made in Mildlandija

Mano įsivaizuojamoje receptų knygoje plikyti pyragaičiai tikrai yra ties raide X – prie virtuvinių X failų :) O jų nėra tiek daug, kai gerai pagalvoji :) bet va plikytiniai…

Kai pirmą kartą sugalvojau kepti plikytinius, nei į galvą neatėjo, kad viskas gali baigtis ne taip sėkmingai, kaip planuota – o baigėsi :) Tiesa, su plikytiniais ta nesėkmė tokia… iš kurios pusės pažiūrėsi.. :) Ta prasme man dar nepavyko iškepti nevalgomų :) Bet jeigu jau žiūrėti pagal apibrėžimą, tai būtų gerai jei į iškeptą plikytinį būtų įmanoma įgrūst šaukštelį kitą kremuko :) o vat tai tikrai ne kiekvieną kartą pavyksta.

Visa mistika prasideda nuo to, kad aš tikrai nuoširdžiai nebežinau, kur mano bėda… maždaug prieš metus buvau taip užsikabliavus įvaldyti plikytą tešlą, kad bandydavau bent kartą per savaitę… ir nieko… tik tiek, kad dabar jau galiu pasakyti, kad išbandžiau turbūt viską, apie ką pagalvodavau po nesėkmingų bandymų ir vis tiek nežinau, ką daryti, kad užsitikrinti sėkmę :) Statistika maždaug tokia – vienas iš trijų bandymų būna tobulas; po sėkmės dažniausiai seka nesėkmė; dar nepavyko iškepti teisingų plikytinių iš dvigubos tešlos normos (bet čia greičiausiai todėl, kad paprastai bandau dvigubą normą įkvėpta paskutinio sėkmingo bandymo, žr. antrą punktą :)). Taip ir gyvenam :) Sakau, parašysiu post’ą, gal nuimsiu prakeiksmą :) O jei nepadės, tai ką… skambinsiu Mulderiui :)

Jei man niekada nebūtų pavykę iškepti teisingų plikytinių, tikrai kaltinčiau savo kreivas rankas ar dar ką, bet gi kartais ima ir pavyksta :) Prisiskaičiau įvairiausių receptų ir šiaip proceso aprašymų, galų gale žinau, kaip viską dariau tada, kai pavyko, and yet – tikrai žinau, kad nieko nežinau :) sako čia geras bruožas, bet mane jis kartais ima nervinti :) Dar reikia paminėti, kad tie visi sėkmingi ir nesėkmingi bandymai pastaruoju metu vyksta pagal tą patį receptą – dar vienas X failų požymis :)

Taigi, plikytinių, kurie kartais pavyksta, receptas :)

• 190g pieno arba vandens,
• 90g sviesto arba margarino,
• 1/2 šaukštelio cukraus,
• žiupsnelio druskos
• 150g miltų,
• 3 didesnių kiaušinių.

(Jeigu kam nors kyla klausimas, tai buvo išbandytos visos vandens/pieno/sviesto/margarino kombinacijos :))

Nedideliame puode užkaitinam pieną ir sviestą su druska ir cukrumi. Reikia, kad sviestas ištirptų ir pienas užvirtų. Tada sumažinam kaitrą, supilam miltus ir energingai maišom mediniu šaukštu, kol tešla sušoka į vieną gumulą ir nebelimpa prie puodo kraštų. Man tai beveik visada trunka itin trumpai. Beveik, nes buvo vienas kartas, kai reikėjo tikrai nuoširdžiai pamaišyti. Galvojau, gal čia taip iš tikro turi būti ir dabar jau pavyks, bet ne :) Greičiausiai, tiesiog paskubėjau supilti miltus, kol pienas nebuvo pakankamai įkaitęs. Beja, čia dėl to jie ir plikytiniai, nes miltai užplikomi karštu pienu.

Tai grįžtam prie tešlos, kuri vienam gabale guli puode ir truputį atvėsta, kol, pavyzdžiui, nusiplausite kiaušinius. Čia būna įvairių pasiūlymų, tokių, kaip perkelti tešlą į dubenį, bet aš taip nedarau… nors ir bandžiau :) Dar kažkur skaičiau, kad su šaldymu persistengti nereikia, nes formuojant pyragėlius ji dar turi būti šilta. Aišku, jei tešla bus per karšta, sukeps įmuštas kiaušinis, o tai irgi nieko gero :) Žodžiu, reikia, kad tešla būtų teisingos temperatūros :)

