made in Mildlandija

Šį kartą trumpai postelėsiu (kol orkaitėje kepa aguoninis pyragas iš saulėtos virtuvės mano naujutėlaitėje kepimo formoje, kurią šiandien su nuolaidžike pirkau MX ;) visi norintys dar gali spėti) apie labai šiltą žiemai puikiai tinkantį valgymą. O va čia tai sakinys! :)

Turiu pasigirti, kad turiu naują virtuvės įrangą – tokia panaši kaip kombainas, burzgia… tik ne tai, kad mala, bet labiau malasi :) Bet tai nepatrukdė išsikovoti labai jau suskaičiuotą, garbingą vietą ant lentynos :)

Dar pasiguosiu apie Kalėdas, kurios neišvengiamai artėja.. o laiko vis mažėja… o panika didėja… o ir žiemos kaip nėr taip nėr :( manau tam reikia viską ir nurašyti… kokia čia Kalėdų dvasia… net cinamono kvapo žvakės nepadeda…

Belieka išsivirti puoda karštos daržovių sriubos.. ir srėbti ilgesingai žiūrint į dangų, laukiant pirmųjų snaigių… sako jos jau greitai pasirodys…

Visada šią sriubą verdu iš akies, ir iš to ką randu šaldytuve :) gal todėl ji niekada nenusibosta ir visada yra laukiamas patiekalas ant stalo. Taigi bandysiu sugalvoti kažkokią proporciją, kurios galite drąsiai nesilaikyti, vis tiek viskas pavyks puikiai :)

Gali reikėti:

• 3 didesnių bulvių (jei norite sotesnės sriubos galite dėti daugiau bulvių, o jei yra vasara galite jų visai nedėti),
• 3 vidutinių morkų,
• 1 didelio svogūno arba poro,
• kiek turite ir kiek norite cukinijų, patisonų arba molūgų (vasarą jais kompensuoju bulves, sriuba būna lengvesnė),
• ~200g šaldytų arba šviežių špinatų (kuo daugiau špinatų tuo Šrekesnė bus sriuba),
• druskos, ciberžolės.

Jeigu turite naminio sultinio, jis puikiai tiks, o jei neturite užsivirkite maždaug 1,5 litro vandens ir pagardinkite kubeliu ar šaukšteliu mėgstamo sultinio. Visas daržoves smulkiai supjaustykite ir dėkite į verdantį sultinį. Virkite, kol daržovės išvirs, suminkštės. Daržovių galite dėti ir daugau nei parašyta – sriuba bus tirštesnė, o jei bus per tiršta galėsite atskiesti vandeniu – žodžiu laisvai konfigūruojamas reikalas :)

Taigi, kai jau turime puodą išvirusių daržovių, pilame po truputį arba po daug į blenderį (priklausomai nuo blenderio tūrio), ir blend blend – sutriname :) Sutrintą sriubą grąžiname į puodą i gardiname prieskoniais, tokiais kokius mėgstate, o aš pamėgau ciberžolę :) Taip pat reikėtų įvertinti tirštumą ir, jei reikia, praskiesti verdančiu vandeniu. Taip begardinant ir beragaujant sriubos puodą dar užvirti ir jau galima patiekti.

O dabar apie tai, su kuo patiekti :) Sriubą galima pagardinti grietine arba tarkuotu parmezanu. Prie sriubos galima patiekti bandelės paskrudintos su česnakiniu sviestu arba sluoksniuotos tešlos pyragėlių su paštetu arba fetos sūrio ir juodųjų alyvuogių mase… ir dar daugybe kitų skanėstų, kokius tik sugalvosite :)

Tai štai tokia ta Šreko sriuba – žalia, šilta ir labai skani :)

Originaliai šis patiekalas yra vadinamas pikantiška mišraine, bet patobulinus konsistenciją mūsuose jis įgijo ir naują “užtepėlio” pavadinimą. Kaip nesunku susiprasti, toks pavadinimas buvo duotas todėl, kad šią mišrainę pasidarė patogiau ant ko nors tepti, negu valgyti šaukštais :) juolab, kad nekažkiek jos taip ir suvalgysi – truputį biski sotu būtų :)

