made in Mildlandija

Manau, kad nebijoti eksperimentų virtuvėje yra geras ženklas :) Aišku, aš pati jaučiu, kad kartais perlenkiu lazdą… bet man atrodo mano šeimyna jau priprato prie mano sėkmių ir nesėkmių ir beveik tokiais pačiais patenkintais veidais jas sudoroja :)

Nežinau kodėl, bet neturiu baimės pabandyti kokią naujovę vietine proga :) Ir turiu pasakyti, kad visko būna.. tikrai visko :) nesuaušusių torto sluoksnių… nesusikaramelizavusio cukraus… į ledą sušalusios želė, kuri po to tampa želė salotomis, nes yra be šansų iškratyti ją iš formos viename gabale :) ir dar daug įvairių dalykų nutinka su tais “pirmais blynais”… bet aš kažkodėl nepasimokau.. ir vis ką nors pabandau, gal ne visai laiku ir ne visai vietoj :)

Na gerai, mamukų diena gal ir ne pati geriausia proga eksperimentams :) čia net man aišku :) bet manieji šį kartą buvo labai nuoširdžiai natūralūs ir visai ne prisiverstiniai ar dar kokie… Turbūt tai ir buvo didelės sėkmės paslaptis :)

Esu gausiai laiminga turėdama nemažai ką šia proga pasveikinti :) Todėl man prireikė net dviejų eksperimentų :) Tiesą sakant, abu buvo tokie pusiniai, tai du po pusę galima suskaičiuoti į vieną, bet still… :)

Pirmasis, jau kartą bandytas, o antro karto proga ir paekperimentuotas :) netikėtai itališkas Tiramisu :) Vienas mamukas buvo taip sužavėtas pirmuoju bandymu, kad neturėjau jokių kitų minčių šia proga :)

Na gal ne visai tiesa… minčių šiek tiek turėjau… pavadinkim jas patobulinimais :) Pradėti reikia nuo to, kad vienas iš gana pagrindinių šio gėrio komponentų yra mascarpone, kas yra riebu + brangokoka (tokiais kiekiais, kurie reikalingi)… Mascarpone  galima ir pasigaminti, namų sąlygomis.. tik pirmam požymiui tai neturės jokios įtakos, o antram turės tokią nelabai pajuntamą :)

Aš nusprendžiau šitam reikalui panaudoti naminę saldžią varškę :) Rezultatai tokie – gausiai mažiau riebu (čia kam pliusas, kam minusas :)), skoninės savybės praktiškai nenukenčia, bet kad ir kiek stengiausi varškytę pertrinti, galima pajusti tokią labai švelnią, bet vis tiek varškės konsistenciją (mažulyčius grūdelius).  Aš nelinkusi laikyti to minusu :) ir ko gero kitą kartą darysiu lygiai analogiškai :) na nebent rasiu super-duper akciją mascarponei ir riebiai mėgstančią valgytojų kompaniją (čia ta paprastoji reikalo dalis) ;)

Dar vienas nuostabumas, kad pasidaro šis skanumynas nuostabiai greitai (na, kai turi paruoštus visus reikalingus produktus, kuriuos galima pirkti arba pasigaminti! – dar vienas pliusas).

Tiramisu

• 7 kiaušinių tryniai,
• 1/2 stiklinės cukraus,
• 1/2 + 1/2 stiklinės Marsalos (itališko likerinio vyno),
• 600g saldžios varškės,
• 450g  grietinėlės (geriausia 36% riebumo),
• apie 40vnt. biskvitinių sausainių “Lady fingers” (čia priklauso, kokio dydžio indą naudosite),
• didelio puodelio geros stiprios kavos (šiek tiek atvėsintos),
• šiek tiek kakavos.

Viskas prasideda nuo to, kad reikia sudėti kiaušinio trynius ir cukrų į dubenį ir kaitinti virš silpnai verdančio vandens, vis pamaišant plakimo šluotele. Taip pat į masę supilame pusę stiklinės Marsalos. Tai verdame, kol cukrus visai ištirpsta ir masė ima tirštėti. Tada dubenį išimame ir panardiname į šalto vandens vonelę atvėsti. Nepamirštame vis pamaišyti masę, kad greičiau šaltų ir nususidarytų plėvelė. Tuo tarpu sutriname varškę. Aš tryniau kartu su kiaušinių mase, kad mano blenderis nepaspringtų :)