Kai jau turim teisingos temperatūros tešlą, įmušam vieną kiaušinį ir energingai maišom tuo pačiu mediniu šaukštu, kol vėl turim vientisą tešlą. Tas pirmas kiaušinis tikrai reikalauja pastangų ir gali atrodyti, kad nieko čia gero nesigauna, bet Jūs maišykite, mašykite :) Tada vėl mušam kiaušinį ir vėl maišom. Ir dar žiūrim, kas gaunasi :) Čia tas labiausiai mane gluminantis momentas – nepatikėsit, bet tešla turi būti teisingos konsistencijos :) Žodžiu taip, pastačius šaukštu kauburėlį jis turi turėti viršūnėlę, kad ir kiek nulinkusią, bet daugiau mažiau išlaikančią formą. Gali pasirodyti, kad jau įmaišius vieną kiaušinis viskas puiku, bet taip tikrai nėra, nes kiaušiniai čia tas daiktas, kuris duoda tešlai kilimą, tai vieno jo tikrai mažai. Čia gerai turėti visokių dydžių kiaušinių ir elgtis pagal situaciją. Jeigu kiaušiniai labai dideli, tai trijų gali būti per daug – tešla bus per skysta, nelaikys formos ir neiškils. Bet dviejų gali būti mažoka, todėl gal verta įmušti dar vieną nediduką. Nu tai vat taip ir žaidžiu :) O jei rimtai, tai šiam vykusiam bandymui aš sunaudojau 4 vidutinio dydžio kiaušinius.

Kai jau nusprendžiat, kad tešla “teisinga”, laikas formuoti pyragaičius. Tą galima daryti naudojant konditerinį maišą arba tiesiog šaukštą. Aš dėlioju 3-4 cm skersmens pyragėlius palikdama maždaug 5 cm tarpus skardoje, išklotoje kepimo popieriumi. Tokio dydžio pyragėliai kepa įkaitintoje iki 200 laipsnių orkaitėje apie 20min. Čia vėl verta stebėti padėtį ir svarbiausia nepaskubėti atidaryti orkaitės durelių per anksti. Jokių tikrinimų pagaliukais! :)

Per šitiek bandymų išsiugdžiau negalvojimą apie įdarą, kol nelaikau rankoje viso puikiai iškepusio plikytinio (tai, kad jie puikiai atrodo orkaitėje ir “dar porą minučių ir trauksiu” dar tikrai nieko nereiškia :)). O kai pavyksta tai dažnai tenka improvizuoti – gerai, kad plikytiniai turbūt ir buvo sugalvoti fantazijai lavinti :) Prie jų tinka viskas, nes pats kepinys nesaldus, o toks maloniai sūrstelnas :) Taigi, kas labiau patinka ar, ko yra šaldytuve, tas ir tiks :) Galima įtėti pikantiškos mišrainės, varškės su žolelėmis ar džiovintais pomidoriais, sviestinio ar plikyto kremo, arba tiesiog plaktos grietinėlės… ir dar daug įvairiausių variantų… Na, o jei atsitinka tas kartas, kai nepavyksta, tai tiesiog pasibarstom cukraus pudra ir valgom :)

Aš šį kartą sugavojau panaudoti savo atšalusį karštą šokoladą. Receptas labai paparastas ir itin tinkamas, kai norisi ko nors skanaus :)

Šokoladas

• 6 šaukštai cukraus,
• 6 šaukštai grietinės,
• 3 šaukštai kakavos.

Nedideliame puode ištirpinam ir pašildom cukrų ir grietinę. Sudedam kakavą ir gerai išmaišom, kad neliktų gumuliukų. Tadam! :)

Atvėsusį šokoladą supyliau į konditerinį maišą su specialiu kimšimo antgaliu ir pripūčiau į kiekvieną pyragiuką. O galima tiesiog įpjauti ir įdaro įdėti šaukšteliu.

Ir viskas :) Valgom :) O aš eisiu bandyti vėl :P

P.S. o čia šokoladas tikrai atrodo kaip tas black oil iš X failų… Sutapimas?.. :)

Keista, bet čia bus jau antras iš eilės toks susistovėjęs ir susigulėjęs receptas :) Nežinau, ar čia kažką reiškia… Galbūt tai, kad mane užvaldė klasika :)

Tai štai, tiksliai nepasakysiu, bet šitas skanumynas mūsuose yra atrastas jau kurį laiką (metus du-tris). Negaliu pasakyti, kad juo yra dažnai piktnaudžiaujama (gal čia ir į gerą :)), bet vienas pilietis akivaizdžiai turi jį savo pageidavimų sąraše užsirašęs pirmu numeriu. O su sąlyga, kad šiandien kai kuriems piliečiams šventė, tai spėkit, koks buvo atsakymas į klausimą “Ką?” :) jeigu kada prireiktų, tai atsakymas skamba maždaug taip: “mmm… nu žinai… tą… tą kur sausainis ir karamelė…”

Vardan teisybės reiktų pasakyti, kad skanėstas skanus ir tikrai saldus ir šiaip toks stambesnio kalibro reikalas :)  Paskaičius receptą viskas bus aišku :)