Nuostabioji pusė čia yra ta, kad užtepėlis yra nuostabus greitų pusryčių ar tai bet kokio snack’o, o taip pat tikėtų ar netikėtų svečių užkišimo priemonė :) be to užtepėlis gali puikiai papuošti stalą, sudėtas į sluokniuotos tešlos krepšelius. Paruošimas taip pat neužtrunka itin ilgai ir yra daugiau nei paprastas, o paruoštą užtepėlį dar kurį laiką galima sandėliuoti, šaldytuve aišku :) Žodžiu visokeriopai apsimokantis reikalas :)

Kol kas geriausia užfiksuota proporcija tokia:

250g fermentinio sūrio,

5 kietai virti kiaušiniai,

3-5 skiltelės česnako (priklausomai nuo norimo gauti aštrumo, bet persistengti nereikėtų),

~3 šaukštus majonezo.

Sūrį ir kiaušinius sutarkuoti smulkia tarka (tokia kur būna skirta virtoms bulvėms). Sutrinti česnakus ir sudėti į masę. Pridėti majonezo ir gerai išmaišyti, kad gautųsi tepama masė. Galima dar įdėti šiek tiek kmynų.

O vat dabar reiktų papasakoti apie galimus patiekimo būdus. Užtepėlį skanu tepti ant skruditos duonos, duoniukų ir panašių reikalų, ir valgyti su džiovintomis slyvomis arba datulėmis. Taip pat užtepėlį galima tepti ant batono, uždėti riekelę pomidoro ir truputį pakepti orkaitėje, kol išsilydys sūris ir batonas apskrus.

Tai nu ir va :) Toks paprastas reikalas… Turbūt jau laikas galvoti apie skiltį “Vyras virtuvėje” :)

Tai štai ir atėjo tortadienis į mano namus.. ir jau išėjo :) dabar ateis geri prisiminimai į Mildlandiją :) Turiu pasigirti, kad gavau daugybę gėrybių ir… komentarą Mildlandijoje :) Labai ačiū visiems dalyvavusiems :)

Neišvengiamai, kai ateina tortadienis, ateina ir svečiai :) o svečius, kaip žinia, reikia kuo nors pavaišinti. Taip jau atsitiko, kad šį kartą man teko būti atsakingai tik už “saldųjį stalą”. Nežinau kodėl, bet neturiu įkvėpimo siekti kažkokių konditerinių aukštumų, kai šventė mano – šedevrus maloniau dovanoti :) o be to mano tortinė patirtis daug gero nežada :)

Taigi, nuėjau paprastuoju keliu.. o jis visai neblogas – jei pabandysit, galėsit man paantrinti :) Dar jeigu pažiūrėsim į originalųjį skanėsto pavadinimą – “varškės apkepas”… na gerai “skaniausias varškės apkepas”, bet vis tiek apkepas :) Man apkepas asocijuojasi su varške ir makaronais, o va gimtadienis su makaronais nesiasocijuoja :) Laimei, šis apkepas labiau panašus į varškės pyragą, ar net tortą. Todėl manau, kad sprendimas pasirinkti jį tortadienio skanėstu, teisingas ir labai vykęs… svečiai irgi gali parašyt komentarų :)

Dar reikia pasakyti, kad gimtadienis vienos dienos (šventės) reikalu buvo jau labai seniai.. tik vaikystėje :) Šiais metais mano gimtadienis, kaip geros kaimiškos vestuvės, yra trijų dienų reikalas :) Todėl tik ką iš orkaitės ištraukiau trečiąjį skanumyną – pudingą, apie kurį papasakosiu kitą dieną :) o vakar valgiau pachlavą… receptą turiu jau senokai, o dabar turiu ir motyvacijos pabandyti :) coming soon, tskant :)

Varškės apkepas-pyragas-tortas arba tiesiog skanumynas :)

100g sviesto,

160g smulkintų riešutų, saulėgrąžų, moliūgų, sezamo sėklų, maltų džiūvėsėlių mišinio (manau tiktų ir kokie sausainukai sutrupinti),

1kg varškės arba šiek tiek mažiau varškės sūrio (sūrį reikia smulkiai sutarkuoti ir įpilti truputį pieno arba įdėti grietinės, kad gautųsi masė panaši į varškę :)),

200g cukraus,

4 kiaušinių,

1/2 citrinos,

saujelė aguonų,

vanilinio cukraus,

250g grietinės sumaišytos su pora šaukštų cukraus.

