made in Mildlandija

Laiku, ar nelabai… lauki, ar nelabai… bet jis kasmet ateina… jis – tortadienis!

Šiemet, skirtingai nei kitais metais, aš jau gerokai iš anksto žinojau koks bus mano tortas. Ne taip seniai turėjau progą išbandyti šitą naują derinuką… lydėjo jį didelė sėkmė, todėl jis bus kartojamas dažnai ir po daug :)

Taip jau atsitiko, kad šitas gimtadienis buvo gausiai mildlandiškas (gavau dovanų nuostabiai nuostabių Mildlandijos lipdukų ;)), todėl ir tortulis galėtų būti Mildlandijos vizitinė kortelė… tam ir su papuošimu pasistengiau :)

O jeigu taip susikaupus ir atsisukus atgal -  turiu pasakyti, kad užaugau tortų srityje… anksčiau buvo baugu ir nedrąsu… papuošimai kreivoki, tai žiūrėk ne taip iškepė, tai kremukas nesuaušo, tai dar koks velnias… o čia staiga viskas ima ir pavyksta.. ir taip jau kurį laiką… tuoj leisim į plačiąją visuotinę gamybą :)

Mano tortas – gabalinis :) Pasiskolinau biskvitą iš vieno, kremą iš kito ir vat jums ir prašom! Ir dar man labai patinka papuošimai – visai natūralūs, visai nenudažyti ir net man labai gražūs… bet čia, kaip ir visame kitame – skonio reikalas.

Mano tortas daromas taip:

• Biskvitas – pernaudotas iš kito gimtadienio torto :) žiūrėkite čia
• Kremai – pasiskolinti iš labai smagios ir šiltos, visada saulėtos virtuvės:
• Kremas 1: 150g kambario temperatūros sviesto, 1 indelis kambario temperatūros Rududu, sauja smulkintų graikinių riešutų (jei norisi);
• Kremas 2: 500ml grietinėlės plakimui, 2 šaukštai cukraus pudros;
• Sulaistymui: 150ml vandens, 1 šaukštas cukraus, šlakelis stumbražolių užpiltinės (optional).

Tortui reikia susigulėti, todėl patariu jį sutepti iš vakaro. O tai reiškia, kad biskvitą reikėtų išsikepti prieš 2 dienas. Biskvitą pjaustau į 3 dalis, prieš sutepdama, t.y. visiškai atšalusį.

Vienam kremui išsukame sviestą ir įmaišome Rududu. Čia svarbu, kad abu komponentai būtų vienodos temperatūros – tada kremas gražiai susijungia. Jei naudojame, įmaišome ir riešutus.

Kitam kremui ir aptepimui tiesiog išplakame grietinėlę su cukraus pudra.

Tortas gana stabilus, todėl gali būti surenkamas ne toje tortinėje, kurioje bus patiekiamas. T.y. jį atšalusį ne sunkiai galima perkelti.

Susirenka tortas labai paprastai – beveik pats :) Klojam viena biskvito lapą, sulaistom pasiruoštu sirupu, aptepam Rududu kremu. Klojam antrą – sulaistom, aptepam 2/3 plaktos grietinėlės. Klojam trečią – sulaistom, aptepam viršų ir šonus likusia grietinėle.

Lieka linksmoji dalis – papuošimas :) Aš šonus apklijuoju smulkintais likusio biskvito trupiniais, o viršui dar naudoju smulkintus riešutus, sezamų sėklas, linų sėmenis, sėlenas, perlinį cukrų, kakavą ir t.t. ir pan.

Vat toks nesudėtingas tas mano tortas…

Šį kartą įžanga bus kur kas trumpesnė :) Pasakysiu tik tiek, kad ir taip gausiai skanus šokoladinis pyragas buvo upgrade’intas iki puikaus torto! Upgrade’as tikrai vykęs ir labai paprastas – plaktos grietinėlės pertepimas :) kaip ten sakoma apie tobulumą ir paprastumą…

Tai štai, gavosi kažkas panašaus į “Juodąjį mišką”… geras skonis – dar geresnis vaizdas :) ko daugiau reikia puikiam tortuliui? :)

Nukrypstant nuo temos… turiu išbandyti dar vieną tortulio receptuką ir jeigu viskas pavyks tai bus official – šiuos metus skelbsiu tortulių metais :) Neįtikėtina, turint omeny, kad visada galvojau, kad tortuliai yra kažkas tokio, ką aš neitin gerai sugebu :) nu išskyrus “Pensininką” :) bet čia beveik nesiskaito… anyway, noriu tik pasakyti, kad šiemet man visai sekasi su tortuliais… tfu tfu tfu, kad neprisisnekėčiau :)