Ir dar žodis kitas apie tą šventę… Ruduo prasideda… kokia čia šventė, kai pagalvoji :) o kai kuriems dar ir kiti vargai prisideda :) O man… man rugsėjo 1-oji kaip Naujieji Metai :) nežinau kodėl, bet jau kurį laiką kažką sau pasižadu šitos šventės proga… gerai, kad pamirštu iki kitų metų, ką pasižadėjau :) O jeigu rimtai, tai turbūt kažkaip susiję su oro atvėsimu ir tų spalvų atsiradimu žiūrint į horizontą – lengvai įkvepi gaivaus oro ir pamatai kažką naujo, dar nematyto… ir pasižadi susipažinti :)

O kartais horizontą slepia rūkas… bet nieko… jis irgi kada nors išsisklaidys… gal su stipresniu vėjo gūsiu, raudonskruosčio obuolio dunkstelėjimu į rasotą pievą, o gal tik su pirmomis snaigėmis…

Taigi, kai atvėsta ir vis dažniau norisi vakaroti apsikabinus puodelį arbatos, siūlau kompaniją (puodeliui :)) – šildančius ir džiuginančius skanumynus…

Karameliniai skanėstai

Sausainio pagrindui

• 180g tirpinto sviesto,
• 50g cukraus,
• 225g miltų,
• 1 šaukštelis kepimo miltelių,
• žiupsnelis druskos,
• vanilinio cukraus arba vanilino

Karameliniam sluoksniui

• 125g sviesto,
• 100g cukraus,
• 2 šaukštai medaus,
• 1 šaukštas rudo sirupo (nebūtinai, aš naudoju tik dėl spalvos),
• 400g kondensuoto pieno

Šokoladiniam glaistui

• 100-150g juodojo šokolado,
• gabalėlis sviesto, jei norisi minkštesnio glaisto.

Taigi, viskas prasideda nuo sausainio kepimo. Į ištirpintą sviestą įmaišome cukrų, druską. Po to sudedame miltus su ant jų užbarstytais kepimo milteliais. Sumaišome tešlą. Ją tolygiai paskirstome ant ~25cm skersmens formos dugno. Kočioti čia nereikia, tiesiog pirštais išlyginti tešlą.

Taip suformuotą sausainį kepti ~15min, 180 laipsnių karštyje.

Tuo tarpu galima pasiruošti karamelę. Į nedidelį puodą supilame cukrų, įpjaustome sviestą, sudedame medų ir sirupą. Pakaitiname ant vidutinės ugnies, maišant, kol ištirpsta sviestas. Tada supilame kondensuotą pieną ir toliau verdam maišydami. Užvirusią masę dar paverdame 5min. Galima pajusti, kad karamelė ima tirštėti – tai ženklas, kad virti gana :)

Karamelę užpilame ant iškepto sausainio. Tada viską vėsinam – pradžioje kambario temperatūroje, po to ir šaldytuve.

Kai karamelė sustingsta galima užpilti šokoladinį glajų, t.y. tiesiog ištirpintą šokoladą su įmaišytu sviestu, jeigu jį naudojate. Glajaus paslaptis ta, kad jeigu norite skanėstą supjaustyti labai gražiomis plytelėmis, tai reikia daryti, kol šokoladas visiškai nesustingo. Arba, jei įdėsime sviesto, jis net sustingęs nebus toks kietas ir neskilinės pjaunant. Taigi viskas priklauso nuo strategijos pasirinkimo :)

Skanėstas laikomas šaldytuve supjaustytas plytelėmis, o ragaujamas su kava… mmm :)

Šį kartą įžanga bus kur kas trumpesnė :) Pasakysiu tik tiek, kad ir taip gausiai skanus šokoladinis pyragas buvo upgrade’intas iki puikaus torto! Upgrade’as tikrai vykęs ir labai paprastas – plaktos grietinėlės pertepimas :) kaip ten sakoma apie tobulumą ir paprastumą…

Tai štai, gavosi kažkas panašaus į “Juodąjį mišką”… geras skonis – dar geresnis vaizdas :) ko daugiau reikia puikiam tortuliui? :)

Nukrypstant nuo temos… turiu išbandyti dar vieną tortulio receptuką ir jeigu viskas pavyks tai bus official – šiuos metus skelbsiu tortulių metais :) Neįtikėtina, turint omeny, kad visada galvojau, kad tortuliai yra kažkas tokio, ką aš neitin gerai sugebu :) nu išskyrus “Pensininką” :) bet čia beveik nesiskaito… anyway, noriu tik pasakyti, kad šiemet man visai sekasi su tortuliais… tfu tfu tfu, kad neprisisnekėčiau :)

Šokoladinis tortulis

• 200g miltų,
• 200g cukraus,
• 2 šaukštai kakavos,
• 2 šaukšteliai kepimo miltelių,
• šiek tiek vanilino arba vanilinio cukraus,
• 75g tirpinto margarino,
• 240ml šilto vandens,
• 1 šaukštas citrinos sulčių;
• Kremui – 450g grietinėlės (geriausia 36% riebumo), šaukšto cukraus pudros;
• Sulaistymui – 100ml vyšnių sirupo arba uogienės skystimo, šiek tiek vandens ir 3 šaukštų vyšnių trauktinės;
• Šokoladiniam glajui – 150g šokolado, ~100g sviesto.