Galima patiekti su trintomis uogomis arba kokia uogiene, bet aš šį kartą patiekiau plain :)

Taigi, iš smulkintų reikalų ir ištirpinto sviesto išlipdome pagrindą, be jokių ten kraštelių – patašnojam ir tiek :) Aš naudoju (ir man atrodo labiausiai šiam reikalui tinka) susegamą tortinę formą – tokią, kur galima atsegti ir nuimti kraštą. Dar turiu paminėti, kad mano forma turi tokį apsauginį griovelį, kad koks skystimėlis netyčia neišsilietų į orkaitę, bet deja jis nėra pakankamas šiuo atveju :) Man vis tiek privarvėjo abu kartus :) Kitą kartą dėsiu po apačia skardą, tegu sau varva :) Taigi, paruoštą pagrindą šaunam į karštą (180) orkaitę ir kepam apie 10 minučių.

Tada ruošiame varškės kremą… Varškę arba sūrio masę gerai ištrinam. Sudedame cukrų, aguonas, vanilinį cukrų, turputį citrinos žievelės, citrinos sultis ir kiaušinių trynius (!). Baltymus išplakame atskirai iki standžių putų. Išmaišome varškės masę ir tada atsargiai įmaišome plaktus baltymus. Varškės masę supilame ant iškepto pagrindo ir kepame tame pačiame karštyje dar apie 50 minučių.

Iškeptą pyragą ištraukiame iš orkaitės ir viršų aptepame grietinės ir cukraus mišiniu. Tada dar 10 minučių pakepame. Štai ir viskas, lieka atšaldyti, sveikintis ir vaišintis :)

Ar neatrodo, kad jis į Tave žiūri? :)

Stačiai pavydu, kai pamėgtuose blog’uose kaip kokie rudeniniai lapai įkrenta vienas įrašas po kito – iš kur tie žmonės turi tiek laiko :) Matyt tų lapų jau tokia krūva susikaupė, kad darosi sunku kvėptelti – pribrendo post’as :)

Apskritai, ruduo jokia ne depresija.. Ruduo – idėjų metas :) Manau, kad naujieji metai turėtų būti rudenį… Gal tai kažkaip susiję su mokslo metų pradžia, bet turbūt pasąmoningai. Dėl artėjančio šaltojo sezono norisi imtis mezginių ir papildomai pasišildyti, kepant kokį tais pyragiuką :) Liūdesys tik toks, kad visi reikalai nenusireset’ina :)

O džiaugsmas tas, kad varškės sūris vis dar gerai dera.. sako jau neilgai… bet visiems reikia poilsio :)

Dar reikia pridurti, kad čia gi vienas iš bestest reikalų :) Ypač tinka, kai reikia sunaudoti varškės sūrį ir kiaušinius :)

Varškės sūrio sufle

500g varškės sūrio,

10 kiaušinių,

1 stiklinė grietinės,

8 šaukštai cukraus,

2 šaukšteliai citrinos sulčių,

citrinos žievelės,

vanilinio cukraus,

druskos,

brendyje mirkytų džiovintų vyšnių arba razinų.

Atskirti kiaušinių trynius ir baltymus. Trynius išsukti su cukrumi, grietine, citrinos sultimis, žievelėmis, vaniliniu cukrumi. Varškės sūrį sutarkuoti, smulkia trintuve. Sumaišyti sūrį su kiaušinių mase, įdėti uogų. Baltymus su žiupsneliu druskos išplakti iki labai standžių putų ir atsargiai įmaišyti į sūrio masę. Kepti iki 200 laipsnių ikaitintoje orkaitėje apie 30 minučių. Aš kepu stiklinėje formoje – tada gerai matosi, ar jau iškepė iki pat apačios.

Labai paprastas ir greitai pagaminamas gardumynas :) Lengvas ir šifoninis, tikrai nebus per daug :)

Štai ir pasibeldė užsienis į Mildlandijos duris :) Tikiuosi nesupyksit, bet šitas post’as bus trumpas ir dvikalbis (su sąlyga, kad kol kas čia nėra galimybės pasirinkti norimą kalbą).