Šokoladinis tortulis

• 200g miltų,
• 200g cukraus,
• 2 šaukštai kakavos,
• 2 šaukšteliai kepimo miltelių,
• šiek tiek vanilino arba vanilinio cukraus,
• 75g tirpinto margarino,
• 240ml šilto vandens,
• 1 šaukštas citrinos sulčių;
• Kremui – 450g grietinėlės (geriausia 36% riebumo), šaukšto cukraus pudros;
• Sulaistymui – 100ml vyšnių sirupo arba uogienės skystimo, šiek tiek vandens ir 3 šaukštų vyšnių trauktinės;
• Šokoladiniam glajui – 150g šokolado, ~100g sviesto.

Kepam biskvitą, t.y. pyragą :) Sumaišom miltus, cukrų, kakavą, kepimo miltelius ir vanilę. Tada į sausą masę pilam tirpintą margariną, vandenį ir citrinos sultis ir viską gerai išmaišome šakute. Įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių. Aš darau taip, išsikerpu apvalios kepimo formos dugno dydžio kepimo popieriaus apskritimą, įkloju jį į formą ir supilu tešlą – kepant kraštai atlimpa patys, o dugnas neprilimpa ir lengvai išsiima. Tai štai, šaunam į karštą orkaitę maždaug 35 minutėms, galima pasitikrinti su mediniu pagaliuku.

Iškepusį pyragą gerai atvėsinam (jeigu išeina ir per naktį) ant grotelių. O tada perpjaunam pusiau į du blynus.

Pirmiausia reikėtų pasiruošti šokoladinį glajų, kad jis spėtų pravėsti, kol bus tepamas. Tam ištirpiname šokoladą ir sviestą ant silpnos ugnies. Aš dar įpyliau šlakelį (apie 50g) grietinėlės – nuvogiau nuo kremo dalies :) Viską gerai išmaišome iki vientisos masės ir paliekame atvėsti.

Tada išplakame likusią grietinėlę su cukraus pudra. Aš tortulį iš karto dariau į lėkštę, kurioje jis buvo patiektas, nes jo purumas man nedavė ramybės ir nusprendžiau nerizikuoti su perkėlinėjimu :)

Tai štai dedame į lėkštę apatinį blynuką, sulaistome puse sumakaluoto skystimėlio ir aptepame 2/3 plaktos grietinėlės. Tada uždedame antrą blynuką, šiek tiek spustelim. Sulaistome likusiu skysčiu, aptepame likusia plakta grietinėle, jei reikia dar apkamšome ja šonus.

Galiausiai pasigalandame kantrybę ir aptepame visą tortulį atšalusiu šokoladiniu glajum. Sudėtingiausia dalis yra šonai – aš tam reikalui naudojau mažą šaukštelį ir šiek tiek laiko :) Nebijome, kad glajus skystokas – šaldytuve jis puikiai suaušta, o pjaustant visai nelūžinėja.

Puošyba priklauso nuo fantazijos ir nuotaikos. Man šį kartą gavosi gana prabangaus vaizdo tortulis :) Tam panaudojau medinį pagaliuką suraižymui ir šiek tiek “girtų” vyšnių :)

Skanus, riebus, sotus ir gražiai gražus :)

Tai štai ir atėjo tortadienis į mano namus.. ir jau išėjo :) dabar ateis geri prisiminimai į Mildlandiją :) Turiu pasigirti, kad gavau daugybę gėrybių ir… komentarą Mildlandijoje :) Labai ačiū visiems dalyvavusiems :)

Neišvengiamai, kai ateina tortadienis, ateina ir svečiai :) o svečius, kaip žinia, reikia kuo nors pavaišinti. Taip jau atsitiko, kad šį kartą man teko būti atsakingai tik už “saldųjį stalą”. Nežinau kodėl, bet neturiu įkvėpimo siekti kažkokių konditerinių aukštumų, kai šventė mano – šedevrus maloniau dovanoti :) o be to mano tortinė patirtis daug gero nežada :)