Kepam biskvitą, t.y. pyragą :) Sumaišom miltus, cukrų, kakavą, kepimo miltelius ir vanilę. Tada į sausą masę pilam tirpintą margariną, vandenį ir citrinos sultis ir viską gerai išmaišome šakute. Įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių. Aš darau taip, išsikerpu apvalios kepimo formos dugno dydžio kepimo popieriaus apskritimą, įkloju jį į formą ir supilu tešlą – kepant kraštai atlimpa patys, o dugnas neprilimpa ir lengvai išsiima. Tai štai, šaunam į karštą orkaitę maždaug 35 minutėms, galima pasitikrinti su mediniu pagaliuku.

Iškepusį pyragą gerai atvėsinam (jeigu išeina ir per naktį) ant grotelių. O tada perpjaunam pusiau į du blynus.

Pirmiausia reikėtų pasiruošti šokoladinį glajų, kad jis spėtų pravėsti, kol bus tepamas. Tam ištirpiname šokoladą ir sviestą ant silpnos ugnies. Aš dar įpyliau šlakelį (apie 50g) grietinėlės – nuvogiau nuo kremo dalies :) Viską gerai išmaišome iki vientisos masės ir paliekame atvėsti.

Tada išplakame likusią grietinėlę su cukraus pudra. Aš tortulį iš karto dariau į lėkštę, kurioje jis buvo patiektas, nes jo purumas man nedavė ramybės ir nusprendžiau nerizikuoti su perkėlinėjimu :)

Tai štai dedame į lėkštę apatinį blynuką, sulaistome puse sumakaluoto skystimėlio ir aptepame 2/3 plaktos grietinėlės. Tada uždedame antrą blynuką, šiek tiek spustelim. Sulaistome likusiu skysčiu, aptepame likusia plakta grietinėle, jei reikia dar apkamšome ja šonus.

Galiausiai pasigalandame kantrybę ir aptepame visą tortulį atšalusiu šokoladiniu glajum. Sudėtingiausia dalis yra šonai – aš tam reikalui naudojau mažą šaukštelį ir šiek tiek laiko :) Nebijome, kad glajus skystokas – šaldytuve jis puikiai suaušta, o pjaustant visai nelūžinėja.

Puošyba priklauso nuo fantazijos ir nuotaikos. Man šį kartą gavosi gana prabangaus vaizdo tortulis :) Tam panaudojau medinį pagaliuką suraižymui ir šiek tiek “girtų” vyšnių :)

Skanus, riebus, sotus ir gražiai gražus :)

Taip… tiesiog brownie, nes lietuviškai vadinti nesiverčia liežuvis :)

Kitas dalykas, kad brownie nelabai įsipaišo į lietuvišką deserto ar tai pyrago suvokimą. O jeigu taip realiai, tai mes net tinkamo apibūdinimo ar tai deserto tipo brownie’iui neturim. Labiausiai artimas pavadinimas yra “plytelė”, bet tai kažkaip nenuoširdžiai skamba, neįtikina ir tiek. Gal čia tik man taip atrodo, bet manau, kad tūlas lietuvis nesuabejojęs pavadintų jį “zakalcu” :) Ir aš pati negalėčiau paneigti, kad brownie turi to, mano jau nupasakoto, šokoladinių muffin’ų keistumo, bet… kad ir kaip ten būtų brownie yra labai skanu, labai šokoladas, labai sodrus skonis ir šiaip labai gerai :)

Mano pažintis su brownie įvyko už jūrų marių :) ir nežinau ar tos jūros ir marios mane taip veikė ar dar kažkas, bet šis desertas padarė man labai gerą ir ilgalaikį įspūdį. Visą laiką pagalvojus apie Amerikę, pirmiausia prisimenu brownie.. kuris buvo toks žiauriai skanus, toks tikras ir rimtas reikalas… galbūt tiesiog brownie buvo tai, ko man tada labai reikėjo… atsimenu, kaip užtaupiau pusę brownie’io kitai dienai… ir kaip jis buvo nepakartojamai skanus, išimtas iš šaldytuvo…

Nu ir ką… nepraėjo nei kokie 5 metai :) ir aš jau moku tai padaryti savo namuose :) ir vis tiek… kai valgau brownie man žemė slysta iš po kojų… nors aplink yra viskas, ko reikia – mylimi žmonės, mažas rainas ir plytelė tikro šokolado “skladuke”… teisingas desertas, ką čia  ir pasakysi :)

Chocolate brownie

• 140g juodojo šokolado,
• 100g margarino,
• 200g cukraus,
• 3 kiaušiniai,
• 2 šaukštai nesaldintos kakavos miltelių,
• 100g miltų,
• ~100g brendyje mirkytų džiovintų vyšnių arba baltojo,pieniško ar to paties juodojo šokolado,
• vanilės.

