Daivos brokolių pyragas, arba žalia čia tinka

Skiriu mezgėjoms :)

Tiesa, nepaprašiau leidimo publikuoti šitą receptą, bet galvoju gal jau čia koks senaties terminas gali būti pritaikytas… :) (nes jau atrodo, kad 100 metų kepu tą pyragą :)) “o jeigu ne, o jeigu ne, tai susitikime per klaidą”, Daiva :) bus proga :)

Žodžiu, draugė Daiva kažkada lyg tarp kitko pasidalino šiuo puikiu receptu, ir jis taip prigijo mano virtuvėje, kad kartais ir brokolių jam nereikia :) taip ir atsitiko šį kartą – brokolių anei nieko panašaus neturėjau, bet pyragas vis tiek įvyko ir pavyko (kas yra visiškai neabejotina).

Pirmiausia, turiu išsakyti visas, per ilgus praktikos metus susikaupusias, liaupses pyrago pagrindo tešlai. Čia turbūt tobuliausia ir labiausiai mano charakterį, poreikį ir įsitikinimus atitinkanti tešla ever! Palaukit, kol pasakysiu visus argumentus, ir gal tada suprasit, apie ką aš čia paistau :) Šiaip jau tešla, kaip tokia, man niekada nekėlė didesnių problemų – minkyti, aišku, yra darbas, bet… būna padeda kas nors :) arba būna, kad ir minkyti nereikia… bet aš čia labiau apie tas minkomas tešlas. Tai va, šita minkoma tešla yra tikrų tikriausia tobulybė visų minkomų tešlų tarpe :) Pirmiausia, kas mane labiausiai džiugina, čia nereikia nei šalto (čia būna geriausias atvejis), nei ištirpinto (čia antras pagal gerumą), nei kambario temperatūros (šitas mane žudo :)) sviesto anei margarino – nes gi yra aliejus! :) Man šito riebaus pliuso jau būtų ir gana :) bet yra ir antriausia – čia naudojama varškė, kurios aš turiu 9 atvejais iš 10, ir kurią dažnai taikausi į ką nors įkepti :) ir net kai atsitinka tas vienas kartas, kai varškės nėra, ją puikiai gali pavaduoti riebi grietinė (tik gal kiek mažesnis kiekis). Na ir trečia – šios tešlos minkymo net nesiverčia liežuvis taip vadinti, nes ten taip greitai ir gerai viskas įvyksta, kad nes pagalvot nespėji. Vardan teisybės, turiu paminėti tą vieną mažą minusėlį – tešlą reikia bent pusvalandį palaikyti šaldytuve. Bet kol ten su įdaru susiruoši, jau žiūrėk ir praėjo tas laikas – tai tas minusas toks pusinis ir labai mažas… praktiškai, taškelis… toks “miręs” pikseliukas :)

Kalbant apie įdarą, tai irgi puikus dalykas, nes tie brokoliai gali ir likti tik pavadinime :) Bet kažko žalio vis tiek siūlyčiau įdėti, nes kažkaip gerai gaunasi tada :) gal čia man taip pasirodė, bet vis tiek rekomenduoju… Buvo kartą bandymas su žiediniu kopūstu paprastuoju, tai kazkaip prėskai buvo, bet gal prieskonių pagailėjau. Užtat žiedinis žaliasis suėjo puikiai, mezgėjos neleis sumeluoti :) O šį kartą iš viso kopūstais net nekvepėjo :) nes naudojau pesto :) ir buvo puiku… sakau, tobulybė, o ne pyragas :)

Vakarienės pyragas

Tešlai

  • 250g varškės (arba ~100g grietinės),
  • 2 kiaušiniai,
  • 10 šaukštai aliejaus,
  • 500g miltų (įdomiai gaunasi pakeitus dalį miltų rupiais kvietiniais),
  • 2 šaukšteliai kepimo miltelių,
  • druskos.

Į dubenį sumaišom varškę, kiaušinius ir aliejų. Sudedame miltus, kepimo miltelius ir druską ir suminkome tešlą. Dedam bent pusvalandžiui į šaldytuvą (bet pasigaminus daugiau, galima ir užšaldyti).