Taigi, nuėjau paprastuoju keliu.. o jis visai neblogas – jei pabandysit, galėsit man paantrinti :) Dar jeigu pažiūrėsim į originalųjį skanėsto pavadinimą – “varškės apkepas”… na gerai “skaniausias varškės apkepas”, bet vis tiek apkepas :) Man apkepas asocijuojasi su varške ir makaronais, o va gimtadienis su makaronais nesiasocijuoja :) Laimei, šis apkepas labiau panašus į varškės pyragą, ar net tortą. Todėl manau, kad sprendimas pasirinkti jį tortadienio skanėstu, teisingas ir labai vykęs… svečiai irgi gali parašyt komentarų :)

Dar reikia pasakyti, kad gimtadienis vienos dienos (šventės) reikalu buvo jau labai seniai.. tik vaikystėje :) Šiais metais mano gimtadienis, kaip geros kaimiškos vestuvės, yra trijų dienų reikalas :) Todėl tik ką iš orkaitės ištraukiau trečiąjį skanumyną – pudingą, apie kurį papasakosiu kitą dieną :) o vakar valgiau pachlavą… receptą turiu jau senokai, o dabar turiu ir motyvacijos pabandyti :) coming soon, tskant :)

Varškės apkepas-pyragas-tortas arba tiesiog skanumynas :)

100g sviesto,

160g smulkintų riešutų, saulėgrąžų, moliūgų, sezamo sėklų, maltų džiūvėsėlių mišinio (manau tiktų ir kokie sausainukai sutrupinti),

1kg varškės arba šiek tiek mažiau varškės sūrio (sūrį reikia smulkiai sutarkuoti ir įpilti truputį pieno arba įdėti grietinės, kad gautųsi masė panaši į varškę :)),

200g cukraus,

4 kiaušinių,

1/2 citrinos,

saujelė aguonų,

vanilinio cukraus,

250g grietinės sumaišytos su pora šaukštų cukraus.

Galima patiekti su trintomis uogomis arba kokia uogiene, bet aš šį kartą patiekiau plain :)

Taigi, iš smulkintų reikalų ir ištirpinto sviesto išlipdome pagrindą, be jokių ten kraštelių – patašnojam ir tiek :) Aš naudoju (ir man atrodo labiausiai šiam reikalui tinka) susegamą tortinę formą – tokią, kur galima atsegti ir nuimti kraštą. Dar turiu paminėti, kad mano forma turi tokį apsauginį griovelį, kad koks skystimėlis netyčia neišsilietų į orkaitę, bet deja jis nėra pakankamas šiuo atveju :) Man vis tiek privarvėjo abu kartus :) Kitą kartą dėsiu po apačia skardą, tegu sau varva :) Taigi, paruoštą pagrindą šaunam į karštą (180) orkaitę ir kepam apie 10 minučių.

Tada ruošiame varškės kremą… Varškę arba sūrio masę gerai ištrinam. Sudedame cukrų, aguonas, vanilinį cukrų, turputį citrinos žievelės, citrinos sultis ir kiaušinių trynius (!). Baltymus išplakame atskirai iki standžių putų. Išmaišome varškės masę ir tada atsargiai įmaišome plaktus baltymus. Varškės masę supilame ant iškepto pagrindo ir kepame tame pačiame karštyje dar apie 50 minučių.

Iškeptą pyragą ištraukiame iš orkaitės ir viršų aptepame grietinės ir cukraus mišiniu. Tada dar 10 minučių pakepame. Štai ir viskas, lieka atšaldyti, sveikintis ir vaišintis :)

Ar neatrodo, kad jis į Tave žiūri? :)

Gal ir netinkama proga skųstis… tikriausiai netinkama.. bet skundas susijęs, todėl leisiu sau šį kartą pasiskųsti net ir tokia gražia proga. Bėda ta, kad ši proga juvo jau prieš kurį laiką… t.y. praėjusį savaitgalį, o man atrodo, kad jau amžinybė praėjo, ir aš tik dabar prisiruošiau apie tai parašyti… tikra gėda ir negana to – galvos skausmas. O kaip gražu būtų iškepti tortą ir gimtadienio išvakarėse papost’inti… bet kur tau… čia ne tai kad ne išvakarėse… čia visai bala žino kada gaunasi… ir kas čia kaltas?

