made in Mildlandija

Nepatikėsit, bet aš ir vėl turiu pasiteisinimą.. šį kartą jis mažas, pūkuotas, rainas ir labai mielas :) Spėkit kas? Taip, tai naujoji Mildlandijos pilietė – Jos Švelnybė Burkina Faso :)

Tai štai mes maudomės, įsikūrinėjam, apsipirkinėjam, skiepijamės, o vat dabar laipiojam kėdės atkalte…Dabar namai tikri namai, nes tyla būna akimirksniu užpildoma murkimu arba akrobatiniais numeriais :) Švelnutėlis kailiukas kvepia šiluma, namais ir dar tas jausmas, kad tavęs visada kažkas laukia… Aišku nereikia nuvertinti ir žadintuvo funkcijos – garsaus murkimo tiesiai į ausį atsigulus ant pagalvės, plaukų laižymo ir šukavimo nagučiais :) Tai štai tokie mūsų nūdienos džiaugsmai :)

Bet mes čia apie sūrio derlių… Taigi, Mildlandijoje gausiai užderėjo varškės sūris.  Ir kai jau jo buvo atsivalgyta šviežio, su medumi, su uogiene, kepto su prieskoniais su kiaušiniene, virtinukuose ir t.t. ir pan. atėjo metas ieškoti kažko naujo :) Ironiška, bet pirmasis šios temos įrašas nėra one of the bestest pripažinto varškės sūrio sufle.. bet ateis ir jo eilė :)

Turiu įdomų užsiėmimą – kartais darau iš sūrio varškę :) nes receptas teigia, kad reikalinga varškė… taigi jami varškės sūrį, jį smulkiai sutarkuoji, įdedi gietinės, truputį pieno jei reikia ir vuolia – varškė :)

Jeigu kam nors netyčia irgi užderėjo sūriai, Jūsų dėmesiui tikrai neblogas varškės sūrio tart’as su mano mėgiamu varškės ir šokolado deriniu mmm…

Tart’o pagrindui reikia:

100g sviesto arba margarino,

1/2 stiklinės cukraus,

1 kiaušinio,

1 – 1 1/2 stiklinės miltų,

2 šaukštų kakavos.

Sviestą išsukti su cukrumi, įmušti kiaušinį ir gerai išmaišyti. Suberti miltus ir kakavą ir suminkyti tešlą. Tešla iškloti kepimo formą su krašteliu. Aš tai darau tiesiog pirštais išspaudydama tešlą ant formos – jokio kočiojimo ir terliojimosi :) Beje šis pagrindas yra one of my favorites su plačiomis panudojimo galimybėmis, pavadinkim :)

Tada reikėtų iškloti pyrago pagrindą kepimo popieriumi ir priberti ten pupų (!) – stebėtinai geras būdas apsaugoti kepamo tuščio pagrindo kraštus nuo suvarvėjimo į vieną blyną :) Taip pakepam apie 175 laipsnių karštyje maždaug 10 minučių. Tada išimam popierių su pupomis ir dar apkepam pagrindo viršų.

Marmuriniam įdarui reikia:

450g varškės sūrio,

3 šaukštų gietinės,

2 šaukštų cukraus,

250 ml moliūgų uogienės (aš naudojau savo pernykštę su apelsinais),

3 didelių kiaušinių,

3 šaukštų miltų,

1 arbatinio šaukštelio cinamono,

1/2 arbatinio šaukštelio malto imbiero,

žiupsnelio muskato,

žiupsnelio druskos,

85g šokolado.

Sūrį aišku sutarkuojame ir sumaišome su grietine. Sudedame cukrų, kiaušinius, moliūgų uogienę, miltus ir prieskonius ir gerai išplakame. Aš net pasinaudojau blenderio paslaugomis :) Šokoladą patirpiname dubenyje ant vandens. Daugiau nei pusę varškės masės sukrečiame ant iškepto pagrindo. Į likusią dalį įmaišome tirpintą šokoladą. Gautą mišinį šaukštu išdėliojame ant šviesios masės ir peiliu pavingiuojame per kremą taip, kad jis šiek tiek susimaišytų. Šauname į 175 laipsnių karščio orkaitę 45 minutėms. Iškepusį pyragą atvėsiname ant grotelių, o po to dar palaikome šaldytuve, kad sustingtų. O tada dovanojam ir ragaujam :)