Čia pateikta dviguba tešlos norma – išeina gana nemažas storapadis pyragas (mano skarda 39×26cm). Iš pusės nurodytų produktų galima iškepti puikų 26cm skersmens pyragą.

Įdaras (pasibalnokit fantaziją, nes čia pateikiami tik orientaciniai produktai)

  • 5 kiaušiniai *,
  • 300ml grietinėlės arba riebaus pieno *,
  • nedidelis brokolis arba žalias žiedinis kopūstas (kaip paaiškėjo neesminė sudedamoji dalis :)),
  • sauja pievagrybių (nebūtinai) ir/arba paprika *(nebūtinai),
  • 250g varškės sūrio *(nebūtinai),
  • 2 šaukštai pesto padažo *(nebūtinai) arba dosnus žiupsnis mėgstamų žolelių prieskonių,
  • 150g fermentinio sūrio (galima ir daugiau),
  • sauja alyvuogių *(nebūtinai),
  • poros saujų vyšninių pomidorų (arba pasmulkintų didesnių)*.

* – pažymėti produktai sudalyvavo pyrage iš nuotraukų :)

Brokolį arba žiedinį kopūstą apvirti pasūdytame vandenyje. Varškės sūrį ir papriką supjaustyti kubeliais, pievagrybus ketvirčiais. Iš kiaušinių, pieno ir pesto (arba prieskonių) suplakti plakinį. Įmaišyti tarkuotą fermentinį sūrį.

Kepimo formą iškloti tešla – aš kočioju tiesiai formoje su kočėlu-voleliu, o kraštus išlipdau pirštais. Daugmaž sluoksniais sudėti visus įdaro produktus, išskyrus pomidorus. Užpilti plakiniu ir tada ant viršaus sudėti pomidorus.

Kepti ~30min. 180 laipsnių karštyje. Kai tešlos krašteliai parunda, o įdaras sutirštėja – pyragas iškepė. Pyragas gražiau pjaustysis ir įdaras neišbėgs, jei leisite jam šiek tiek pastovėti ir atvėsti. Skanus ir šiltas, ir šaltas :)

Oranžiniai ravioli

Štai ir atėjo metas ravioliams atsirasti Mildlandijoje… Čia toks vienas iš nedaugelio sūrumynų ir ko gero vienas iš tų dalykų, dėl kurių iš viso atsirado Mildlandija :) Atrodo nieko čia labai ypatingo, bet ravioliai man visada yra pasididžiavimo objektas ir aš būnu labai patenkinta… na bent jau juos valgydama :) nes gamybos procese kaip žinia visko nutinka… bet turiu pasakyti, kad visi bandymai pasibaigė sėkme… anksčiau ar vėliau :)

O jeigu taip dar nuoširdžiau, tai turbūt tai tiesiog virtiniai… bet man jie ravioliai, nes taip žymiai smagiau :) ir dar vienas prisipažinimas – šį kartą jie ne tokie kaip kad aš visada darau… šį kartą jie tokie truputį biškį ekperimentiniai, bet still labai geri :)

Dar vienas smagumas su ravioliais, kad jie gali būti (o pas mane visada ir būna) spalvoti :) Anksčiau jie visada būdavo ryškiai žaliu įdaru… o šį kartą nebuvo špinatų :( tai teko keisti spalvą :) the next best thing – oranžiniai ravioliai su baltu įdaru :)

Oranžinė tešla (ravioliams arba makaronams – abu totalus gėris)

  • ~3 stiklinės kvietinių miltų,
  • 3 dideli kiaušiniai,
  • 70g pomidorų koncentrato,
  • žiupsnelis druskos.