Gal aš be reikalo graužiuosi… gal reiktų tiesiog post’inti ir nesileisti į smulkmenas, kad tai buvo senokai ar ne visai taip, kaip papasakoju… ką Jūs žinot, galų gale :) bet negarbinga taip… tame blog’o žavesys – užrašyti akimirkos džiaugsmą, emociją… nes po kiek laiko jos išblėsta, atrodo ne tokios svarbios, o post’as būna lėkštas, apie pienes ir bites… Bet o ką daryt, kai geriausios mintys užpuola ryte besivalant dantis, ar per kavos pertraukėlę darbe?.. aišku, galima turėt kišenėj blonknotėlį ir pieštukėlį, kur viską išsyk užsirašytum, bet… tai turbūt ne man :)

Nu ir ką daryt?.. meluot nenoriu… memuarų užsirašinėt irgi nenoriu… tada, kai turiu ką šviežiai pasakyt, neturiu galimybių rašyt… tam, kas pasiūlys genialią išeitį, atiduosiu pusę karalystės :)

Tai ką, gyvenam kaip gyvenom :)

Buvo tortadienis, kuris nusipelnė ypatingo kepinio. Po to, kai jis iškepė (o tiksliau, po to, kai tapo tuo, kuo tapo), aš jau nebedrįsau vadinti jo tortu :) bet… kitą kartą turbūt jis bus panašesnis į tortą :) Kad ir kaip ten būtų, ne tame buvo esmė. O buvo ji nuo senų senovės mano barndintoje idėjoje – tobuloje tortulio vizualizacijoje :)

Nereikia slėpti, kad rezultatas buvo labai toli nuo fantazijos, nes vis tiek rankos truputį kreivos :) Kaip ir galima buvo tikėtis, sprendimai gimė tiesiog vietoje, real time taip sakant :) nes pavyzdžiui fantazijoj suręsti sausainių namelį, tai kaip “du pirštu…”, o vat realiai tam reikalingos dvi poros rankų + kalno ramybė + kosmonauto kantrybė ir dar truputi-biški smegeno beigi tuščia šaldytuvo lentyna :) o po tokio žygdarbio, tai jau viskas normaliai :)

Dar kartą SU GIMTADIENIU, Zuiki :)

Tortulis

Biskvitui:

• 3 kiaušiniai,
• 250ml cukraus,
• 200g grietinės,
• 150g medaus,
• 500ml miltų,
• kupinas šaukštelis kepimo miltelių,
• gera sauja reišutų (geriausia turbūt graikiniai, o aš dėjau lazdynus bei migdolus, truputį pakapotus).

Kremui:

• 1 indelis “RuDuDu”,
• 400g grietinėlės.

Grožiui:

• kelių spalvų kietos želė (tai reiškia, kad gaminant želė, reikia miltukus skirtus 0.5l vandens, panaudoti maždaug 0.25l vandens),
• sausanių (galima naudoti pirktinius, o aš išsikepiau pusę kiekio šitų),
• šokoladinio glajaus (2 šaukštai vandens, 125ml cukraus, 1 šaukštas sviesto, 2 šaukštai kakavos) arba tiesiog tirpinto šokolado,
• karamelinių saldainiukų (aš naudojau “Werther’s Original”, bet manai gražiai atrodytų ir mūsiškieji “Cool”, ar kaip ten jie vadinasi),
• …

Tai nu ir va :) Pasigaminam biskvitą, kuris beje man labai patiko, ir manau, kad jį drąsiai galima naudoti bet kokio tortulio gamybai. Kiaušinius ištrinam su cukrumi ir kepimo milteliais, dedam grietinę ir medų (jei jis kietas, tai ištirpinam ir atvėsinam, o tik tada dedam :)), pamaišom. Tada beriam miltus ir riešutus, gerai sumaišom ir kepam karštoje orkaitėje apie 20 min. Iškeptą biskvitą atvėsinam ir perpjaunam.

Kremą reikia daryti prieš sutepant tortą (nes aš biskvitą išsikepiau iš vakaro). O darosi taip: išplakam grietinelę, rududu truputį patirpinam ant garų, bet tik vos vos, kad išsileistų, bet nebūtų šiltas. Jei truputį sušilo, reikia palikti pastovėti, kad atvėstų. O tada atsargiai po šaukštą įmaišyti jį i plaktą grietinėlę. Tada kremas žiauriai suskystėja ir pradeda atrodyti, kad nieko gero čia jau negali gautis :) bet gaunasi… kremas susigeria į biskvitą, todėl jis ir pasidaro nebepanašus į tortą, bet skoniu tikrai niekam nenusileidžia :) čia aišku galėjo būti mano asmeninė problema, t.y. reikėjo kepti mažesnio ploto biskvitą, bet čia pabandysim kita kartą :)

Taigi, kad jau sutepėm tortą (laikom jį šaldytuve), galim užsiimti puošyba… O pasakoti čia kaip ir nėra ką, tiesiog pasibalnojau fantaziją ir pirmyn! Tai nu ir va…