Taigi, ilgai neerzindama svetimšalių svečių ilgais lietuviškais postringavimais ir pradėsiu… tiesa dar vienas smagus faktas apie šį receptuką – jis yra iš knygutės, kuri vadinasi “Greitai ir gardžiai valgiai iš kinų keptuvės”… nuo komentarų susilaikau :)

Nuostabiai vištienai indiškai Jums reikės (Ingredients):

750g vištienos krūtinėlės file supjaustytų kubeliais (chicken breast fillet chopped in small cubes),

1 svogūno (onion),

2 skiltelių česnako (cloves of garlic),

3 šaukštų aliejaus (tablespoons of oil for frying),

3 šaukštų miltų (tablespoons of flour),

2 šaukštų kario (tablespoons of curry),

350ml vištienos sultinio, aš dažnai naudoju kubelius (chicken broth, might be made of instant chicken soup),

25g razinų (raisins),

1 arbatinio šaukštelio garam masala prieskonių (teaspoon of garam masala spices),

1/2 citrinos sulčių (lemon juice),

4 šaukštų grietinės (tablespoons of sour cream).

Atsiprašau, bet svečiui pirmenybė :)

Preheat the oil in the frying pan. Fry chopped onion and garlic until softens. Mix flour and curry in the bowl. Put chopped chicken in the mixture and roll well. Leave some flour mixture and put the chicken into frying pan. Fry stirring for 3-4 minutes until gets golden color. Add flour left.

Add broth and raisins and boil, stirring occasionally. Cover and stew for 15 minutes. Add garam masala (those are spicy, so you can change proportion on your own risk :)) and stew for 5 more minutes. Take frying pan out of the heat and add lemon juice and sour cream. Return frying pan back to heat for a little bit, but don’t boil.

Serve with basmati rice and bon appetit :)

O dabar tautiečiams:

Įkaitinti aliejų keptuvėje ir pakepinti susmulkintus svogūnus ir česnakus, kol suminkštės. Miltus ir karį sumaišyti dubenyje. Apvolioti gautame mišinyje supjaustytą vištieną. Sudėti vištieną į keptuvę, palikti šiek tiek miltų mišinio. Vištieną pakepinti maišant 3-4 minutes, kol auksiškai paruduos. Sudėti likusius miltus.

Tada supilti sultinį ir sudėti razinas. Uždengti ir troškinti apie 15 minučių. Įdėti garam masala prieskonius ir patroškinti dar 5 minutes. Šie prieskoniai suteikia patiekalui aštrumo, todėl galite varijuoti jų kiekiu, kaip labiau patinka. Nukelti keptuvę nuo ugnies ir supilti citrinų sultis ir grietinę. Sumaišyti ir dar grąžinti ant ugnies, bet nebeužvirti.

Skaniausia patiekti su basmati ryžiais. Ir Jums bon appetit :)

Nepatikėsit, bet aš ir vėl turiu pasiteisinimą.. šį kartą jis mažas, pūkuotas, rainas ir labai mielas :) Spėkit kas? Taip, tai naujoji Mildlandijos pilietė – Jos Švelnybė Burkina Faso :)

Tai štai mes maudomės, įsikūrinėjam, apsipirkinėjam, skiepijamės, o vat dabar laipiojam kėdės atkalte…Dabar namai tikri namai, nes tyla būna akimirksniu užpildoma murkimu arba akrobatiniais numeriais :) Švelnutėlis kailiukas kvepia šiluma, namais ir dar tas jausmas, kad tavęs visada kažkas laukia… Aišku nereikia nuvertinti ir žadintuvo funkcijos – garsaus murkimo tiesiai į ausį atsigulus ant pagalvės, plaukų laižymo ir šukavimo nagučiais :) Tai štai tokie mūsų nūdienos džiaugsmai :)

Bet mes čia apie sūrio derlių… Taigi, Mildlandijoje gausiai užderėjo varškės sūris.  Ir kai jau jo buvo atsivalgyta šviežio, su medumi, su uogiene, kepto su prieskoniais su kiaušiniene, virtinukuose ir t.t. ir pan. atėjo metas ieškoti kažko naujo :) Ironiška, bet pirmasis šios temos įrašas nėra one of the bestest pripažinto varškės sūrio sufle.. bet ateis ir jo eilė :)