Margariną ir šokoladą ištirpiname dubenyje ant verdančio vandens. Nukeliame nuo vandens ir išmaišome. Dar įmaišome kakavą ir cukrų. Kai cukrus išsimaišo ir masė truputį atvėsta, po vieną įmaišome kiaušinius. Galiausiai įmaišome miltus ir vanilę. Dar pagardiname masę pasirinktais priedais.

Tešlą pilame į skardą (aš naudoju tart’o formą) ir šauname į 175 laipsnių orkaitę maždaug pusvalandžiui. Svarbus momentas – brownie neturi perkepti ir būti sausas kaip koks pyragas :) Brownie turi būti fudgy :) o tai reiškia, kad reikia vis pasitikrinti, įsmeigiant medinį pagaliuką į kepantį brownie. Pagaliukas neturi būti švarus ir sausas, ištrauktas iš kepinio vidurio. Jis turi būti šiek tiek apsivėlęs tešla ir prapjovus atrodyti kaip susmegęs pyragas :)

Brownie yra puiku patiekti šiltą (arba pašildytą :)) su plakta grietinėle arba vaniliniais ledais… mmm… skanumėlis :)

Jūs manęs nepažįstat, bet aš žinau, kad šiandien Jūsų gimtadienis :) Sveikinimai iš Mildlandijos!

O dabar apie tuos muffinus ir jų keistumą.. Kaip šokolado ir panašaus gėrio gerbėjai, man turbūt negalėtų būti nieko geriau už šokoladinius muffinus, bet.. nu kažkaip jie man nelimpa :) Ta proga aš kartais darau eksperimentus su žmonėmis – kepu šokoladinius muffinus ir atiduodu daugiau ar mažiau pažįstamų žmonių teismui :) Kiek pamenu, muffinai visada būna išteisinami :)

Bet kažkas su jais vis tiek yra… tokio keisto :) Ir negaliu pasakyti, kad jie neskanūs ar kažką… gali būti, kad jie iškepę nesuteikia man tiek džiaugsmo, kiek vilčių aš į juos sudedu…

Tarkim šokoladinių muffinų tešla yra turbūt tobuliausios konsistencijos ir taip žiauriai skaniai kvepia… mmm.. vaikyste… šokoladiniu plombyru… yami :) o po to jie iškepa ir pradeda kitaip skaniai kvepėti.. skaniai, bet kitaip :/ tai nu ir va… gal tame ir paslaptis :)

Dar vienas dalykas – šokoladiniai muffinai yra labai fotogeniški :) tie paviršiaus sukeldėjimai tokie… gražūs ir daug žadantys :) atrodo, imsi, perlauši ir pasipils šokolado upė… :) ir dar tas tamsumas, ant kurio puikiai matosi visi priedai ir spalvos… gražu :)

Tai štai, jeigu neatmušiau entuziazmo, galite pabandyti :)

Šokoladiniai muffinai

• 225g miltų,
• 2 geri šaukštai kakavos su šokoladu (arba šiek tiek daugiau paprastos kakavos),
• 2 šaukšteliai kepimo miltelių,
• 125g ištirpinto margarino kepiniams,
• 100g cukraus,
• 2 kiaušiniai,
• 180ml pieno,
• brendyje mirkytų vyšnių.

Viename inde sumaišome miltus, kakavą ir kepimo miltelius. Kitame inde suplakame ištirpintą ir atvėsintą margariną, kiaušinius ir cukrų. Į šią masę dalimis įplakame miltų mišinį ir pieną.

Pasiruošiame muffinų formeles ir popierėlius, paskirstome tešlą į juos. Prismaigstome “girtų” vyšnių ir šauname į 190 laipsnių karščio orkaitę. Kepame apie 20 min., kol pradeda skeldėti, o įsmeigtas ir ištrauktas medinis pagaliukas būna sausas.

Klausimas tik, ar tas puodelis pusiau tuščias, ar pusiau pilnas?.. :) Ir taip visada, kol gyvi būsim… Kažkaip šiandien dviejų medalio pusių, pusiau pilnų ir tuščių stiklinių bei gi reliatyvumo pojūtis mane persekioja.. tiesiog šiaip, bet pasidarė įdomu :)

Nežinau, kaip Jūs, bet aš akivaizdžiai turiu (net nežinau kaip pavadinti) polinkį ar tai gebėjimą, tą patį dalyką matyti skirtingai… Sakykime tas dalykas yra gyvenimas, ar tai laikas… ir štai atsikeli vieną rytą ir galvoji, arba labiau tiktų sakyti, jauti “viskas puikiai.. aij čia dar reikia šį bei tą nuveikti, apie tą ir kitą pagalvoti, šen bei ten nueiti.. bet jau kai tik viską padarysiu (o būtinai padarysiu!), tai bent pagyvensiu, gi laiko marios, tikrai užteks…”