Labai gerai išplakame grietinėlę. Tik nereikia persistengti – žinom, kas tada būna :) Plaktą grietinėlę įmaišome į kiaušinių ir varškės masę ir kremukas jau paruoštas :)

Tada pasiruošiame formą. Turėkime omeny, kad su ja reikės ir patiekti, todėl naudotinas ne pats baisiausias turimas indas :) Į dubenį sumaišome kavą ir likusią Marsalą (galima pilti ir daugiau, tiesiog labiau jausis Tiramisu skonis, nepersistengiam – kaip ne kaip alkogolis :))

Taigi, jamam po vieną pirštelį ir merkiam į kavą, labai trumpam, o tada bandom labai glaudžiai užkloti visą formos dugną, kad liktų kuo mažiau ir kuo mažesnių plyšelių :) Pirštelių sluoksnį užklojame puse kremo ir vėl dėliojam sluoksnį pirštelių. Ant viršaus vėl sluoksnis kremo.

Įdomioji dalis – keletą kartų trinktelim indą su turiniu į stalviršį, kad užsipildytų oro tarpeliai :) Idną uždengiam folija ir dedame į šaldytuvą nakčiai.

Prieš patiekiant, apibarstome kakava. Ir mmm.. ragaujam :)

O antras eksperimentas jau laukia eilėje būti papostint’as :)

Tokios ilgos tos šventės buvo, kad net netilpo į vieną post’ą :) Kadangi visą esmę išdėsčiau aname post’e, tai čia lieka tik žiedeliai :)

O žiedeliai tokie, kad Nepriklausomybė nugalėjo Užgavėnes, blynų niekas nebenorėjo, nes buvo sotūs nuo pyrago :) nežinau dabar kiek čia ta žiema tam kieme dar trinsis… :) Bet aš stengiausi, negali sakyti… po prievarta iškepiau bulvinių blynų ir teko visiems juos valgyti :)

Tai štai nepriklausomas pyragiukas – varškės tart’as. Tiesą sakant, džiaugiuosi nepapost’inusi šio receptuko anksčiau, nes atrodo, kad kepu jį jau visą amžinybę :) Priežastis labai paprasta – visai neseniai atradau būdą, kaip šį nuostabų pyragiuką dar labiau priartinti prie nuostabiojo kreminio cheesecake’o, kuriam paprastai naudojamas kreminis sūris. O čia juk paprastų paprasčiausia varškė.. turbūt ir dėl to jis pas mus dar vadinamas Chesapeake’u :) O šį kartą kažkas pajuokavo, kad čia atrodo kaip Lietuvos vėliava mėnulyje :)

Varškės tartas

Pagrindui:

• 100g sviesto arba margarino,
• 1/2 stiklinės cukraus,
• 1 kiaušinis,
• 1 – 1 1/2 stiklinės miltų,
• 2 šaukštai nesaldintos kakavos miltelių;

Įdarui:

• 250g varškės (arba smulkiai tarkuoto varškės sūrio),
• 1/3 stiklinės grietinės (jei naudojame sūrį, grietinės reikėtų šiek tiek daugiau),
• 3 kiaušiniai,
• 4 šaukštai citrinos sulčių,
• 1/2 stiklinės cukraus,
• 1 1/2 šaukšto krakmolo,
• mažas indelis konservuotų ananasų gabalėlių, arba kriaušių, arba šiek tiek “girtų” vyšnių, arba dar ko nors įdomaus, arba visai nieko :)

Šio pyrago pagrindas yra visai toks pats, kaip marmurinio varškės tart’o. Trumpai tariant, margariną išsukame su cukrumi, įmušame kiaušinį, sudedame miltus ir kakavą ir užminkome tešlą. Tešla išklojame 26cm skersmens kepimo formą (aš naudoju formą žemu krašteliu, specialiai tart’ams). Nepamirštam visų reikalų su pupom! :) Pagrindą kepame 200 laipsnių karščio orkaitėje, kol apkepa.

Kol pagrindas kepa, pasiruošiame įdarą. Ir čia yra ta paslaptis – įdarui skirtus produktus (išskyrus konservuotus vaisius ar kitus priedus) reikia suplakti! Aš šiam reikalui naudoju blenderį ir gaunasi puikus kreminis įdaras. Kitaip tariant, esmė yra gerai sutrinti varškę, kad ten nebūtų gumuliukų. Aišku tą patį galima padaryti tiesiog mediniu šaukštu, gal tik užtruks kiek ilgiau :)

Tai štai, į iškepusį pagrindą dedame konservuotus vaisius, tolygiai paskirstome ir užpilame varškės įdaru. Kepame 175 laipsnių karštyje 30-40 min.