Turiu įdomų užsiėmimą – kartais darau iš sūrio varškę :) nes receptas teigia, kad reikalinga varškė… taigi jami varškės sūrį, jį smulkiai sutarkuoji, įdedi gietinės, truputį pieno jei reikia ir vuolia – varškė :)

Jeigu kam nors netyčia irgi užderėjo sūriai, Jūsų dėmesiui tikrai neblogas varškės sūrio tart’as su mano mėgiamu varškės ir šokolado deriniu mmm…

Tart’o pagrindui reikia:

100g sviesto arba margarino,

1/2 stiklinės cukraus,

1 kiaušinio,

1 – 1 1/2 stiklinės miltų,

2 šaukštų kakavos.

Sviestą išsukti su cukrumi, įmušti kiaušinį ir gerai išmaišyti. Suberti miltus ir kakavą ir suminkyti tešlą. Tešla iškloti kepimo formą su krašteliu. Aš tai darau tiesiog pirštais išspaudydama tešlą ant formos – jokio kočiojimo ir terliojimosi :) Beje šis pagrindas yra one of my favorites su plačiomis panudojimo galimybėmis, pavadinkim :)

Tada reikėtų iškloti pyrago pagrindą kepimo popieriumi ir priberti ten pupų (!) – stebėtinai geras būdas apsaugoti kepamo tuščio pagrindo kraštus nuo suvarvėjimo į vieną blyną :) Taip pakepam apie 175 laipsnių karštyje maždaug 10 minučių. Tada išimam popierių su pupomis ir dar apkepam pagrindo viršų.

Marmuriniam įdarui reikia:

450g varškės sūrio,

3 šaukštų gietinės,

2 šaukštų cukraus,

250 ml moliūgų uogienės (aš naudojau savo pernykštę su apelsinais),

3 didelių kiaušinių,

3 šaukštų miltų,

1 arbatinio šaukštelio cinamono,

1/2 arbatinio šaukštelio malto imbiero,

žiupsnelio muskato,

žiupsnelio druskos,

85g šokolado.

Sūrį aišku sutarkuojame ir sumaišome su grietine. Sudedame cukrų, kiaušinius, moliūgų uogienę, miltus ir prieskonius ir gerai išplakame. Aš net pasinaudojau blenderio paslaugomis :) Šokoladą patirpiname dubenyje ant vandens. Daugiau nei pusę varškės masės sukrečiame ant iškepto pagrindo. Į likusią dalį įmaišome tirpintą šokoladą. Gautą mišinį šaukštu išdėliojame ant šviesios masės ir peiliu pavingiuojame per kremą taip, kad jis šiek tiek susimaišytų. Šauname į 175 laipsnių karščio orkaitę 45 minutėms. Iškepusį pyragą atvėsiname ant grotelių, o po to dar palaikome šaldytuve, kad sustingtų. O tada dovanojam ir ragaujam :)

Galima pagalvoti, kad atostogauti, tai reiškia turėti bent jau 30 valandų paroje :) toli gražu… tenka pripažinti, kad veiklos irgi mažiau ir ji žymiai tingesnė :) bet tai irgi veikla, kuri užima laiko. Peršasi išvada – vasaroti irgi darbas :)

O kai dirbi, valgyti irgi reikia :) Smagumas tas, kad maisto gaminimui galima skirti daugiau laiko ir prisigalvoti visokiausių įvairiausių įdomybių. Taip ir atsitiko… šį kartą paprasčiausias senovinis patiekalas virto šiek tiek fancy reikalu, palydėtu gausybės komplimentų :)

Pastraipa ne į temą. Su sąlyga, kad čia ne kokia receptainė, o tiesiog normalus(?) blog’as :) tai aš vis susiduriu su tokia dilema – ar rašyti greitai, tiesiai šviesiai ir aiškiai, bet rašyti ar nerašyti, kai neturi sukoncentruotų minčių ir, ką pasakyti, kad būtų daugiau nei tiesiog receptas. Tai rašyti ar nerašyti? :)

Tai vat šį kartą yra tas kartas, kai minčių nėra, bet yra puikus maistas :) Tebūnie šį kartą tik maistas…

Bulvės su varške ir raugintais agurkėliais naujoviškai :)

• bulvės (geriausia šviežios ir vidutinio dydžio),
• varškė,
• grietinė,
• šviežiai rauginti agurkėliai,
• česnakas,
• druska, prieskoninių žolelių mišinys, truputis aliejaus.

