made in Mildlandija

Pastaruoju metu tai šen tai ten pasirodantis pelėdos personažas anksčiau ar vėliau turėjo atsirasti ir mūsų namuose. Šią idėją sugeneravau jau prieš kurį laiką ir, kai tik tinkama proga atsirado, ėmiausi įgyvendinimo.

Turiu pastebėti, kad visos aplinkybės itin palankiai sukrito, nors beveik iki paskutinės minutės nežinojau, ar spėsiu iki dovanojimo akimirkos viską užbaigti… Todėl darbo metu fone vis sukosi mintys, kaip čia fail’o atveju reikės nors pusvaladukui išsiųst šeimą į virtuvę ir nepastebėtai pabaigt darbus. Dažniausiai, tiesa, viskas vyksta kita kryptimi – iš virtuvės :) bet būna ir išimčių :)

Bet… kaip jau minėjau viskas buvo puikiai – praktiškai įvyko planas A :) Per metus baigiu priprast, kad reikia turėti ne tik planą B, C, bet dažnai ir Č :) šitas man labiausiai nepatinka, nes dažnai būna taip toli nuo idėjos, kad net gėda – nu, bet o ką.. :)

Pora žodžių apie procesą ir medžiagas:

Naudojau lino atraižėles, kurių turiu begalybę ir tuo džiaugiuosi kiekvieną kartą, kai susigalvoju kokį panašų projektėlį (kas tikrai retai nutinka) :) Taip pat užpildui sunaudojau beveik visą flizeliną, kurio buvau nusipirkus visai kitam (taip ir neįvykusiam) projektui. Dar naudojau siuvimo mašiną :) ir siuvimo siūlus – gėda pelėda, bet keičiau tik viršutinį siūlą, pagal reikiamą spalvą, nes kas gi ten ardys tą pagalvę, kad tie balti apatiniai siūlai pasimatytų :P ten laisvai galėjo būt ir kokie raudoni, bet balti buvo likę nuo ano karto :) ir dar viena sėkmė – tie baltieji per visą projektą nesibaigė! Tai čia kaip kokioj loterijoj laimėt :)

O buvo taip… iš pradžių nusipiešiau šią porelę ant popieriaus, tada išsikirpau detales iš medžiagos. Visos detalės prisiūtos kaip aplikacijos ant pagrindo. Visas dvi minutes rinkausi kokią čia gudresnę siūlę panaudot, kad mandriau būtų, bet nusprendžiau, kad paprastinis zigzagas yra good enough :)

Apie klaidas, kurių netaisiau… :) Rasa, neskaityk šitos pastraipos :) Didžioji pelėda turi tokią nežymią širdies ydą – sunku ten tą siuvamąją suvaldyt ant smulkių detalių ir laiko prispautam… :) O mažajai panašiai su snapu nepasisekė. Dar galima įžvelgti, kad kai kur trūksta sparnų suvedimo :) Ne tai, kad aš būčiau ką nors taisius, net jei būčiau turėjus galimybę – gamtoje irgi ne visos pelėdos tobulos :) Tai sumoje gal čia koks planas Ą gavosi :)

Tai va, pelėdos dar vardų neturi, bet jaučiasi gerai ir buvo šiltai priimtos :) Jeigu pamatysiu mažąją labai dulkant kur kampe, atardysiu ir įsiūsiu tictac’o dėžutę su keliais žirniais – galės barškėt tada :)

Toks tad plunksnuotas mūsų Valentinas šiemet :)

Viskas tikrai ne taip dramatiška, kaip galima būtų pagalvoti :) Ir neturi nieko bendro su apgavystėmis beigi aferomis, anei astrologu Leonidu :) Na gerai, daugų daugiausia tai galima būtų pavadinti optine apgaule… Spėkit kas? :)

Kol galvojat (ir nescrolinat žiūrėti nuotraukų!), pasipasakosiu… Yra toks reikalas – mano pomėgiuose visiškai neveikia multitasking’as :) Kai jau kepyba, tai kepyba… ir pastaroji dažnai pirmauja, nes valgyt gi vis tiek reikia :) bet kai užeina mezgybos periodas, galima ir sumuštiniais misti kurį laiką :) Na o jeigu rankose atsiduria gera knyga… ir taip visada, nors tikrai stengiuosi persiauklėti. Šitas post’as galėtų būti puikus mano pastangų įrodymas, nors projekčiukas ne iš rimtųjų, kai pagalvoji. Bet vis pradžia :) Tiesa dar yra mano žaliasis megztulis, kuris laukia kol bus įdėtas į “Nu čia dar nebaigta”.. bet čia kitą kartą :)