Tai štai ir atėjo tortadienis į mano namus.. ir jau išėjo :) dabar ateis geri prisiminimai į Mildlandiją :) Turiu pasigirti, kad gavau daugybę gėrybių ir… komentarą Mildlandijoje :) Labai ačiū visiems dalyvavusiems :)

Neišvengiamai, kai ateina tortadienis, ateina ir svečiai :) o svečius, kaip žinia, reikia kuo nors pavaišinti. Taip jau atsitiko, kad šį kartą man teko būti atsakingai tik už “saldųjį stalą”. Nežinau kodėl, bet neturiu įkvėpimo siekti kažkokių konditerinių aukštumų, kai šventė mano – šedevrus maloniau dovanoti :) o be to mano tortinė patirtis daug gero nežada :)

Taigi, nuėjau paprastuoju keliu.. o jis visai neblogas – jei pabandysit, galėsit man paantrinti :) Dar jeigu pažiūrėsim į originalųjį skanėsto pavadinimą – “varškės apkepas”… na gerai “skaniausias varškės apkepas”, bet vis tiek apkepas :) Man apkepas asocijuojasi su varške ir makaronais, o va gimtadienis su makaronais nesiasocijuoja :) Laimei, šis apkepas labiau panašus į varškės pyragą, ar net tortą. Todėl manau, kad sprendimas pasirinkti jį tortadienio skanėstu, teisingas ir labai vykęs… svečiai irgi gali parašyt komentarų :)

Dar reikia pasakyti, kad gimtadienis vienos dienos (šventės) reikalu buvo jau labai seniai.. tik vaikystėje :) Šiais metais mano gimtadienis, kaip geros kaimiškos vestuvės, yra trijų dienų reikalas :) Todėl tik ką iš orkaitės ištraukiau trečiąjį skanumyną – pudingą, apie kurį papasakosiu kitą dieną :) o vakar valgiau pachlavą… receptą turiu jau senokai, o dabar turiu ir motyvacijos pabandyti :) coming soon, tskant :)

Varškės apkepas-pyragas-tortas arba tiesiog skanumynas :)

100g sviesto,

160g smulkintų riešutų, saulėgrąžų, moliūgų, sezamo sėklų, maltų džiūvėsėlių mišinio (manau tiktų ir kokie sausainukai sutrupinti),

1kg varškės arba šiek tiek mažiau varškės sūrio (sūrį reikia smulkiai sutarkuoti ir įpilti truputį pieno arba įdėti grietinės, kad gautųsi masė panaši į varškę :)),

200g cukraus,

4 kiaušinių,

1/2 citrinos,

saujelė aguonų,

vanilinio cukraus,

250g grietinės sumaišytos su pora šaukštų cukraus.

Galima patiekti su trintomis uogomis arba kokia uogiene, bet aš šį kartą patiekiau plain :)

Taigi, iš smulkintų reikalų ir ištirpinto sviesto išlipdome pagrindą, be jokių ten kraštelių – patašnojam ir tiek :) Aš naudoju (ir man atrodo labiausiai šiam reikalui tinka) susegamą tortinę formą – tokią, kur galima atsegti ir nuimti kraštą. Dar turiu paminėti, kad mano forma turi tokį apsauginį griovelį, kad koks skystimėlis netyčia neišsilietų į orkaitę, bet deja jis nėra pakankamas šiuo atveju :) Man vis tiek privarvėjo abu kartus :) Kitą kartą dėsiu po apačia skardą, tegu sau varva :) Taigi, paruoštą pagrindą šaunam į karštą (180) orkaitę ir kepam apie 10 minučių.

Tada ruošiame varškės kremą… Varškę arba sūrio masę gerai ištrinam. Sudedame cukrų, aguonas, vanilinį cukrų, turputį citrinos žievelės, citrinos sultis ir kiaušinių trynius (!). Baltymus išplakame atskirai iki standžių putų. Išmaišome varškės masę ir tada atsargiai įmaišome plaktus baltymus. Varškės masę supilame ant iškepto pagrindo ir kepame tame pačiame karštyje dar apie 50 minučių.

Iškeptą pyragą ištraukiame iš orkaitės ir viršų aptepame grietinės ir cukraus mišiniu. Tada dar 10 minučių pakepame. Štai ir viskas, lieka atšaldyti, sveikintis ir vaišintis :)

Ar neatrodo, kad jis į Tave žiūri? :)