Miltus pilam ant stalo ir padarom viduryje duobutę. Į ją įmušam kiaušinius ir sudedam pomidorų tyrę. Iš pradžių maišom tešlą šakute, o kai pasidaro per sunku imamės minkymo rankomis. Tai tikrai nėra pats lengviausias užsiėmimas, bet rezultatas to vertas – patariu apie jį ir galvoti minkant :)

Tešla turi būti tinkama būti iškočiota labai plonai, todėl gali tekti įdėti daugiau miltų arba įpilti šlakelį vandens, jei atrodo per kieta. Geriausia kočiojimui naudoti makaronų darymo mašiną be makaroninio antgalio :) bet jeigu tokios neturite, teks iš peties pasidarbuoti kočėlu :) bet vis dar verta :)

Įdaras

  • 500g saldaus pieno varškės (ricotta),
  • 2 kiaušiniai,
  • 2 šaukštai tarkuoto Džiugo sūrio,
  • druskos, šviežiai maltų pipirų ir tarkuoto muskato.

Viską gerai sumaišyti. Tešlą iškočioti kiek įmanoma ploniau. Dėti po šaukštelį įdaro ir formuoti norimos formos virtinukus, naudojant formeles arba tiesiog iš akies :) Raviolius rikiuoti ant gausiai miltuoto padėklo ar į plastikinę dėžutę, jei ruošiatės šaldyti. Tokiu atveju raviolių sluoksnius reikėtų perdengti folija, o ją pabarstyti miltais. Po to kai ravioliai gerai sušąla šaldiklyje, juos galima perdėti į maišelius – tada jie jau nebesulips.

Patiekti

  • tirpinto sviesto,
  • tarkuoto Džiugo arba plonai pjaustyto lydyto sūrio,
  • šviežio baziliko,
  • juodų alyvuogių.

Raviolius dėti į pasūdytą verdantį vandenį ir virti apie 5 minutes. Po to nukošti, apipilti tirpintu sviestu su alyvuogėmis, apibarstyti sūrio drožlėmis ir papuošti šviežiu baziliku… Gausiai skanu su vynu :)

Spalvos veža

Šiandien Mildlandijoje švenčiama Ourilijos šventė :) Čia antra pagal mėgstamumą Mildlandijos gyventojų šalis, šalis – partnerė, ar kaip čia reikėtų sakyti :) Ekspertas bei Ourilijos kraštotyrininkas teigia, kad šios šalies vėliava yra iš trijų alyvinių juostų… ta proga – teminis pyragas :)

O jeigu jau taip surimtėjus… tai realiai mes nieko nešvenčiam… mes tiesiog gaminam (nu nes kepimu čia proceso nepavadinsi) pyragus, o po to jais mėgaujamės ir kartais dalinamės su itin gerais Mildlandijos ir Ourilijos draugais :)

Ourilija ir Mildlandija panašios tuo, kad abi yra fiction… o skiriasi gyventojų skaičiumi :) Priešingai nei Mildlandijoje, Ourilijoje gyvena labai daug žmonių, kurių dauguma apie tai nieko nežino :)

Gerai, o dabar apie spalvas… Aš supratau, o gal prisiminiau, ar tai dar kartą įsitikinau, kad vienas iš tų virtuvės stebuklų yra nuostabios spalvos, kurias galima išgauti pačiomis natūraliausiomis priemonėmis… ir toks rezultatas dar labiau džiugina… nes nu sorry, bet daugelio svajonių šalis (a.k.a. USA) man visada liks mėlynų tortų šalimi :) yak… tuos, kurie vis dar galvoja, kad mėlynės nudažo mėlynai, turiu nuvilti – taip gali atsitikti nebent Ourilijoje :)

Jau praktiškai galėčiau parašyt knyga… “Mildos virtuvės spalvos”… prisigrimuočiau, pasisiūčiau prijuostę pas dezainerį, pasidaryčiau išeiginę šukuoseną, pasiimčiau į rankas nei karto indų kempinėlės nemačiusį (supraskit, nesubraižytą) shiny and brand new bliūdą prikrautą dirbtinių špinatų lapų… ir prisifotografuočiau… už eglutės, prie krūmelio, už spintelės… aij tiesa pas mane spintelių nėra :) … bet kadangi nesu kokia tais įžymybė ar nacionalinė vertybė, tai tiesiog papostinsiu :)

