made in Mildlandija

Skiriu mezgėjoms :)

Tiesa, nepaprašiau leidimo publikuoti šitą receptą, bet galvoju gal jau čia koks senaties terminas gali būti pritaikytas… :) (nes jau atrodo, kad 100 metų kepu tą pyragą :)) “o jeigu ne, o jeigu ne, tai susitikime per klaidą”, Daiva :) bus proga :)

Žodžiu, draugė Daiva kažkada lyg tarp kitko pasidalino šiuo puikiu receptu, ir jis taip prigijo mano virtuvėje, kad kartais ir brokolių jam nereikia :) taip ir atsitiko šį kartą – brokolių anei nieko panašaus neturėjau, bet pyragas vis tiek įvyko ir pavyko (kas yra visiškai neabejotina).

Pirmiausia, turiu išsakyti visas, per ilgus praktikos metus susikaupusias, liaupses pyrago pagrindo tešlai. Čia turbūt tobuliausia ir labiausiai mano charakterį, poreikį ir įsitikinimus atitinkanti tešla ever! Palaukit, kol pasakysiu visus argumentus, ir gal tada suprasit, apie ką aš čia paistau :) Šiaip jau tešla, kaip tokia, man niekada nekėlė didesnių problemų – minkyti, aišku, yra darbas, bet… būna padeda kas nors :) arba būna, kad ir minkyti nereikia… bet aš čia labiau apie tas minkomas tešlas. Tai va, šita minkoma tešla yra tikrų tikriausia tobulybė visų minkomų tešlų tarpe :) Pirmiausia, kas mane labiausiai džiugina, čia nereikia nei šalto (čia būna geriausias atvejis), nei ištirpinto (čia antras pagal gerumą), nei kambario temperatūros (šitas mane žudo :)) sviesto anei margarino – nes gi yra aliejus! :) Man šito riebaus pliuso jau būtų ir gana :) bet yra ir antriausia – čia naudojama varškė, kurios aš turiu 9 atvejais iš 10, ir kurią dažnai taikausi į ką nors įkepti :) ir net kai atsitinka tas vienas kartas, kai varškės nėra, ją puikiai gali pavaduoti riebi grietinė (tik gal kiek mažesnis kiekis). Na ir trečia – šios tešlos minkymo net nesiverčia liežuvis taip vadinti, nes ten taip greitai ir gerai viskas įvyksta, kad nes pagalvot nespėji. Vardan teisybės, turiu paminėti tą vieną mažą minusėlį – tešlą reikia bent pusvalandį palaikyti šaldytuve. Bet kol ten su įdaru susiruoši, jau žiūrėk ir praėjo tas laikas – tai tas minusas toks pusinis ir labai mažas… praktiškai, taškelis… toks “miręs” pikseliukas :)

Kalbant apie įdarą, tai irgi puikus dalykas, nes tie brokoliai gali ir likti tik pavadinime :) Bet kažko žalio vis tiek siūlyčiau įdėti, nes kažkaip gerai gaunasi tada :) gal čia man taip pasirodė, bet vis tiek rekomenduoju… Buvo kartą bandymas su žiediniu kopūstu paprastuoju, tai kazkaip prėskai buvo, bet gal prieskonių pagailėjau. Užtat žiedinis žaliasis suėjo puikiai, mezgėjos neleis sumeluoti :) O šį kartą iš viso kopūstais net nekvepėjo :) nes naudojau pesto :) ir buvo puiku… sakau, tobulybė, o ne pyragas :)

Vakarienės pyragas

Tešlai

• 250g varškės (arba ~100g grietinės),
• 2 kiaušiniai,
• 10 šaukštai aliejaus,
• 500g miltų (įdomiai gaunasi pakeitus dalį miltų rupiais kvietiniais),
• 2 šaukšteliai kepimo miltelių,
• druskos.

Į dubenį sumaišom varškę, kiaušinius ir aliejų. Sudedame miltus, kepimo miltelius ir druską ir suminkome tešlą. Dedam bent pusvalandžiui į šaldytuvą (bet pasigaminus daugiau, galima ir užšaldyti).

Čia pateikta dviguba tešlos norma – išeina gana nemažas storapadis pyragas (mano skarda 39×26cm). Iš pusės nurodytų produktų galima iškepti puikų 26cm skersmens pyragą.

Įdaras (pasibalnokit fantaziją, nes čia pateikiami tik orientaciniai produktai)

• 5 kiaušiniai *,
• 300ml grietinėlės arba riebaus pieno *,
• nedidelis brokolis arba žalias žiedinis kopūstas (kaip paaiškėjo neesminė sudedamoji dalis :)),
• sauja pievagrybių (nebūtinai) ir/arba paprika *(nebūtinai),
• 250g varškės sūrio *(nebūtinai),
• 2 šaukštai pesto padažo *(nebūtinai) arba dosnus žiupsnis mėgstamų žolelių prieskonių,
• 150g fermentinio sūrio (galima ir daugiau),
• sauja alyvuogių *(nebūtinai),
• poros saujų vyšninių pomidorų (arba pasmulkintų didesnių)*.