Ironiška, bet atostogavo Mildlandija, ilsėjosi nuo manęs :) o Jūs turėjote progą gerai išanalizuoti visus iki šiol parašytus post’us, m? :) O aš tuo tarpu gyvenau realybėje, o atostogos dabar tik prasideda.. pseudo atostogos… geriau negu nieko. Čia aš esu dėkinga mūsų nustabiai šaliai, visai ne karalystei, bet… nebūtų Mindaugo – nebūtų atostogų :)
Taigi, turim vakarų kryptį, vakarėjantį dangų ir prasidedančio ilgo ilgai laukto savaitgalio džiugesį, dar truputį kirbantį realybės alsavimą į nugarą… bet jos vis tolsta ir darosi ramu ir giedra… kiek nedaug žmogui reikia, kai pagalvoji…
Jaučiu pareigą pasiteisinti… gal reikėtų sakyti jaučiu atsakomybę.. net ir interneto platybėse :) O jeigu rimtai, tai kaip ir sakiau, mane įtraukė real life… Ir turiu pasakyti, kad aš daugiau tuo džiaugiuosi nei gailiuosi. Realybė būna sudėtinga, būna sunki, būna ir nepakeliama, bet klaida yra net nebandyti jos pakelti, atsiriboti ir neišdrįsti pažiūrėti jai į akis…
Džiaugiuosi, kad man nereikia slėptis už iliuzijų, kurias žmonės susikuria tik tam, kad galėtų save pateisinti, “nurašyti” savo rūpesčius ir problemas. Man nereikia religijos, stebuklingai netikro virtualaus pasaulio, komunų ir dvasinių mokytojų ar lyderių… man per akis gana gyvenimo :)
Tai vat toks tas mano sugrįžimas… kurio gal būtų reikėję gerokai ilgiau palaukti… jei ne kolegos, Mildlandijos skaitytojai ir žiūrėtojai :) Ačiū Jums, mielieji, už švelnius spirtelėjimus į minkštą vietą… Kaip ten bebūtų, didžiausią motyvaciją sukėlė kolega iš užsienio, užklausdamas, ar ką nors iškepiau.. taip gėda pasidarė ir kažkaip nesmagu nuvilti.. užsienį :) aš praktiškai Lietuvos įvaizdžiu rūpinuosi :)
Tai štai… kad manęs čia nebuvo, tai dar nereiškia, kad aš nieko nenuveikiau :) Buvo daug ypatingų progų pasireikšti ir aš tikrai stengiausi nepraleisti progų… tik vieną praleidau :( shame on me, bet fiziškai nebesutilpau laike… žadu pasitaisyti…
O dabar smagiausia dalis – aš supratau, kad Mildlandija turi kelių kategorijų svečių. Tuo aš ir žadu pasinaudoti ši kartą…
Pirmoji kategorija – pavadinsime ją atradėjos vardu – Rasiniai :) Tie, kurie skaito viską iki recepto ir žiūri paveiksliukus :)
Antroji kategorija – -”- – Sauliniai :) Tie, kurie skaito viską ir žiūri viską, bet dažniausiai rezultatus pamato gyvai ir anksčiau negu jie atkeliauja iki Mildlandijos… o kai pamato, tai išsyk ir recepto pasiklausia :)
Trečioji kategorija – užsieniečiai :) Jie žiuri tik paveiksliukus, nes Mildlandija yra grynai lietuviškas reikalas (nedrįstu sakyti “kol kas”).
Ketvirtoji kategorija – aš :) o aš čia kaip ir superuser’is :) tai darau viską, ne tik skaitau, bet ir karpau, resize’inu, rašau ir t.t. ir pan. Tai štai, man smagu turėti čia visus receptukus, nes tai patogu ir smagu :) bet šiandien aš transliuoju iš mobilios darbo vietos :) ir nepasiėmiau savo talmudų ir nieko nežinau – man atostogos :)
Atsiprašau visų (jeigu aišku tokių yra), kurie nepateko į nei vieną iš kategorijų. Prašau Jus atsiliepti, ir aš sugalvosiu dar kategorijų :) kurios niekam nerūpi, tik man :) bet čia mano blog’as muhaha :) Dar atsiprašau, tų, kurie norėtų kažką tokio pasigaminti, bet šį kartą neras aprašymo kaip… Čia bus šantažas – parašykit komentarą, parašysiu receptą :)
Tai grožėkitės…