Bulvytes reikia labai švariai nuplauti, naudojant šepetėlį ir perpjauti per pusę išilgai – plonesnė puselė greičiau iškeps. Bulvių puseles dėti perpjauta puse į viršų į aliejumi išteptą skardą. Bulves patepti arba papurkšti aliejumi, pabarstyti druska, pagardinti išspaustu česnaku, pabarstyti žolelėmis. Tada pilną skardą šauti orkaitėn, man prireikė apie 40 min.

Tuo tarpu reikia pasiruošti varškytę, t.y. sumaišyti mėgstamą varškę su trupučiu greitinės iki norimos konsistencijos. Dar pagardinti druskyte. Pasipjaustome agurkėlių ir laukiame kol iškeps bulvės. O kai jau sulaukiame, tai puolame valgyti, kol bulvės dar karštos. Skanaus :)

Kur buvus, kur nebuvus, štai ir aš su nauju post’u :) Atostogos daro savo – galva šviesi, viskas aplink paskendę saulės šilumoje ir pušimis kvepiančiame ore, viskas lengva, viskas įmanona…

Gera dabar viską pasakoti ir prisiminti. Realiu laiku viskas atrodo kitaip ir dažnai žymiai dramatiškiau nei yra iš tikrųjų :) Štai, kad ir šis post’as.. o juk turėjau rašyti apie mėlyninį tortadienį… jau dėliojau galvoje sakinius ir mačiau nuotraukas, kurios bus tokios gražios.. tokios gražios :) Bet deja, viskas buvo tik skanu, o su vaizdeliu kaip ir nelabai pavyko… ir ne dėl fotoaparato ar tai fotografo niuansų… dėl kepėjos kreivų rankų – to be exact :)

Tai štai todėl ir pavadinimas toks – kirvio košė – post’as, kaip ir uogienė, iš nieko :) Bet tikrai skani gavosi, ir fotografuotina :)

Cukinija (kaip ir visi jos giminės – patisonai, moliūgai) yra nuostabi daržovė, kuri panaudojamumu primena tofu – kur dėsi, ten tiks :) Staiga užplūdo filosofiniai pamąstymai apie viską ir nieką, ir kaip viena yra kita. Dažnai esame linkę nuvertinti niekuo neišsiskiriančius žmones ar daiktus – neva jie pilki, neįdomūs… Bet labai dažnai neišskirtinumas lemia universalumą – toks žmogus gali atlikti įvairius darbus, o daiktas būti panaudotas pačiais įvairiausiais būdais. Aišku neribotų galimybių sistemos dažnai turi savų minusų :) bet čia turbūt minčių ribotumo problemos :)

Taigi, cukinija – neriboto panaudojamumo daržovė (kaip koks agurkas :)). Ir kepta, ir virta, ir troškinta, ir su morkom, ir su ryžiais… :) Todėl gausus jų derlius kasmet mane vis labiau džiugina.

Šiek tiek pasibrowse’inus interneto platybėse, nusprendžiau, kad galiu viską sugalvoti pati… o pagalvojus supratau, kad ir to galvojimo ne kažin kiek :) svarbiausia yra proporcija, kuri griežtai priklauso nuo nuotaikos :)

Cukinijų uogienė

• 1,5 kg cukinijų, patisonų (šitų dar nebandžiau, bet manau turėtų pavykti lygiai analogiškai gerai) arba moliūgų (nuluptų, supjaustytų nedideliais kubeliais),

• 1 kg cukraus,
• 2 citrinos,
• 1 pakelis uogienių tirštiklio

Cukinijas dėti į adekvataus dydžio puodą, užpilti nepilna stikline verdančio vandens ir užpilti cukrumi. Virti ant vidutinės ugnies, truputį pamaišant, kad cukrus ištirptų ir neprisviltų. Gerai nuplovus citrinas (nuplikius verdančiu vandeniu), plonai nuskusti žieveles (tik geltonąją dalį, nes nuo baltosios apkarsta), jei reikia susmulkinti. Aš šitam reikalui naudoju specialų prietaisą citrinų žievelėms lupti, bet galima naudoti labai aštrų peilį ir kruopštumą arba smulkią tarką (trintuvę? :/).