* – pažymėti produktai sudalyvavo pyrage iš nuotraukų :)

Brokolį arba žiedinį kopūstą apvirti pasūdytame vandenyje. Varškės sūrį ir papriką supjaustyti kubeliais, pievagrybus ketvirčiais. Iš kiaušinių, pieno ir pesto (arba prieskonių) suplakti plakinį. Įmaišyti tarkuotą fermentinį sūrį.

Kepimo formą iškloti tešla – aš kočioju tiesiai formoje su kočėlu-voleliu, o kraštus išlipdau pirštais. Daugmaž sluoksniais sudėti visus įdaro produktus, išskyrus pomidorus. Užpilti plakiniu ir tada ant viršaus sudėti pomidorus.

Kepti ~30min. 180 laipsnių karštyje. Kai tešlos krašteliai parunda, o įdaras sutirštėja – pyragas iškepė. Pyragas gražiau pjaustysis ir įdaras neišbėgs, jei leisite jam šiek tiek pastovėti ir atvėsti. Skanus ir šiltas, ir šaltas :)

Šį kartą trumpai postelėsiu (kol orkaitėje kepa aguoninis pyragas iš saulėtos virtuvės mano naujutėlaitėje kepimo formoje, kurią šiandien su nuolaidžike pirkau MX ;) visi norintys dar gali spėti) apie labai šiltą žiemai puikiai tinkantį valgymą. O va čia tai sakinys! :)

Turiu pasigirti, kad turiu naują virtuvės įrangą – tokia panaši kaip kombainas, burzgia… tik ne tai, kad mala, bet labiau malasi :) Bet tai nepatrukdė išsikovoti labai jau suskaičiuotą, garbingą vietą ant lentynos :)

Dar pasiguosiu apie Kalėdas, kurios neišvengiamai artėja.. o laiko vis mažėja… o panika didėja… o ir žiemos kaip nėr taip nėr :( manau tam reikia viską ir nurašyti… kokia čia Kalėdų dvasia… net cinamono kvapo žvakės nepadeda…

Belieka išsivirti puoda karštos daržovių sriubos.. ir srėbti ilgesingai žiūrint į dangų, laukiant pirmųjų snaigių… sako jos jau greitai pasirodys…

Visada šią sriubą verdu iš akies, ir iš to ką randu šaldytuve :) gal todėl ji niekada nenusibosta ir visada yra laukiamas patiekalas ant stalo. Taigi bandysiu sugalvoti kažkokią proporciją, kurios galite drąsiai nesilaikyti, vis tiek viskas pavyks puikiai :)

Gali reikėti:

• 3 didesnių bulvių (jei norite sotesnės sriubos galite dėti daugiau bulvių, o jei yra vasara galite jų visai nedėti),
• 3 vidutinių morkų,
• 1 didelio svogūno arba poro,
• kiek turite ir kiek norite cukinijų, patisonų arba molūgų (vasarą jais kompensuoju bulves, sriuba būna lengvesnė),
• ~200g šaldytų arba šviežių špinatų (kuo daugiau špinatų tuo Šrekesnė bus sriuba),
• druskos, ciberžolės.

Jeigu turite naminio sultinio, jis puikiai tiks, o jei neturite užsivirkite maždaug 1,5 litro vandens ir pagardinkite kubeliu ar šaukšteliu mėgstamo sultinio. Visas daržoves smulkiai supjaustykite ir dėkite į verdantį sultinį. Virkite, kol daržovės išvirs, suminkštės. Daržovių galite dėti ir daugau nei parašyta – sriuba bus tirštesnė, o jei bus per tiršta galėsite atskiesti vandeniu – žodžiu laisvai konfigūruojamas reikalas :)

Taigi, kai jau turime puodą išvirusių daržovių, pilame po truputį arba po daug į blenderį (priklausomai nuo blenderio tūrio), ir blend blend – sutriname :) Sutrintą sriubą grąžiname į puodą i gardiname prieskoniais, tokiais kokius mėgstate, o aš pamėgau ciberžolę :) Taip pat reikėtų įvertinti tirštumą ir, jei reikia, praskiesti verdančiu vandeniu. Taip begardinant ir beragaujant sriubos puodą dar užvirti ir jau galima patiekti.

O dabar apie tai, su kuo patiekti :) Sriubą galima pagardinti grietine arba tarkuotu parmezanu. Prie sriubos galima patiekti bandelės paskrudintos su česnakiniu sviestu arba sluoksniuotos tešlos pyragėlių su paštetu arba fetos sūrio ir juodųjų alyvuogių mase… ir dar daugybe kitų skanėstų, kokius tik sugalvosite :)

Tai štai tokia ta Šreko sriuba – žalia, šilta ir labai skani :)