Gimtadieniškas keksas – citrininis su baltuoju šokoladu…

Tečio dienos skanumynas – pistacijų pyragas su citrininiu kremu ir kiviais…

Joninės-Nejoninės – pyragas su vaniliniu pudingu ir vaisiais…

Gal ir netinkama proga skųstis… tikriausiai netinkama.. bet skundas susijęs, todėl leisiu sau šį kartą pasiskųsti net ir tokia gražia proga. Bėda ta, kad ši proga juvo jau prieš kurį laiką… t.y. praėjusį savaitgalį, o man atrodo, kad jau amžinybė praėjo, ir aš tik dabar prisiruošiau apie tai parašyti… tikra gėda ir negana to – galvos skausmas. O kaip gražu būtų iškepti tortą ir gimtadienio išvakarėse papost’inti… bet kur tau… čia ne tai kad ne išvakarėse… čia visai bala žino kada gaunasi… ir kas čia kaltas?

Gal aš be reikalo graužiuosi… gal reiktų tiesiog post’inti ir nesileisti į smulkmenas, kad tai buvo senokai ar ne visai taip, kaip papasakoju… ką Jūs žinot, galų gale :) bet negarbinga taip… tame blog’o žavesys – užrašyti akimirkos džiaugsmą, emociją… nes po kiek laiko jos išblėsta, atrodo ne tokios svarbios, o post’as būna lėkštas, apie pienes ir bites… Bet o ką daryt, kai geriausios mintys užpuola ryte besivalant dantis, ar per kavos pertraukėlę darbe?.. aišku, galima turėt kišenėj blonknotėlį ir pieštukėlį, kur viską išsyk užsirašytum, bet… tai turbūt ne man :)

Nu ir ką daryt?.. meluot nenoriu… memuarų užsirašinėt irgi nenoriu… tada, kai turiu ką šviežiai pasakyt, neturiu galimybių rašyt… tam, kas pasiūlys genialią išeitį, atiduosiu pusę karalystės :)

Tai ką, gyvenam kaip gyvenom :)

Buvo tortadienis, kuris nusipelnė ypatingo kepinio. Po to, kai jis iškepė (o tiksliau, po to, kai tapo tuo, kuo tapo), aš jau nebedrįsau vadinti jo tortu :) bet… kitą kartą turbūt jis bus panašesnis į tortą :) Kad ir kaip ten būtų, ne tame buvo esmė. O buvo ji nuo senų senovės mano barndintoje idėjoje – tobuloje tortulio vizualizacijoje :)

Nereikia slėpti, kad rezultatas buvo labai toli nuo fantazijos, nes vis tiek rankos truputį kreivos :) Kaip ir galima buvo tikėtis, sprendimai gimė tiesiog vietoje, real time taip sakant :) nes pavyzdžiui fantazijoj suręsti sausainių namelį, tai kaip “du pirštu…”, o vat realiai tam reikalingos dvi poros rankų + kalno ramybė + kosmonauto kantrybė ir dar truputi-biški smegeno beigi tuščia šaldytuvo lentyna :) o po tokio žygdarbio, tai jau viskas normaliai :)

Dar kartą SU GIMTADIENIU, Zuiki :)

Tortulis

Biskvitui:

• 3 kiaušiniai,
• 250ml cukraus,
• 200g grietinės,
• 150g medaus,
• 500ml miltų,
• kupinas šaukštelis kepimo miltelių,
• gera sauja reišutų (geriausia turbūt graikiniai, o aš dėjau lazdynus bei migdolus, truputį pakapotus).

Kremui:

• 1 indelis “RuDuDu”,
• 400g grietinėlės.