Spalvas aš mėgstu ir, kaip turbūt pastebėjot, dažnai naudoju savo džiaugsmams ir nuotaikoms išreikšti – pavyzdžių toli ieškoti nereikia, užtenka pažiūrėti į prieš tai buvusį post’ą :) Kartais pavyksta geriau, kartais ne taip gerai kaip norėtųsi – vis tik daug kas priklauso nuo metų laiko ir šaldytuvo ar “atsargų spintelės” turinio :) Bet spalvos veža… ir tikiu, kad rasiu dar ne vieną tokią, kuri mane nudžiugins ir įkvėps :)

Tai vat štai, labai netikėtai Ourilijos garbei gavosi va toks pyragas tik fivoletinis (nuo pernykščių šaldytų trintų juodųjų serbentų) – kaip saulėlydis, tik žalias :)

Ar mylit Ją Jūs?..

Ar eisi pakelt vėliavą?.. Ne? Šalta?.. Na taip… žiema juk…

Ar eisi pakelt vėliavą?.. Ne? A, slidinėt į Lenkiją keliauji?.. Na taip, žinoma, negi nepasinaudosi, kai “duoda” laisvą dieną… O per artimųjų gimtadienius irgi išvažiuoji, jei proga pasitaiko?.. Ne?.. Ach taip, gi supyktų, kad per šventę nebūsi kartu…

Ar eisi pakelt vėliavą?.. Ne? Aij projektas baigiasi – per kovo 11-ąją atsigriebsi?.. Taip taip, dar turbūt bus sniego, galėsi paslidinėt…

Ar eisi pakelt vėliavą?.. Ne?  Neverta? Nemoka lietuviai švęsti?.. Na taip, bet kalbėdami apie “juos” iš tikro kalbame apie “save”… Ne?.. Čia ne apie mus?.. Čia apie tuos kitus, ne apie save ir mane, žinoma… žinoma…

Džiugu, kad Vasario 16-ąją jau galima nusipirkti vėliavėlę ar ženkliuką, o ne kičinę širdelę su nuolaida :)

Džiugu, kad skaisčiai švietė saulė :)

Džiugu, kad arbata šildė, o pyragas džiugino :)

Greitas ir labai geras pyragas

  • 360g šokoladinių sausainių (2 pakeliai),
  • 200g sviesto,
  • 500g varškės,
  • 500ml grietinėlės plakimui,
  • 1 indelis kondensuoto pieno,
  • 3-4 šaukštai cukraus,
  • 20g želatinos,
  • papuošimų: moliūgienės želė, trintų braškių želė, saldintos grietinės su “matcha” arbatos miltukais želė.

Sausainius sumalti, sumaišyti su ištirpintu sviestu. Gauta masę išlyginti ir prispausti prie formos dugno. Geriausia naudoti formą su nusegamu kraštu, o jeigu ne, tai galima įtiesti folijos, kad po to galima būtų už kraštų suėmus pyragą iškelti.

Grietinėlę išplakti iki standžių putų. Varškę pertrinti, kad pasidarytų kreminė. Aš dėjau varškę su kondensuotu pienu į blenderį ir sekiau gamintojo instrukcijas :) Po to gautą masę paragaujam ir įdedam atitinkamą kiekį cukraus. Atsargiai įmaišom plaktą grietinėlę.

Želatiną ištirpinam nedideliame kiekyje karšto vandens. Įmaišome į kremą. Užpilame kremą ant paruošto pagrindo, išlyginame ir dedame į šaldytuvą, kad suauštų.

Pasiruošiame papuošimus. Kai varškės kremas sustingsta tiek, kad papuošimai nenuskęstų, piešiam vėliavas :) Šaldom per naktį, po to pjaustom mažom vėliavėlėm ir ragaujam :)

Kalėdom kvepiantis pyragas

Nuostabiausias dalykas, kad šitas pyragas gali kvepėti kuo tik panorėsi… O aš panorėjau, kad šį kartą jis kvepėtų Kalėdom :) Ir dar neabejoju, kad norėsiu išbandyti visokių kitokių kvapų ir skonių ateityje.