Taigi, apgavikas… čia toks daiktas vietoj šaliko iš tikrųjų :) o apgavikas jis dėl to, kad atrodo kaip megztinio apykaklė… o megztinio tai nėra :) Užsieniuose jis turi neck gaiter’io arba neck warmer’io pavadinimą. Kodėl ne šalikas galvojat?.. Turbūt todėl, kad šaliką reikia kruopščiai apsivynioti, jis būna storas ir pro kokį plyšelį vis tiek pučia vėjas… sakau “turbūt”, nes šiaip nieko prieš šalikus neturiu ir puikiai su jais sugyvenu :) bet gal čia dėl to, kad aš “ji”, o “jiems” dažnai kažkaip kitaip :)

Taip gavosi, kad po iššūkio priėmimo ir ilgo pasiruošimo, susiėmiau :) ir vat jums ir prašom.. keturi vakarai su virbalais = išsvajotas apgavikas :)

Trumpai papasakosiu kas ir kaip, jei susigundytumėte (apie vieną sugundytąjį jau žinau :)). Pradžiai turiu pasakyti, kad man labai patiko pasirinkti siūlai – pusvilnė, storas ir visai nepūkuotas siūlas, atrodo matinis ir turėtų nesivelti.. Kaip čia bus iš tikrųjų, pažiūrėsim, bet kol kas atrodo puikiai :) Virbalus naudojau plonesnius, nei rekomenduojami šiems siūlams, kad mezginys būtų tankesnis ir ne toks “skystas” – gi čia ne šalikas! :)

Mezgiau “gera-bloga akis” raštu, penkiais virbalais. Prieš tai nusimezgiau mažą pavyzdėlį ir pamatavau beveik maksimaliai ištempus į šonus (nes mano apgavikas be sagų, o užsimaunamas per galvą). Tokiu būdu išmatuotas apgavikas lengvai užsimaunamas, o užmautas, gerai priglunda prie kaklo. Taigi pamatuojam galvos (o ne kaklo) apimtį ir išsiskaičiuojam reikalingų užmesti akių skaičių – man gavosi 90 akių. Tai štai, tokiu būdu numezgiau 26cm (čia reikėtų įvertinti kaklo ilgį) – mano perlenktas apgavikas turėjo būti 13-14cm aukščio. Tada apgaviką reikia šiek tiek išplatinti, kad užeitų ant pečių ir neliktų plyšelių vėjui, apsivilkus viršutinį rūbą :) Platinau per du kartus: pirmą kartą uždėjau po vieną išvirkščią akį prie kas antros išvirkščios akies (t.y. kas ketvirtą akį), tada numezgiau dar vieną eilę neuždėdama akių. O tada uždėjau dar po išvirkščią akį, ten, kur buvo likus viena išvirkščia akis. Žodžiu, galų gale raštas turėtų būti “gera-bloga-bloga”. Visas praplatinimas turėtų būti apie 4cm ilgio (aišku, viskas priklauso nuo poreikio). Ir viskas, lieka gražiai nuimti akis, labai nesuspaudžiant, kad netrauktų. O tada jau reikia naudoti fantaziją apgaviko mode’ams sugalvoti :)

Taip jau atsitiko, kad mūsų namuose atsirado naujas gyventojas.. negali sakyt, kad be priežasties ar tai progos.. toli gražu.. čia vėl tas kolegas kaltas :) Gaila bet tas gyventojas daug gyvybės neturi, nors čia kaip pažiūrėsi… :) Tiesiog noriu nuraminti-nuliūdinti visus pagalvojusius apie kokį tais gyvūnėlį.

Kai pagalvoju, tai labai seniai jau tas buvo – lygiai prieš pat Velykas… vat jos čia ir sumaišė visus reikalus ir dėl laiko stokos dovana nebuvo visiškai complete.. bet aš pasitaisiau! Nors tai ir užtruko :) Bet mane džiugina, kad galiu įrašyti dar vieną reikalą į baigtų darbų sąrašą.

Trumpai tariant, naujajam draugui reikėjo namelio :) “o ką aš darau geriausiai?” pagalvojau ir nusprendžiau, kad megztas namas – tai ne lygis :) o vat tada nusprendžiau pabandyti šį tą naujo ir jau labai seniai ir labai mane viliojančio. Dar nėra Mildlandijos žemėj Veltinio rajono, tai čia bus prie mezgimo, o po to pagalvosim, kaip karjera seksis :)