Ir tada būna kitoks rytas, kitos kojos :) tos kuri matyt turi kažkokių rimtesnių matematinių gabumų, arba turi skaitliukus :) ir dar ji (ta koja) akivaizdžiai moka traukti per dantį tą kitą (koją :))… ir kas gi tada galvojasi?.. “ou really?.. ar čia tikrai to laiko marios.. na gal ir marios, bet jos gi ne tavo, jos bendro naudojimo :) kiekvienas semia kiek gali, kol gali.. o po to pasideda kibirą ir eina ilsėtis.. į dykumą.. kur semti gali tik smėliuką, saujom (nes kibiras liko ten prie marių)… sunkus reikalas…”

Tai vat štai… bet kita vertus gerai, kad yra šokoladas :) gerai, kad į galą žiemos, ima po truputį atsibosti arbata, bet vis dar norisi pagurkšnoti ko nors šilto… gerai, kad šokoladas gali suteikti laimės jausmą, nors mažą ir trumpą, bet juk nieko nėra amžino :)

Ir dar gerai, kad kartais reikia tiek nedaug.. net kai labai skubi ir labai nėra kada, ir labai reikia daryti kažką kito, gali skirti penkias minutes pasigaminti puodelį šilumos ir laimės :) o puodeliai čia gaunasi du (beje) :)

Vienam pusiau pilnam ir vienam pusiau tuščiam puodeliui karšto šokolado

• 3 šaukštai grietinės,
• 4 šaukštai cukraus,
• 2 šaukštai kakavos miltelių,
• 50ml riebios grietinėlės,
• 50g juodojo šokolado.

Nedideliame puodelyje ant vidutinės kaitros maišome grietinę, grietinėlę ir cukrų, kol cukrus ištirpsta. Tada įdedame kakavą ir gerai išmaišome, kad neliktų gumuliukų. Dar į masę prilaužome šokolado, ir maišome, kol jis ištirpsta. Vuolia, pilstome į dailius stiklinius puodelius ir džiaugiamės su riešutais, cukatais… arba tiesiog džiaugiamės :)

Nepatikėsit, bet aš ir vėl turiu pasiteisinimą.. šį kartą jis mažas, pūkuotas, rainas ir labai mielas :) Spėkit kas? Taip, tai naujoji Mildlandijos pilietė – Jos Švelnybė Burkina Faso :)

Tai štai mes maudomės, įsikūrinėjam, apsipirkinėjam, skiepijamės, o vat dabar laipiojam kėdės atkalte…Dabar namai tikri namai, nes tyla būna akimirksniu užpildoma murkimu arba akrobatiniais numeriais :) Švelnutėlis kailiukas kvepia šiluma, namais ir dar tas jausmas, kad tavęs visada kažkas laukia… Aišku nereikia nuvertinti ir žadintuvo funkcijos – garsaus murkimo tiesiai į ausį atsigulus ant pagalvės, plaukų laižymo ir šukavimo nagučiais :) Tai štai tokie mūsų nūdienos džiaugsmai :)

Bet mes čia apie sūrio derlių… Taigi, Mildlandijoje gausiai užderėjo varškės sūris.  Ir kai jau jo buvo atsivalgyta šviežio, su medumi, su uogiene, kepto su prieskoniais su kiaušiniene, virtinukuose ir t.t. ir pan. atėjo metas ieškoti kažko naujo :) Ironiška, bet pirmasis šios temos įrašas nėra one of the bestest pripažinto varškės sūrio sufle.. bet ateis ir jo eilė :)

Turiu įdomų užsiėmimą – kartais darau iš sūrio varškę :) nes receptas teigia, kad reikalinga varškė… taigi jami varškės sūrį, jį smulkiai sutarkuoji, įdedi gietinės, truputį pieno jei reikia ir vuolia – varškė :)

Jeigu kam nors netyčia irgi užderėjo sūriai, Jūsų dėmesiui tikrai neblogas varškės sūrio tart’as su mano mėgiamu varškės ir šokolado deriniu mmm…

Tart’o pagrindui reikia:

100g sviesto arba margarino,

1/2 stiklinės cukraus,

1 kiaušinio,

1 – 1 1/2 stiklinės miltų,

2 šaukštų kakavos.

Sviestą išsukti su cukrumi, įmušti kiaušinį ir gerai išmaišyti. Suberti miltus ir kakavą ir suminkyti tešlą. Tešla iškloti kepimo formą su krašteliu. Aš tai darau tiesiog pirštais išspaudydama tešlą ant formos – jokio kočiojimo ir terliojimosi :) Beje šis pagrindas yra one of my favorites su plačiomis panudojimo galimybėmis, pavadinkim :)

Tada reikėtų iškloti pyrago pagrindą kepimo popieriumi ir priberti ten pupų (!) – stebėtinai geras būdas apsaugoti kepamo tuščio pagrindo kraštus nuo suvarvėjimo į vieną blyną :) Taip pakepam apie 175 laipsnių karštyje maždaug 10 minučių. Tada išimam popierių su pupomis ir dar apkepam pagrindo viršų.