O dabar padėkos ir dedikacijos :)

Ačiū Giedriui už užrodytą puikų receptą :)

Ačiū savo intuicijai, kad šį kartą pasirinkau apelsiną vietoj vyšnios…

Ir todėl galiu dedikuoti šį pyragą Kalėdoms :) ar bent jau jų pasiruošimui bei gi prieššventinėms skrandžių treniruotėms :)

Šiaip tai niekaip nesugalvočiau susieti varškės pyrago su Kalėdom, bet apelsinai daro stebuklus :) Be to juk reikia sudaryti konkurenciją cinamonui, gvazdikėliams, muskatui, kvapiesiems pipiriukams, imbierui ir t.t.

Taigi, prancūziškas varškės pyragas, kuris pirmą kartą man pasirodė toks prėskokas, bet vertas antro bandymo… akivaizdu :) Va taip ir būna, kai tik skaitai receptą ir nesižvalgai į šalis… po to reikia bandyti antrą kartą :) Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad nenurašiau šito pyrago į tą “nu gal dar kadanors…” sąrašą – iš jo labai retai kas nors būna išbrauktas :)

Dar vienas didelis šio kepinio pliusas – greitas ir baisiai nesudėtingas paruošimas… o ką jau kalbėti apie pagyrimus bei liaupses :) Man asmeniškai labiausiai patiko apelsino kvapas ir tas crunchy viršus… mmm…

Varškės pyragas

  • 200g margarino kepiniams,
  • 1/2 stiklinės cukraus,
  • 2 stiklinės miltų,
  • vanilinio cukraus,
  • Įdarui: 0.5 kg varškės, 1/2 stiklinės cukraus, 3 kiaušiniai, 1 apelsino plonai nutarkuota žievelė, sauja apelsinų cukatų.

Margariną sutarkuoti burokine tarka. Sudėti miltus, cukrų ir vanilinį cukrų ir suminkyti pirštais, kol gausis biri trupinių masė.

Įdarui sumaišyti visus ingredientus ir paskaninti, pasitarus su fantazija :) Kaip jau sakiau, manęs tikrai labai nenuvylė apelsininis pasirinkimas – vertas būti pakartotas dažnai ir po daug :) bet lygiai taip pat noriu pabandyti ir visokių kitokių skonių – man patinka receptai su galimybe pasireikšti fantazijai :)

Pusę tešlos trupinių beriame į kepimo skardą ir išlyginame. Tada supilame sumaišytą įdarą, o ant viršaus tolygiai paskleidžiame likusius tešlos trupinius.

Kepame 200 laipsnių karščio orkaitėje apie valandą. Palaukiam, kol atvėsta, ragaujam, džiaugiamės ir laukiam Kalėdų :)

Mamukų dienos eksperimentai I

Manau, kad nebijoti eksperimentų virtuvėje yra geras ženklas :) Aišku, aš pati jaučiu, kad kartais perlenkiu lazdą… bet man atrodo mano šeimyna jau priprato prie mano sėkmių ir nesėkmių ir beveik tokiais pačiais patenkintais veidais jas sudoroja :)

Nežinau kodėl, bet neturiu baimės pabandyti kokią naujovę vietine proga :) Ir turiu pasakyti, kad visko būna.. tikrai visko :) nesuaušusių torto sluoksnių… nesusikaramelizavusio cukraus… į ledą sušalusios želė, kuri po to tampa želė salotomis, nes yra be šansų iškratyti ją iš formos viename gabale :) ir dar daug įvairių dalykų nutinka su tais “pirmais blynais”… bet aš kažkodėl nepasimokau.. ir vis ką nors pabandau, gal ne visai laiku ir ne visai vietoj :)

Na gerai, mamukų diena gal ir ne pati geriausia proga eksperimentams :) čia net man aišku :) bet manieji šį kartą buvo labai nuoširdžiai natūralūs ir visai ne prisiverstiniai ar dar kokie… Turbūt tai ir buvo didelės sėkmės paslaptis :)

Esu gausiai laiminga turėdama nemažai ką šia proga pasveikinti :) Todėl man prireikė net dviejų eksperimentų :) Tiesą sakant, abu buvo tokie pusiniai, tai du po pusę galima suskaičiuoti į vieną, bet still… :)