Labai jau skambiai čia pristačiau, o iš tikro, pačio vėlimo tai čia ne prūdai.. nu bet vis tiek :) Veltinis mane sužavėjo nuo pat tada, kai apie jį sužinojau. Vis buvo baisu pradėti, todėl nedrąsiai įsigijau pagrindinių įrankių ir medžiagų, godžiai išklausiusi labai jau šykščius pardavėjos patarimus. No wonder, kai pagalvoji, tai aš abejoju ar jinai kadanors tai darė.. tai nėr ko norėt :) Anyway, niekada nieko nepadariau pagal taisykles iki galo.. shame on me :| užtat išmokau pamatyti suvelto karolio kainą, ir dabar ji manęs jau nestebina. Brangios ne medžiagos, o laikas, kurį reikia praleisti baksnojant vilnos gabalėlį, kol jis tampa tobulai apskritu, kietu rutuliuku.. o kur dar visai muilavimai, plovimai, kuriais aš neužsiėmiau :)

Tiesą sakant, neturiu nei vieno velto daikto, kuriuo galėčiau pasigirti ar pasipuošti.. na neturėjau.. dabar jau pusiau turiu :P Prie didelių gumulų vilnos tebėra keli suvelti karoliai, kurie gal kada taps auskarais ar dar kuo nors.. ir viskas.. visa kita bandymai, bandymai… Bet aš pasiryžau, ir gerai apgalvojus reikalą nusprendžiau šį kartą nepersistengti.. Štai kaip viskas buvo…

… tokiems tinginiams kaip aš, šiais laikais yra parduodama veltinio medžiaga. Tai toks jau suveltas gabalas kokios nori spalvos už ne per mažą kainą, iš kurio lieka tik kirpti gėleles, skiauteles ir jas visaip dizaininti :) bet jis man pasirodė toks netikras, nešiltas ir tiesą sakant overpriced, turint omeny, kad ne kieno nors rankos juos suvėlė, o greičiausiai geros galvos (negali ginčytis) sugalvota technika. Tada prisiminiau žymiai tikresnį reikalą, t.y. tokį senovinį tikrinį pilką veltinį, naudojamą visokiems ten pašiltinimams ir pan. Patenkinta kaip slyva ir sumokėjusi 2.50 Lt už pusę metro, jau šuoliavau generuodama tobulo namo projektą :)

Tai ilgai nepasakosiu.. nors užtruko projektas beveik tiek, kad buvo verta dėti į “Nu čia dar nebaigta” skiltį… bet neįdėjau, nes labiau norėjau greičiau pabaigti nei užsiimti pašaliniais reikalais… no offence :) Tai vat vėliau vėliau, baksnojau baksnojau, po to greit iškirpau, greit susiuvau ir tadam! :)

Nusprendžiau, kad atradau labai nuostabią mildlandišką rankdarbiavimo atmainą :) kuria planuoju dar ne kartą pasinaudoti, kai tik turėsiu kruopelę laisvo laiko.. yea right :) Priimu užsakymus… motyvacijai :)

Šitas reikalas prasidėjo taip seniai, kad net neprisimenu kada :) O prasidėjo viskas nuo daugybės galų įvairiausių siūlų, kurie kaip ir panašios rūšies ir dažniausiai žalių atspalvių (kažkaip taip susiklostė). Be to, po ranka kaip tik pasipainiojo mezgimo žurnalas, mirgantis nuostabiausiais spalvotais mezginėliais. Taigi, iššūkis!

Buvo tikrai sunku išsirinkti ir dar sudėlioti taip, kad būtų galima žiūrėti, ir kad užtektų reikalingų siūlų, ir kad būtų nelabai sudėtinga (pirmas rimtas margas reikalas kaip nekaip), ir… ir… aaa!!! Kaip ir priklauso, po to sekė keletas ardymų, nes mezgimas užtruko rimtai per ilgai… tiek, kad margumynas būtų išaugtas :)

Taigi… susikaupiau (paskutinį kartą)… ir atradau briedžius! Truputį nukrypsiu.. aš labai myliu briedžius, jie pirmi po katinų :) ir dar balti kupranugariai… mmm… bet apie juos gal kitą kartą. Taigi briedžiai :) kaip ir reikėjo tikėtis, jie turėjo būti žali – gal ir nevisai taip, kaip reikia, bet rinktis nėra iš ko, t.y. žali briedžiai arba jokių briedžių. Na ir ką… žali briedžiai it is :)

Ilgai netempiant į naktį… truputį suomiškas, labai žalias ir nuostabiai briediškas megztukas mano mieliausiam Viliui :)

Turiu minčių kažkaip kompiuterizuotai nupaišyti mezgimo raštus… bet jos dar netapo realybe :) galbūt man trūksta gero spyrio į minkštą vietą – gerai, kad čia galima tik komentuoti :P O jei rimtai, tai prašau parašyti, jeigu reikia kažkurio raštelio, ir aš sugalvosiu, kaip jį čia padėti.