Marmuriniam įdarui reikia:

450g varškės sūrio,

3 šaukštų gietinės,

2 šaukštų cukraus,

250 ml moliūgų uogienės (aš naudojau savo pernykštę su apelsinais),

3 didelių kiaušinių,

3 šaukštų miltų,

1 arbatinio šaukštelio cinamono,

1/2 arbatinio šaukštelio malto imbiero,

žiupsnelio muskato,

žiupsnelio druskos,

85g šokolado.

Sūrį aišku sutarkuojame ir sumaišome su grietine. Sudedame cukrų, kiaušinius, moliūgų uogienę, miltus ir prieskonius ir gerai išplakame. Aš net pasinaudojau blenderio paslaugomis :) Šokoladą patirpiname dubenyje ant vandens. Daugiau nei pusę varškės masės sukrečiame ant iškepto pagrindo. Į likusią dalį įmaišome tirpintą šokoladą. Gautą mišinį šaukštu išdėliojame ant šviesios masės ir peiliu pavingiuojame per kremą taip, kad jis šiek tiek susimaišytų. Šauname į 175 laipsnių karščio orkaitę 45 minutėms. Iškepusį pyragą atvėsiname ant grotelių, o po to dar palaikome šaldytuve, kad sustingtų. O tada dovanojam ir ragaujam :)

O plano kaip ir nebuvo… :) tiksliau turbūt planų buvo tiek daug, kad nežinojau, ko čia griebtis. Ta proga prisipirkau įvairių produktų iš sąrašo “gali prireikti”. Tai va užtat šiandien viriau makaronus su grietinele :) nes taip ir neprireikė… Čia aišku jokia bėda, nes paprastai tai teisingi, plačiai panaudojami produktai :)

Taigi, šaldytuvas pilnas, o geniali mintis neateina… perverčiau visas turimas receptų knygas… po tris kartus… ir nieko… Turbūt tokia ypatinga proga labai įpareigoja.. norisi kažko tobulo ir nuostabaus, kažko, kas būtų verta nors mažojo Mamuko pirštelio :) Ir niekas nėra pakankamai nuostabu ir dėl to ima panika…

Kaip ir reikėjo tikėtis viską išsprendė laikas :) tai reiškia – turim penktadienio vakarą ir žiaurų poreikį jau rytoj turėti kokį nors skanumyną. Pasirinkau gražuolius pyragaičius, kurie niekada nenuvilia, labai gražiai atrodo ir yra tikrai skanūs. Dar galiu pasididžiuoti, kad čia toks truputį mano išradimas, kuris apvainikavo desperatiškus bandymus pagaminti klasika tapusius sviestinius “Tulpės” pyragaičius (šiais laikais juos gamina “Alkava”, jie vadinasi “Miško pasaka” ir yra žiauriai overpriced).

Aišku, nėra ko ir tikėtis, kad pavyks aplieti pyragaitį su svietiniu bokšteliu plonu šokolado sluoksniu… nes tas šokoladas tai išvirtas… ant ugnies :) supraskit, karštas, o sviestas tai lydosi… Laimė aš visas šitas frustracijas apturėjau pirmojo bandymo metu (kas buvo seniai seniai, kai Mildlandijos dar nebuvo ant interneto :)), tai šį kartą buvo aišku, ką daryti galima ir ko ne :) Tai gal ir pradėkim…

Gražuoliai pyragaičiai

Sausainiams:

• 125g margarino,
• 75g cukraus,
• 2 kiaušinių,
• šaukštelis kepimo miltelių,
• žiupsnelis druskos,
• 250g miltų (gali prireikti ir truputį daugiau, reikia žiūrėti, kaip minkosi).

Margariną, cukrų ir kiaušinius ištrinti iki purios masės. Įberti druskos, išmaišyti. Tada užberti miltus ir kepimo miltelius ir suminkyti tešlą. Jei tešla labai limpa prie rankų, dar įdėti šiek tiek miltų. Patartina tešlą minkyti kuo trumpiau, tik tiek, kiek reikia. Iš suminkytos tešlos suformuoti rutulį, įvynioti į maistinę plėvelę ir padėti į šaldytuvą pusvalandžiui.

Atšalusią tešlą iškočioti į 3-4mm storio lakštą, gėlytės formele išspausti sausainius ir kepti skardoje, išklotoje kepimo popieriumi, kol gražiai pagelsta.

Kremui:

• 75g cukraus,
• 2 kiaušinių trynių,
• 125g sviesto,
• 50g juodojo šokolado.