Pirmasis, jau kartą bandytas, o antro karto proga ir paekperimentuotas :) netikėtai itališkas Tiramisu :) Vienas mamukas buvo taip sužavėtas pirmuoju bandymu, kad neturėjau jokių kitų minčių šia proga :)

Na gal ne visai tiesa… minčių šiek tiek turėjau… pavadinkim jas patobulinimais :) Pradėti reikia nuo to, kad vienas iš gana pagrindinių šio gėrio komponentų yra mascarpone, kas yra riebu + brangokoka (tokiais kiekiais, kurie reikalingi)… Mascarpone  galima ir pasigaminti, namų sąlygomis.. tik pirmam požymiui tai neturės jokios įtakos, o antram turės tokią nelabai pajuntamą :)

Aš nusprendžiau šitam reikalui panaudoti naminę saldžią varškę :) Rezultatai tokie – gausiai mažiau riebu (čia kam pliusas, kam minusas :)), skoninės savybės praktiškai nenukenčia, bet kad ir kiek stengiausi varškytę pertrinti, galima pajusti tokią labai švelnią, bet vis tiek varškės konsistenciją (mažulyčius grūdelius).  Aš nelinkusi laikyti to minusu :) ir ko gero kitą kartą darysiu lygiai analogiškai :) na nebent rasiu super-duper akciją mascarponei ir riebiai mėgstančią valgytojų kompaniją (čia ta paprastoji reikalo dalis) ;)

Dar vienas nuostabumas, kad pasidaro šis skanumynas nuostabiai greitai (na, kai turi paruoštus visus reikalingus produktus, kuriuos galima pirkti arba pasigaminti! – dar vienas pliusas).

Tiramisu

  • 7 kiaušinių tryniai,
  • 1/2 stiklinės cukraus,
  • 1/2 + 1/2 stiklinės Marsalos (itališko likerinio vyno),
  • 600g saldžios varškės,
  • 450g  grietinėlės (geriausia 36% riebumo),
  • apie 40vnt. biskvitinių sausainių “Lady fingers” (čia priklauso, kokio dydžio indą naudosite),
  • didelio puodelio geros stiprios kavos (šiek tiek atvėsintos),
  • šiek tiek kakavos.

Viskas prasideda nuo to, kad reikia sudėti kiaušinio trynius ir cukrų į dubenį ir kaitinti virš silpnai verdančio vandens, vis pamaišant plakimo šluotele. Taip pat į masę supilame pusę stiklinės Marsalos. Tai verdame, kol cukrus visai ištirpsta ir masė ima tirštėti. Tada dubenį išimame ir panardiname į šalto vandens vonelę atvėsti. Nepamirštame vis pamaišyti masę, kad greičiau šaltų ir nususidarytų plėvelė. Tuo tarpu sutriname varškę. Aš tryniau kartu su kiaušinių mase, kad mano blenderis nepaspringtų :)

Labai gerai išplakame grietinėlę. Tik nereikia persistengti – žinom, kas tada būna :) Plaktą grietinėlę įmaišome į kiaušinių ir varškės masę ir kremukas jau paruoštas :)

Tada pasiruošiame formą. Turėkime omeny, kad su ja reikės ir patiekti, todėl naudotinas ne pats baisiausias turimas indas :) Į dubenį sumaišome kavą ir likusią Marsalą (galima pilti ir daugiau, tiesiog labiau jausis Tiramisu skonis, nepersistengiam – kaip ne kaip alkogolis :))

Taigi, jamam po vieną pirštelį ir merkiam į kavą, labai trumpam, o tada bandom labai glaudžiai užkloti visą formos dugną, kad liktų kuo mažiau ir kuo mažesnių plyšelių :) Pirštelių sluoksnį užklojame puse kremo ir vėl dėliojam sluoksnį pirštelių. Ant viršaus vėl sluoksnis kremo.

Įdomioji dalis – keletą kartų trinktelim indą su turiniu į stalviršį, kad užsipildytų oro tarpeliai :) Idną uždengiam folija ir dedame į šaldytuvą nakčiai.

