Ne toks aš ir ligonis, kai pagalvoji :) čia tik šiaip, kad sukelčiau gailesčio ir Jūs pamirštumėt, kad paskutinis kartas, kai post’inau jau buvo taip seniai… taip nedovanotinai seniai… bet negi pyksi ant ligonio :P
Šitas pyragas ligonio ne tik todėl, kad kepėja pasiligojus :) bet dar ir todėl, kad, kai sergi, tenka suktis su tais produktais ir jų kiekiais, kurių yra šaldytuve. Baisu prisipažinti, bet šito post’o galėjo ir nebūti, jei ne bebaigianti galioti varškė mano šaldytuve :) Na ir ką gi, valgyti man jos nesinorėjo, palikti rytojui (supraskit, kad poryt išmesčiau) irgi kažkaip nesmagu… tai pradėjau browsinti recepto, tokio paprasto ligoniško :)
Neįtikėtina kaip ilgai užtrunka tie patys dalykai, kai esi ne geriausios sveikatos… Todėl nusprendžiau, kad turimas receptas reikalaujantis tešlos šaldymo bent porą valandų gali mane pribaigti, arba galiu susigundyti palikti likusį darbą kitai dienai ir tada tą varškę jau tikrai reikės išmesti :) Aišku šaldymas ne pats sunkiausias darbas :) turint omeny, kad nereikia sėdėt ir šaldyt… bet reikia laukti!
Anyway, mane aplankė sėkmė – dviguba! T.y. radau puikiai mano charakterį (nepriklausomai nuo sveikatos) atitinkantį receptą, rezultatas tikrai ne pats blogiausias, gal kiek liguistai liesokas :) bet kai būsiu sveika ir galėsiu nueit nusipirkti pakankamą kiekį varškės jis bus tobulas!
Atsimenat tą varškės pyragą iš Nidos kepyklėlės? Tai va, jis ilsisi!
Dar noriu pasakyti, kad varškė ir šokoladas yra turbūt nuostabiausias ir tobuliausias derinys ever. Žemai lenkiu galvą prieš tą, kuris jį sugalvojo, nes tai nepakartojama… Sako, kur du, tai trečio nereikia? :) bet ką, jei tas trečias tai brendyje mirkytos džiovintos vyšnios?.. Ką čia bepridursi, tobulas trio… ir dar kava su pienu… mmm…
Šokoladinis varškės pyragas
- 450g miltų,
- 2 šaukštai kakavos,
- 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių,
- 1 kiaušinis,
- 200g cukraus,
- 200g margarino;
- Įdarui: 600g varškės, 200g cukraus, 200g grietinės, 2 šaukštai krakmolo, 4 kiaušiniai, brendyje mirkytų vyšnių.
Margariną ištirpinti ir truputį ataušinti. Tada įmušti kiaušinį, sudėti cukrų ir gerai išmaišyti, kad ištirptų cukrus. Į gautą masę dėti kakavą, kepimo miltelius ir miltus ir vėl gerai išmaišyti. Tada padalinti tešlą į dvi nelygias dalis, sudėti į maišelius arba maistinę plėvelę ir dėti į šaldiklį!
Taip taip šaldiklį, ne šaldytuvą :) Hmm… kas čia man kažką yra sakęs apie tešlą ir šaldiklį… aha Kristina! :) aš niekada nepamiršiu, kaip neleidai man dėti meduolių tešlos į šaldiklį, kad būtų greičiau :) ir aš prisiekiu, aš NIEKADA NEDEDU MEDUOLIŲ TEŠLOS Į ŠALDIKLĮ, kad ir kaip skubėčiau :) dar turiu tą lapelį su tavo rašytu receptu ir pabrauktu žodžiu “į šaldytuvą” ;)
Aha darom įdarą :) Čia ta vieta, kur man iki pilnos laimės pritrūko varškės :) tai va, receptukas yra geras, bet aš turėjau tik šiek tiek daugiau nei pusę reikiamo varškės kiekio, tai ir viso kito truputį pamažinau. Nieko čia daug daryti nereikia – patrinti varškę šakute, atskirai sumaišyti kiaušinius su cukrumi, dėti į varškę grietinę, krakmolą, kiaušinių-cukraus masę ir gerai išmaišyti. Galų gale prižvejoti vyšnių ir dar kartai permaišyti :)
Na gerai, turiu dar šį tą pripažinti, originaliai recepte minimos razinos… bet aš labai nemėgstu kepinių su razinom, any kind kepinių, ir ne tik razinom, bet ir kitais džiovintais vaisiais. Aš neturiu nieko prieš razinas ar kitus džiovintus reikalus, kai jie yra ne kur nors įkepti. Tiesą sakant, man atrodo, kad razinos dedamos tada, kai pataupoma riešutams :) ok, yra viena išimtis – razinos mirkytos rome :) Bet čia mano kukli nuomonė…
Jeigu labai lėtai maišai įdarą, tai tešla šaldiklyje tampa reikiamo kietumo – tokio, kad ją galima būtų tarkuoti burokine tarka. Taigi, jamam didesnį gabalą tešlos ir tarkuojam į kepimo formą. Ant viršaus pilam varškės įdarą ir užtarkuojam likusį gabalą tešlos. Kepam apie 1 valandą apie 180 laipsnių karštyje. Skanesnis šaltas, jei pavyksta išlaukti :)
P.S. aš dar nelabai moku fotografuoti, kad būtų gražu, bet moku kepti, kad būtų skanu, nors čia ir atrodo kaip pastovėjęs bulvių plokštainis su karotinu :P