Grožiui:

• kelių spalvų kietos želė (tai reiškia, kad gaminant želė, reikia miltukus skirtus 0.5l vandens, panaudoti maždaug 0.25l vandens),
• sausanių (galima naudoti pirktinius, o aš išsikepiau pusę kiekio šitų),
• šokoladinio glajaus (2 šaukštai vandens, 125ml cukraus, 1 šaukštas sviesto, 2 šaukštai kakavos) arba tiesiog tirpinto šokolado,
• karamelinių saldainiukų (aš naudojau “Werther’s Original”, bet manai gražiai atrodytų ir mūsiškieji “Cool”, ar kaip ten jie vadinasi),
• …

Tai nu ir va :) Pasigaminam biskvitą, kuris beje man labai patiko, ir manau, kad jį drąsiai galima naudoti bet kokio tortulio gamybai. Kiaušinius ištrinam su cukrumi ir kepimo milteliais, dedam grietinę ir medų (jei jis kietas, tai ištirpinam ir atvėsinam, o tik tada dedam :)), pamaišom. Tada beriam miltus ir riešutus, gerai sumaišom ir kepam karštoje orkaitėje apie 20 min. Iškeptą biskvitą atvėsinam ir perpjaunam.

Kremą reikia daryti prieš sutepant tortą (nes aš biskvitą išsikepiau iš vakaro). O darosi taip: išplakam grietinelę, rududu truputį patirpinam ant garų, bet tik vos vos, kad išsileistų, bet nebūtų šiltas. Jei truputį sušilo, reikia palikti pastovėti, kad atvėstų. O tada atsargiai po šaukštą įmaišyti jį i plaktą grietinėlę. Tada kremas žiauriai suskystėja ir pradeda atrodyti, kad nieko gero čia jau negali gautis :) bet gaunasi… kremas susigeria į biskvitą, todėl jis ir pasidaro nebepanašus į tortą, bet skoniu tikrai niekam nenusileidžia :) čia aišku galėjo būti mano asmeninė problema, t.y. reikėjo kepti mažesnio ploto biskvitą, bet čia pabandysim kita kartą :)

Taigi, kad jau sutepėm tortą (laikom jį šaldytuve), galim užsiimti puošyba… O pasakoti čia kaip ir nėra ką, tiesiog pasibalnojau fantaziją ir pirmyn! Tai nu ir va…

O plano kaip ir nebuvo… :) tiksliau turbūt planų buvo tiek daug, kad nežinojau, ko čia griebtis. Ta proga prisipirkau įvairių produktų iš sąrašo “gali prireikti”. Tai va užtat šiandien viriau makaronus su grietinele :) nes taip ir neprireikė… Čia aišku jokia bėda, nes paprastai tai teisingi, plačiai panaudojami produktai :)

Taigi, šaldytuvas pilnas, o geniali mintis neateina… perverčiau visas turimas receptų knygas… po tris kartus… ir nieko… Turbūt tokia ypatinga proga labai įpareigoja.. norisi kažko tobulo ir nuostabaus, kažko, kas būtų verta nors mažojo Mamuko pirštelio :) Ir niekas nėra pakankamai nuostabu ir dėl to ima panika…

Kaip ir reikėjo tikėtis viską išsprendė laikas :) tai reiškia – turim penktadienio vakarą ir žiaurų poreikį jau rytoj turėti kokį nors skanumyną. Pasirinkau gražuolius pyragaičius, kurie niekada nenuvilia, labai gražiai atrodo ir yra tikrai skanūs. Dar galiu pasididžiuoti, kad čia toks truputį mano išradimas, kuris apvainikavo desperatiškus bandymus pagaminti klasika tapusius sviestinius “Tulpės” pyragaičius (šiais laikais juos gamina “Alkava”, jie vadinasi “Miško pasaka” ir yra žiauriai overpriced).

Aišku, nėra ko ir tikėtis, kad pavyks aplieti pyragaitį su svietiniu bokšteliu plonu šokolado sluoksniu… nes tas šokoladas tai išvirtas… ant ugnies :) supraskit, karštas, o sviestas tai lydosi… Laimė aš visas šitas frustracijas apturėjau pirmojo bandymo metu (kas buvo seniai seniai, kai Mildlandijos dar nebuvo ant interneto :)), tai šį kartą buvo aišku, ką daryti galima ir ko ne :) Tai gal ir pradėkim…

Gražuoliai pyragaičiai

Sausainiams:

• 125g margarino,
• 75g cukraus,
• 2 kiaušinių,
• šaukštelis kepimo miltelių,
• žiupsnelis druskos,
• 250g miltų (gali prireikti ir truputį daugiau, reikia žiūrėti, kaip minkosi).