Prieš patiekiant, apibarstome kakava. Ir mmm.. ragaujam :)

O antras eksperimentas jau laukia eilėje būti papostint’as :)

Apie šventes, tradicijas ir kaip kartais būna… II dalis

Tokios ilgos tos šventės buvo, kad net netilpo į vieną post’ą :) Kadangi visą esmę išdėsčiau aname post’e, tai čia lieka tik žiedeliai :)

O žiedeliai tokie, kad Nepriklausomybė nugalėjo Užgavėnes, blynų niekas nebenorėjo, nes buvo sotūs nuo pyrago :) nežinau dabar kiek čia ta žiema tam kieme dar trinsis… :) Bet aš stengiausi, negali sakyti… po prievarta iškepiau bulvinių blynų ir teko visiems juos valgyti :)

Tai štai nepriklausomas pyragiukas – varškės tart’as. Tiesą sakant, džiaugiuosi nepapost’inusi šio receptuko anksčiau, nes atrodo, kad kepu jį jau visą amžinybę :) Priežastis labai paprasta – visai neseniai atradau būdą, kaip šį nuostabų pyragiuką dar labiau priartinti prie nuostabiojo kreminio cheesecake’o, kuriam paprastai naudojamas kreminis sūris. O čia juk paprastų paprasčiausia varškė.. turbūt ir dėl to jis pas mus dar vadinamas Chesapeake’u :) O šį kartą kažkas pajuokavo, kad čia atrodo kaip Lietuvos vėliava mėnulyje :)

Varškės tartas

Pagrindui:

  • 100g sviesto arba margarino,
  • 1/2 stiklinės cukraus,
  • 1 kiaušinis,
  • 1 – 1 1/2 stiklinės miltų,
  • 2 šaukštai nesaldintos kakavos miltelių;

Įdarui:

  • 250g varškės (arba smulkiai tarkuoto varškės sūrio),
  • 1/3 stiklinės grietinės (jei naudojame sūrį, grietinės reikėtų šiek tiek daugiau),
  • 3 kiaušiniai,
  • 4 šaukštai citrinos sulčių,
  • 1/2 stiklinės cukraus,
  • 1 1/2 šaukšto krakmolo,
  • mažas indelis konservuotų ananasų gabalėlių, arba kriaušių, arba šiek tiek “girtų” vyšnių, arba dar ko nors įdomaus, arba visai nieko :)

Šio pyrago pagrindas yra visai toks pats, kaip marmurinio varškės tart’o. Trumpai tariant, margariną išsukame su cukrumi, įmušame kiaušinį, sudedame miltus ir kakavą ir užminkome tešlą. Tešla išklojame 26cm skersmens kepimo formą (aš naudoju formą žemu krašteliu, specialiai tart’ams). Nepamirštam visų reikalų su pupom! :) Pagrindą kepame 200 laipsnių karščio orkaitėje, kol apkepa.

Kol pagrindas kepa, pasiruošiame įdarą. Ir čia yra ta paslaptis – įdarui skirtus produktus (išskyrus konservuotus vaisius ar kitus priedus) reikia suplakti! Aš šiam reikalui naudoju blenderį ir gaunasi puikus kreminis įdaras. Kitaip tariant, esmė yra gerai sutrinti varškę, kad ten nebūtų gumuliukų. Aišku tą patį galima padaryti tiesiog mediniu šaukštu, gal tik užtruks kiek ilgiau :)

Tai štai, į iškepusį pagrindą dedame konservuotus vaisius, tolygiai paskirstome ir užpilame varškės įdaru. Kepame 175 laipsnių karštyje 30-40 min.