Paruoštas žieveles sumesti į puodą ir toliau smagiai virti, kartais pamaišant. Virti reikia tol, kol cukinijų gabalėliai perkaista ir suminkštėja. Tik tada supilti išspaustas citrinų sultis (kitaip nuo rūgšties cukinijos nesuminkštės). Po truputį, vis pamaišant, sudėti uogienių tirštiklį ir dar šiek tiek pavirti , kol ims darytis drebučiai. Konsistencijos pabandymui, galima įdėti šaukštelį uogienės į lėkštelę ir atvėsinti. Galima dėti daugiau citrinos sulčių arba tiesiog citrinos rūgšties, taip pat galima dėti mažiau cukraus, nes mano uogienė gavosi gana saldi. Kita vertus tam ji ir uogienė :)

Tai štai, išvirtą uogienę karštą pilstyti į švarius, iškaitintus stiklainius ir sandariai uždaryti (vienaip ar kitaip :)). Jeigu pavyksta laikyti žiemai, arba ragauti su baltu sūriu, ledais, plakta gietinėle, sufle, blyneliais, pyragais ir kuo tik sugalvosit… iš universalios daržovės – universali ir uogienė :)

Nagi prisipažinkit, kas vaikystėje nesvajojo turėti pilno šaldytuvo ledų, kad galėtum valgyti kada panorėjęs ir kiek panorėjęs (šitam dar ir sveikatos atitinkamos reikia :)). Na jei ne šaldytuvo, tai bent jau pilnos kišenės kapeikų :) Tiesą sakant, mano vaikiška svajonė praktiškai išsipildė, tik pabaiga buvo ne visai džiugi… Guli sau per atostogas lovoj su begalybe temperatūros… net nežinau, kuris čia žodis labiau tiktų – gaila ar gerai – kad ta lova Nidoj :)

Bet ledai buvo tikrai skanūs… kaip ir daug kas vaikystėje, jie turi tokio nesugadinto ir tikrovės beviltiškumo neįtakoto spindesio… mano akys tikrai nušvinta vaikišku naivumu atsistojus prie ledų šaldytuvo :) ir man patinka, kad mano gyvenime yra tokių dalykų, kurie nesikeičia žmogui augant – jie tampa tik brangesni ir šiltesni, nes su jais siejasi patys nuostabiausi prisiminimai.

Tai štai – ledai! Šokoladiniai, vaniliniai, karameliniai, plombyras, šerbetas, su uogiene, šokolado ir sausainių gabaliukais, traškiais riešutėliais, baltu ar kakaviniu glaistu, gerai apkepusiame vafliniame puodelyje ar ant dailiai figūrinio pagaliuko… mmm… seilės taškosi ant klaviatūros :)

Apie naminių ledų gamyba galvojau jau labai seniai, dar tada kai nebuvo Mildlandijos. Bet kaip ir visoms didžioms idėjos pritrūkdavo laiko, įkvėpimo, produktų, o iš tikrųjų, tai drąsos. Nežinia kodėl, bet kai labai sureikšmini kažkokį reikalą, staiga jam pradeda reikėti ypatingo pasiruošimo ir nusiteikimo… o realiai dažniausiai reikia teisingai sukritusių aplinkybių :) Taip atsitiko ir man… aplinkybės? liūdnas (nes galvoja, kad jį visi pamiršo) grietinėlės indelis šaldytuve ir žiaurus karštis ne tik už lango, verčiantis kuriam laikui atsisakyti bet kokio gyvybiškai nebūtino orkaitės įjungimo veiksmo. Rezultatai džiugina “po šiai dienai” :)

750ml vaikystės svajonės Jūsų šaldytuve reikia:

• 200ml grietinėlės,
• 300ml pieno,
• 4 kiaušinių trynių,
• 150g cukraus,
• vanilinio cukraus,
• priedų, jeigu norisi (aš naudojau juodą šokoladą ir sausainius “Gaidelis” vulgaris :))