Margariną, cukrų ir kiaušinius ištrinti iki purios masės. Įberti druskos, išmaišyti. Tada užberti miltus ir kepimo miltelius ir suminkyti tešlą. Jei tešla labai limpa prie rankų, dar įdėti šiek tiek miltų. Patartina tešlą minkyti kuo trumpiau, tik tiek, kiek reikia. Iš suminkytos tešlos suformuoti rutulį, įvynioti į maistinę plėvelę ir padėti į šaldytuvą pusvalandžiui.

Atšalusią tešlą iškočioti į 3-4mm storio lakštą, gėlytės formele išspausti sausainius ir kepti skardoje, išklotoje kepimo popieriumi, kol gražiai pagelsta.

Kremui:

• 75g cukraus,
• 2 kiaušinių trynių,
• 125g sviesto,
• 50g juodojo šokolado.

Į puodą įpilti 60ml vandens, suberti cukrų ir kaitinti ant vidutinės ugnies. Šiltą sirupą įpilti į gerai išplaktus kiaušinių trynius. Šią masę reikia kaitinti dubenyje ant puodo su silpnai verdančiu vandeniu. Virti reikia ilgokai… į tą tarpą aš bent porą kartų spėjau pagalvoti, kad čia nesąmonė ir nieko nesigaus, ir niekas ten netirštėja ir iš viso… :) bet kremas tikrai pradeda tirštėti, po kurio laiko :) Kai jau jis sutirštėja ir gražiai bėga nuo šaukšto, dubenį reikia įstatyti į šaltą vandenį arba ledą, kad atšaltų. Tuo tarpu sviestą išplakti iki purumo ir sudėti į atvėsusį kremą. Šokoladą ištirpinti taip pat ant verdančio vandens – tirpinti tik tiek, kad šokoladas suminkštėtų, bet neįkaistų, ir sudėti į kremą .Viską gerai sumaišyti, kad neliktų sviesto gabaliukų.

O tada jau prasideda kūryba… Jamam konditerinį švirkštą ir liejam fantaziją ant sausainukų kremo pavidalu :) Aij dar reiktų papasakot apie tą šokoladą… galima išsitirpinti šokolado arba išsivirti glajaus, bet naudoti jį pataru tik gerokai pravėsusį. Greičiausiai nepavyks jo tolygiai užtepti ar užlieti, todėl vėl patariu naudoti konditerinį švirkštą ir fantaziją. Mane šį kartą su glaistu truputį ištiko nesėkmė, todėl aš dariau šokolado kąsnelius ir naudojau juos puošybai. Dar naudojau vieną kitą riešutą bei perlinį cukrų…

O po to visi džiaugėsi, grožėjosi ir ragavo :) Buvo graži ir saulėta Mamukų diena!

Oij kaip nesekasi man post’inti reguliariai :) bet aš turiu pasiteisinimą! cha! Velykos – tai mini Kalėdos, o tą istoriją jau visi žino :) Tai ta proga daug ir nerašysiu.. ir dar todėl, kad noriu miego jau :P Tik labai jaučiu pareigą pasigirti velykiniais grožiais of all kinds :)

Margieji…

Tortulis… t.y. pusės tortulio kompozicija ft.hand-made šokoladiniai kiaušiniai :) (o tie mažiuliai tai iš pardės :P)

Jeigu kas klaustų, tai tortulis yra Napoleonas, the real one :)

Šitie keksiukai, kuriuos as bevelyčiau vadinti mufinais, yra the bestest desertas visomis progomis :) Turbūt nedaug atsiras mano pažįstamų, kurie nebūtų jų ragavę… Tie, kurie atsiras, pakelkit rankas :) Kaip ten bebūtų, mufinai yra labai gerai! O kadangi šiandien proga lietuviška, tai ir mufinai tapo lietuviški… bent jau taip turėjo būti :) mano pasiteisinimas – natūralumas reikalauja aukų :P (sekite mintį)

Taigi, vakar iškepusi keksiukus šiandienos šventei, nusprendžiau, kad proga ypatinga, todėl ir keksiukai turėtų būti nekasdieniški… Kaip tariau taip ir padariau :) (vis dar sekam mintį)