Kai gerai dera varškės sūris. III dalis – kartais ateina tortadienis

Tai štai ir atėjo tortadienis į mano namus.. ir jau išėjo :) dabar ateis geri prisiminimai į Mildlandiją :) Turiu pasigirti, kad gavau daugybę gėrybių ir… komentarą Mildlandijoje :) Labai ačiū visiems dalyvavusiems :)

Neišvengiamai, kai ateina tortadienis, ateina ir svečiai :) o svečius, kaip žinia, reikia kuo nors pavaišinti. Taip jau atsitiko, kad šį kartą man teko būti atsakingai tik už “saldųjį stalą”. Nežinau kodėl, bet neturiu įkvėpimo siekti kažkokių konditerinių aukštumų, kai šventė mano – šedevrus maloniau dovanoti :) o be to mano tortinė patirtis daug gero nežada :)

Taigi, nuėjau paprastuoju keliu.. o jis visai neblogas – jei pabandysit, galėsit man paantrinti :) Dar jeigu pažiūrėsim į originalųjį skanėsto pavadinimą – “varškės apkepas”… na gerai “skaniausias varškės apkepas”, bet vis tiek apkepas :) Man apkepas asocijuojasi su varške ir makaronais, o va gimtadienis su makaronais nesiasocijuoja :) Laimei, šis apkepas labiau panašus į varškės pyragą, ar net tortą. Todėl manau, kad sprendimas pasirinkti jį tortadienio skanėstu, teisingas ir labai vykęs… svečiai irgi gali parašyt komentarų :)

Dar reikia pasakyti, kad gimtadienis vienos dienos (šventės) reikalu buvo jau labai seniai.. tik vaikystėje :) Šiais metais mano gimtadienis, kaip geros kaimiškos vestuvės, yra trijų dienų reikalas :) Todėl tik ką iš orkaitės ištraukiau trečiąjį skanumyną – pudingą, apie kurį papasakosiu kitą dieną :) o vakar valgiau pachlavą… receptą turiu jau senokai, o dabar turiu ir motyvacijos pabandyti :) coming soon, tskant :)

varskes_pyragas

Varškės apkepas-pyragas-tortas arba tiesiog skanumynas :)

100g sviesto,

160g smulkintų riešutų, saulėgrąžų, moliūgų, sezamo sėklų, maltų džiūvėsėlių mišinio (manau tiktų ir kokie sausainukai sutrupinti),

1kg varškės arba šiek tiek mažiau varškės sūrio (sūrį reikia smulkiai sutarkuoti ir įpilti truputį pieno arba įdėti grietinės, kad gautųsi masė panaši į varškę :)),

200g cukraus,

4 kiaušinių,

1/2 citrinos,

saujelė aguonų,

vanilinio cukraus,

250g grietinės sumaišytos su pora šaukštų cukraus.

Galima patiekti su trintomis uogomis arba kokia uogiene, bet aš šį kartą patiekiau plain :)

Taigi, iš smulkintų reikalų ir ištirpinto sviesto išlipdome pagrindą, be jokių ten kraštelių – patašnojam ir tiek :) Aš naudoju (ir man atrodo labiausiai šiam reikalui tinka) susegamą tortinę formą – tokią, kur galima atsegti ir nuimti kraštą. Dar turiu paminėti, kad mano forma turi tokį apsauginį griovelį, kad koks skystimėlis netyčia neišsilietų į orkaitę, bet deja jis nėra pakankamas šiuo atveju :) Man vis tiek privarvėjo abu kartus :) Kitą kartą dėsiu po apačia skardą, tegu sau varva :) Taigi, paruoštą pagrindą šaunam į karštą (180) orkaitę ir kepam apie 10 minučių.

Tada ruošiame varškės kremą… Varškę arba sūrio masę gerai ištrinam. Sudedame cukrų, aguonas, vanilinį cukrų, turputį citrinos žievelės, citrinos sultis ir kiaušinių trynius (!). Baltymus išplakame atskirai iki standžių putų. Išmaišome varškės masę ir tada atsargiai įmaišome plaktus baltymus. Varškės masę supilame ant iškepto pagrindo ir kepame tame pačiame karštyje dar apie 50 minučių.

Iškeptą pyragą ištraukiame iš orkaitės ir viršų aptepame grietinės ir cukraus mišiniu. Tada dar 10 minučių pakepame. Štai ir viskas, lieka atšaldyti, sveikintis ir vaišintis :)

varskes_pyragas3

Ar neatrodo, kad jis į Tave žiūri? :)