Pieną ir grietinėlę pašildyti puode su 75g cukraus. Trynius išsukti su likusiu cukrumi iki baltos purios masės, liaudyje vadinamos kogel-mogel. Galima naudotis elektroįranga arba rankine plakimo šluotele, čia kaip kam labiau patinka. Pieno mišinį po truputį, maišant supilti į trynių masę. Tada viską vėl supilti į puodą ir kaitinti ant silpnos ugnies, kad neužvirtų. Masė ima labai po truputį tirštėti ir tai yra ženklas liautis :) Tada viską reikia atšaldyti – geriausia tą daryti įmerkaint puodą į šalto vandens vonelę. Per tą laiką, dar galima atsišaldyti metalinį dubenį šaldiklyje. Į jį perpilti pravėsusią masę. Tada pats metas sudėti norimus priedus, kvapus ir t.t. Ir viską šaunam į šaldiklį.

Tenka pripažinti – procesas ilgas… na bent jau su mano šaldikliu, rezultatas pasimatė tik kitą rytą :) Pagal aprašymą, gaminant ledus be ledų gaminimo mašinos, reikia juos 3-4 kartus perplakti jiems bešąlant. Kadangi aš gamyba pradėjau gerokai vakare ir mano šaldiklis nepasižymi greitąeiga, kitą rytą jau nebuvo jokios prasmės atšildyti ledų vien tam, kad juos suplakti. Nuo plakimo, masė turėtų darytis vientisesnė ir kremiškesnė, bet aš esu labiau nei patenkinta rezultatu, todėl ignoruosiu šį faktą.. bent jau iki kito karto :)

O dabar aš svajoju apie ledų gamybos mašiną… su kibirėliu ledams, kuris tilptų į mano šaldiklį… mmm… :)

Beieškodama šio recepto (o realiai, tai kokio nors recepto su grietine :)) interneto platybėse, užmačiau tokią antraštę “Grietiniečiai ar grietinėčiai?”. Išsprogintomis akimis aplenkusi šį google’o išpuolį, susivaldžiau ir neužėjau… bet tai visiem aišku, ką galima rasti vaizduoklių ir skaitlių karalystėje :) dar senovės išmintis byloja, kad kai neturi ką pasakyti, geriau patylėti… gaila, kad ne visiems mūsų gimtosios kalbos ekspertams tas supratimas duotas…

Kaip ten bebūtų, tikiuosi, kad šitas netikėtas nuotaikos kepinys taps the next next next best thing :) po keksiukų, biskočių ir suflė (čia iš skyrelio “nu čia dar nėra” :)) Tuoj grįš ekspertas ir įvertins :) gal net komentarą suregz…

Beje, aš taip ir nesupratau, kodėl jie vadinasi apie grietinę :/ gal jie tikrai grėtiniečiai…

Grėtiniečiai

• 100g margarino kepiniams,
• 100g cukraus,
• 75g grietinės,
• 1 kiaušinis + 1 mažas kiaušinis aptepimui,
• 400g miltų,
• šaukštelis kepimo miltelių;
• įdarui: 250g varškės, 2 šaukštai cukraus, vanilinio cukraus, 1 šaukštas miltų, 1 kiaušinis.

Margariną ištrinti su cukrumi. Grietinę išplakti su kiaušiniu. Viską kartu sumaišyti. Atsargiai įmaišyti miltus su kepimo milteliais. Truputį paminkyti, kad gautųsi vientisa kočiojama tešla. Pagal rekomendaciją tešlą reiktų kočioti, išpjauti apskritimus, į kuriuos dėti įdarą ir t.t. Man šiandien buvo nekočiojimo nuotaika, tai tiesiog ėmiau po gabalėlį tešlos į delnus ir, kaip vienas kolega šiandien sakė, tapšnojau, kol gavosi blynukas :) Į blynuką dėjau po šaukštelį įdaro (gauto sumaišius visus įdaro komponentus) ir užspaudžiau “kibinas style”. Tokiu būdu man gavosi 14 vnt. Grėtiniečius aptepti plaktu kiaušiniu ir kepti 200 laipsnių kaitroje apie 20 min. arba kol gražiai pagelsta. Go grėtiniečiai!