Į puodą įpilti 60ml vandens, suberti cukrų ir kaitinti ant vidutinės ugnies. Šiltą sirupą įpilti į gerai išplaktus kiaušinių trynius. Šią masę reikia kaitinti dubenyje ant puodo su silpnai verdančiu vandeniu. Virti reikia ilgokai… į tą tarpą aš bent porą kartų spėjau pagalvoti, kad čia nesąmonė ir nieko nesigaus, ir niekas ten netirštėja ir iš viso… :) bet kremas tikrai pradeda tirštėti, po kurio laiko :) Kai jau jis sutirštėja ir gražiai bėga nuo šaukšto, dubenį reikia įstatyti į šaltą vandenį arba ledą, kad atšaltų. Tuo tarpu sviestą išplakti iki purumo ir sudėti į atvėsusį kremą. Šokoladą ištirpinti taip pat ant verdančio vandens – tirpinti tik tiek, kad šokoladas suminkštėtų, bet neįkaistų, ir sudėti į kremą .Viską gerai sumaišyti, kad neliktų sviesto gabaliukų.

O tada jau prasideda kūryba… Jamam konditerinį švirkštą ir liejam fantaziją ant sausainukų kremo pavidalu :) Aij dar reiktų papasakot apie tą šokoladą… galima išsitirpinti šokolado arba išsivirti glajaus, bet naudoti jį pataru tik gerokai pravėsusį. Greičiausiai nepavyks jo tolygiai užtepti ar užlieti, todėl vėl patariu naudoti konditerinį švirkštą ir fantaziją. Mane šį kartą su glaistu truputį ištiko nesėkmė, todėl aš dariau šokolado kąsnelius ir naudojau juos puošybai. Dar naudojau vieną kitą riešutą bei perlinį cukrų…

O po to visi džiaugėsi, grožėjosi ir ragavo :) Buvo graži ir saulėta Mamukų diena!

Čia aš be klaidų parašiau, jeigu ką :) Vienas Zuikis taip sakydavo, kai visai mažiukas buvo… Matyt, kad nepamirštų padėkot gavęs dovaną, kaip buvo mokomas :) Aš gi šitam posakiui noriu suteikti truputį kitą prasmę… žinot, kai reikia kam nors padėkoti… už gerus darbus…

Velykos nuostabios tuo, kad jos ne Kalėdos :) ir skolas galima grąžinti po jų, per daug nesigraužiant, kad pavėlavai. Taigi, oficialiai skelbiu skolų grąžinimo metą!

…I’m on fire!.. ar ką.. jau antras post’as šiandien :)

Taigi, pirmoji ačiū dovalia geram draugui, kolegai, anonimui jis pats žino už ką, nėr čia ko plačiajam pasauliui skelbti :) Ką čia slėpsi, šita dovalia truputį įtakota įvairių velykinių skanumynų, kai lieka truputis kremo ir daugybė fantazijos… o iki kitų Velykų dar toli :)

Kaip jau kažkada esu minėjusi, saldainiai man atrodo puiki dovana. O dar puikesnė ji būna tada, kai saldainiai yra hand made :) Nėr čia ką slėpt, pastangų aišku reikia, bet jos malonios, galvojant, kaip galima nudžiuginti žmogų rankų šiluma suformuoto šokolado gabalėliu.

Vienas dalykas yra skolos jausmas, kai jauti, kad reiktų kažkaip atsilyginti, bet niekaip negimsta ta geniali mintis. Tada dažniausiai viskas baigiasi tuo, kad nueini į parduotuvę ir nuperki plytelę šokolado… bet būna taip, kad mintis kirba galvoje dar net nežinant, kad jai teks būti įgyvendintai. Ir tokie darbai būna patys lengviausi, geriausiai pasisekę ir suteikiantys pasididžiavimo savimi. Šitais saldainiais aš didžiuojuosi ir aš visai ne persistengiau :P

Hand made saldainiams reikia:

• juodojo šokolado,
• šiek tiek įvairių riešutukų,
• karamelinio kremo (maniškis buvo ir velykinių kiaušinių įdaras :) jis virtas iš kondensuoto pieno, cukraus, sviesto ir dirbtinio medaus),
• kelių brendyje mirkytų vyšnių,
• dar būtų gerai turėti tam skirtų formelių, bet jei yra pakankamai noro ir ryžto, tai užtenka ir stikliukų bei folijos :)
• nemažas kiekis rankų darbo :)

Viskas vyko maždaug taip: apdengi stikliuką folija, aptepi šaukšteliu tirpintą šokoladą, statai į šaldymo kamerą. Kai šokoladas suaušta, atsargiai nuimi gautus puodelius (kurie btw galėtų būti puikūs valgomi stikliukai kokiam skaniam gėrimėliui) ir šaldai kitą partiją :) Po kurio laiko, kai jauti, kad jau turi pakankamai šokoladinių formelių, prasideda kūryba. Vienas formeles pripildžiau kremu ir pagražinau riešutais, į kitas pridėjau smulkintų riešutų ir vyšnių bei apliejau tuo pačiu tirpintu šokoladu. Tikrai manau, kad čia yra plačios lankos fantazijai ir aš tikrai po tas lankas dar pagrybausiu :)

Kam patiko – sugalvokit, kaip priversti mane įsiskolinti ir gal Jums pavyks :)