Šitų nuostabių keksiukų receptas yra iš nuostabios desertų receptų knygos “Šokoladas”! Gal ne tiek ten to nuostabumo, kiek grožio ir frustracijos, kai kas nors nesigauna, taip kaip ten gražiai nufotografuota puslapyje su auksiniu krašteliu :) bet būna tikrai skanu… Beje, keksiukai ten, dėl man nesuvokiamų priežasčių, pavadinti bandelėmis (yea right)… Bet tai jiems netrukdo būti bestest :)

Keksiukų kepimas yra labai greitas ir džiugus procesas, nes sugadinti kaip ir nėra ką :) Gal tik reikia šiek tiek netradicinio inventoriaus, bet kai jį įsigyji… tai pradedi galvoti, kaip jo įsigyti dar, nes panašu, kad su viena norma – minios nepasotinsi :) o minia negailestingai auga, o orkaitė pasilieka tokio pačio neperdidelio dydžio :)

Apelsininiai mufinai

• 300 g miltų
• 200 g cukraus
• 180 ml pieno
• 125 ml aliejaus
• 1 kiaušinio
• nutarkuotos apelsino žievelės
• žiupsnelio druskos
• kepimo miltelių (aš naudoju prancūziškus kepimo miltelius iš “IKI” parduotuvės, pilu visą mažą maišelį, skirtą turbūt 500 g miltų)
• plytelės šokolado (juodo arba pieniško)

Taip pat reikės papildomo inventoriaus, kaip jau minėjau :) Tai būtų formelės keksiukams – mano yra silikoniai puodeliai, bet būna ir tefloninių, ir ne pavienių, bet sujungtų į padėkliuką, bet tai turbūt neturi didelės įtakos. Dar reikia popierėlių, tokių specialių gofruotų, kurie realiai yra skiti tam, kad nereikėtų po to formelių plauti :) Bet vietoj popierėlių galima naudoti foliją – paimti kokį panašaus dydžio puodelį arba tą pačią formelę ir išformuoti iš folijos reikiamo dydžio įdėklą. Arba galima visai nenaudoti jokių įtiesimų, bet bent jau tas gofruotas silikonines formeles plauti tikrai nuobodus reikalas :)

Aij, tai gaminam tešlą :) Kiaušinį, cukrų, pieną, aliejų bei apelsino žievelę suplakam į vientisą masę (patariu naudoti mikserį ar kažką tokio). Dubenyje sumaišyti miltus su druska ir kepimo milteliais. Supilti plakinį į miltus ir gerai išmaišyti. Tada į masę įdėti susmulkintą mažais gabalėliais šokoladą ir vėl gerai išmaišyti. Tuomet, pradėti kaitinti orkaitę :) apie 180 laipsnių…

Ir ką gi, imam formeles, tiesiam ką turim :) (jei netiesiam nieko gal truputį patepliojam riebaliuku, nors jei formelės geros neturėtų nieko nutikti). Tada dedam po gerą šaukštą tešlos į kiekvieną, taip, kad tešla užpildytų apie 2/3 formelės. Man pavyksta iškepti apie 20 keksiukų. Šaunam orkaitėn ir kepam apie 30-40 min. Pabandom su mediniu pagaliuku arba tiesiog suragaujam vieną mufiną :)

Dabar dar reikėtų pasigirti šventiniu glajum :) Taigi, geltona spalva – tai saulė, imam porą šaukštelių cukraus pudros ir gabalėlį saulės :) jei neturit, tiks ir šlakelis apelsino sulčių :) Masė turi gautis tirštoka, kad labai nenuvarvėtų ir galima būtų pasinaudoti konditeriniu švirkštu be didesnių frustracijų, todėl skysčius naudoti saikingai :)

Žalia – ta pati cukraus pudra, šiek tiek matcha arbatos miltelių ir tų pačių aplesino sulčių (jų tikrai dar liks ir atsigerti).

Raudona! Taip, tai raudona! Nieko nežinau! :) Sulaukiau donoro pasiūlymo, bet nuspredžiau naudoti raudoną vyną :) tai vat todėl čia tokia RAUDONA spalva gavosi :) Kas turi geresnių pasiūlymų, prašau nesusilaikyti ir pasidalinti, tikrai įvertinsiu ir pasidalinsiu rezultatais natūroje :) Lietuviškų progų bandymams tikrai turime daugiau nei pakankamai :)

Su švente!