Tortadienis - Mildlandija style
Gal ir netinkama proga skųstis... tikriausiai netinkama.. bet skundas susijęs, todėl leisiu sau šį kartą pasiskųsti net ir tokia gražia proga. Bėda ta, kad ši proga juvo jau prieš kurį laiką... t.y. praėjusį savaitgalį, o man atrodo, kad jau amžinybė praėjo, ir aš tik dabar prisiruošiau apie tai parašyti... tikra gėda ir negana to - galvos skausmas. O kaip gražu būtų iškepti tortą ir gimtadienio išvakarėse papost'inti... bet kur tau... čia ne tai kad ne išvakarėse... čia visai bala žino kada gaunasi... ir kas čia kaltas?
Gal aš be reikalo graužiuosi... gal reiktų tiesiog post'inti ir nesileisti į smulkmenas, kad tai buvo senokai ar ne visai taip, kaip papasakoju... ką Jūs žinot, galų gale :) bet negarbinga taip... tame blog'o žavesys - užrašyti akimirkos džiaugsmą, emociją... nes po kiek laiko jos išblėsta, atrodo ne tokios svarbios, o post'as būna lėkštas, apie pienes ir bites... Bet o ką daryt, kai geriausios mintys užpuola ryte besivalant dantis, ar per kavos pertraukėlę darbe?.. aišku, galima turėt kišenėj blonknotėlį ir pieštukėlį, kur viską išsyk užsirašytum, bet... tai turbūt ne man :)
Nu ir ką daryt?.. meluot nenoriu... memuarų užsirašinėt irgi nenoriu... tada, kai turiu ką šviežiai pasakyt, neturiu galimybių rašyt... tam, kas pasiūlys genialią išeitį, atiduosiu pusę karalystės :)
Tai ką, gyvenam kaip gyvenom :)
Buvo tortadienis, kuris nusipelnė ypatingo kepinio. Po to, kai jis iškepė (o tiksliau, po to, kai tapo tuo, kuo tapo), aš jau nebedrįsau vadinti jo tortu :) bet... kitą kartą turbūt jis bus panašesnis į tortą :) Kad ir kaip ten būtų, ne tame buvo esmė. O buvo ji nuo senų senovės mano barndintoje idėjoje - tobuloje tortulio vizualizacijoje :)
Nereikia slėpti, kad rezultatas buvo labai toli nuo fantazijos, nes vis tiek rankos truputį kreivos :) Kaip ir galima buvo tikėtis, sprendimai gimė tiesiog vietoje, real time taip sakant :) nes pavyzdžiui fantazijoj suręsti sausainių namelį, tai kaip "du pirštu...", o vat realiai tam reikalingos dvi poros rankų + kalno ramybė + kosmonauto kantrybė ir dar truputi-biški smegeno beigi tuščia šaldytuvo lentyna :) o po tokio žygdarbio, tai jau viskas normaliai :)
Dar kartą SU GIMTADIENIU, Zuiki :)
Tortulis
Biskvitui:
- 3 kiaušiniai,
- 250ml cukraus,
- 200g grietinės,
- 150g medaus,
- 500ml miltų,
- kupinas šaukštelis kepimo miltelių,
- gera sauja reišutų (geriausia turbūt graikiniai, o aš dėjau lazdynus bei migdolus, truputį pakapotus).
- 1 indelis "RuDuDu",
- 400g grietinėlės.
- kelių spalvų kietos želė (tai reiškia, kad gaminant želė, reikia miltukus skirtus 0.5l vandens, panaudoti maždaug 0.25l vandens),
- sausanių (galima naudoti pirktinius, o aš išsikepiau pusę kiekio šitų),
- šokoladinio glajaus (2 šaukštai vandens, 125ml cukraus, 1 šaukštas sviesto, 2 šaukštai kakavos) arba tiesiog tirpinto šokolado,
- karamelinių saldainiukų (aš naudojau "Werther's Original", bet manai gražiai atrodytų ir mūsiškieji "Cool", ar kaip ten jie vadinasi),
- ...
Kremą reikia daryti prieš sutepant tortą (nes aš biskvitą išsikepiau iš vakaro). O darosi taip: išplakam grietinelę, rududu truputį patirpinam ant garų, bet tik vos vos, kad išsileistų, bet nebūtų šiltas. Jei truputį sušilo, reikia palikti pastovėti, kad atvėstų. O tada atsargiai po šaukštą įmaišyti jį i plaktą grietinėlę. Tada kremas žiauriai suskystėja ir pradeda atrodyti, kad nieko gero čia jau negali gautis :) bet gaunasi... kremas susigeria į biskvitą, todėl jis ir pasidaro nebepanašus į tortą, bet skoniu tikrai niekam nenusileidžia :) čia aišku galėjo būti mano asmeninė problema, t.y. reikėjo kepti mažesnio ploto biskvitą, bet čia pabandysim kita kartą :)
Taigi, kad jau sutepėm tortą (laikom jį šaldytuve), galim užsiimti puošyba... O pasakoti čia kaip ir nėra ką, tiesiog pasibalnojau fantaziją ir pirmyn! Tai nu ir va...
