made in Mildlandija

Skiriu mezgėjoms :)

Tiesa, nepaprašiau leidimo publikuoti šitą receptą, bet galvoju gal jau čia koks senaties terminas gali būti pritaikytas… :) (nes jau atrodo, kad 100 metų kepu tą pyragą :)) “o jeigu ne, o jeigu ne, tai susitikime per klaidą”, Daiva :) bus proga :)

Žodžiu, draugė Daiva kažkada lyg tarp kitko pasidalino šiuo puikiu receptu, ir jis taip prigijo mano virtuvėje, kad kartais ir brokolių jam nereikia :) taip ir atsitiko šį kartą – brokolių anei nieko panašaus neturėjau, bet pyragas vis tiek įvyko ir pavyko (kas yra visiškai neabejotina).

Pirmiausia, turiu išsakyti visas, per ilgus praktikos metus susikaupusias, liaupses pyrago pagrindo tešlai. Čia turbūt tobuliausia ir labiausiai mano charakterį, poreikį ir įsitikinimus atitinkanti tešla ever! Palaukit, kol pasakysiu visus argumentus, ir gal tada suprasit, apie ką aš čia paistau :) Šiaip jau tešla, kaip tokia, man niekada nekėlė didesnių problemų – minkyti, aišku, yra darbas, bet… būna padeda kas nors :) arba būna, kad ir minkyti nereikia… bet aš čia labiau apie tas minkomas tešlas. Tai va, šita minkoma tešla yra tikrų tikriausia tobulybė visų minkomų tešlų tarpe :) Pirmiausia, kas mane labiausiai džiugina, čia nereikia nei šalto (čia būna geriausias atvejis), nei ištirpinto (čia antras pagal gerumą), nei kambario temperatūros (šitas mane žudo :)) sviesto anei margarino – nes gi yra aliejus! :) Man šito riebaus pliuso jau būtų ir gana :) bet yra ir antriausia – čia naudojama varškė, kurios aš turiu 9 atvejais iš 10, ir kurią dažnai taikausi į ką nors įkepti :) ir net kai atsitinka tas vienas kartas, kai varškės nėra, ją puikiai gali pavaduoti riebi grietinė (tik gal kiek mažesnis kiekis). Na ir trečia – šios tešlos minkymo net nesiverčia liežuvis taip vadinti, nes ten taip greitai ir gerai viskas įvyksta, kad nes pagalvot nespėji. Vardan teisybės, turiu paminėti tą vieną mažą minusėlį – tešlą reikia bent pusvalandį palaikyti šaldytuve. Bet kol ten su įdaru susiruoši, jau žiūrėk ir praėjo tas laikas – tai tas minusas toks pusinis ir labai mažas… praktiškai, taškelis… toks “miręs” pikseliukas :)

Kalbant apie įdarą, tai irgi puikus dalykas, nes tie brokoliai gali ir likti tik pavadinime :) Bet kažko žalio vis tiek siūlyčiau įdėti, nes kažkaip gerai gaunasi tada :) gal čia man taip pasirodė, bet vis tiek rekomenduoju… Buvo kartą bandymas su žiediniu kopūstu paprastuoju, tai kazkaip prėskai buvo, bet gal prieskonių pagailėjau. Užtat žiedinis žaliasis suėjo puikiai, mezgėjos neleis sumeluoti :) O šį kartą iš viso kopūstais net nekvepėjo :) nes naudojau pesto :) ir buvo puiku… sakau, tobulybė, o ne pyragas :)

Vakarienės pyragas

Tešlai

• 250g varškės (arba ~100g grietinės),
• 2 kiaušiniai,
• 10 šaukštai aliejaus,
• 500g miltų (įdomiai gaunasi pakeitus dalį miltų rupiais kvietiniais),
• 2 šaukšteliai kepimo miltelių,
• druskos.

Į dubenį sumaišom varškę, kiaušinius ir aliejų. Sudedame miltus, kepimo miltelius ir druską ir suminkome tešlą. Dedam bent pusvalandžiui į šaldytuvą (bet pasigaminus daugiau, galima ir užšaldyti).

Čia pateikta dviguba tešlos norma – išeina gana nemažas storapadis pyragas (mano skarda 39×26cm). Iš pusės nurodytų produktų galima iškepti puikų 26cm skersmens pyragą.

Įdaras (pasibalnokit fantaziją, nes čia pateikiami tik orientaciniai produktai)

• 5 kiaušiniai *,
• 300ml grietinėlės arba riebaus pieno *,
• nedidelis brokolis arba žalias žiedinis kopūstas (kaip paaiškėjo neesminė sudedamoji dalis :)),
• sauja pievagrybių (nebūtinai) ir/arba paprika *(nebūtinai),
• 250g varškės sūrio *(nebūtinai),
• 2 šaukštai pesto padažo *(nebūtinai) arba dosnus žiupsnis mėgstamų žolelių prieskonių,
• 150g fermentinio sūrio (galima ir daugiau),
• sauja alyvuogių *(nebūtinai),
• poros saujų vyšninių pomidorų (arba pasmulkintų didesnių)*.

* – pažymėti produktai sudalyvavo pyrage iš nuotraukų :)

Brokolį arba žiedinį kopūstą apvirti pasūdytame vandenyje. Varškės sūrį ir papriką supjaustyti kubeliais, pievagrybus ketvirčiais. Iš kiaušinių, pieno ir pesto (arba prieskonių) suplakti plakinį. Įmaišyti tarkuotą fermentinį sūrį.

Kepimo formą iškloti tešla – aš kočioju tiesiai formoje su kočėlu-voleliu, o kraštus išlipdau pirštais. Daugmaž sluoksniais sudėti visus įdaro produktus, išskyrus pomidorus. Užpilti plakiniu ir tada ant viršaus sudėti pomidorus.

Kepti ~30min. 180 laipsnių karštyje. Kai tešlos krašteliai parunda, o įdaras sutirštėja – pyragas iškepė. Pyragas gražiau pjaustysis ir įdaras neišbėgs, jei leisite jam šiek tiek pastovėti ir atvėsti. Skanus ir šiltas, ir šaltas :)

Net neįtikėtina, kad iki šiol šio pyrago dar nebuvo Mildlandijoje… Galiu tik bandyti pasiteisinti, kad šis pyragas, kaip koks savaime suprantamas dalykas, kuris tiesiog neminimas… Pavyzdžiui, kad dangus mėlynas, arba kad saulė šildo :) daaa-a :)

Bet gyveni ir mokaisi… ir labai dažnai paaiškėja, kad kai kurie dalykai nėra taip plačiai paplitę ir žinomi, kaip tau galėjo atrodyti… Čia toks pasaulio pažinimo kartais džiaugsmas, kartais liūdesys :) Džiaugsmas – kai supranti, kad viskas yra gana paprasta, tik mes dažnai viską matome arba norime pateikti labai jau sudėtingai ir paslaptingai, kad visi galvas nusisuktų begalvodami kas ir kaip… o va čia jau liūdesys…

Kad būtų daugiau džiaugsmo, siūlau pavasario rezoliuciją – žiūrėti drąsiai ir tiesiai… į priekį, į akis… kalbėti garsiai ir aiškiai… kad visi girdėtų ir nereikėtų kartoti… nerašyti ir neskaityti tarp eilučių… kad galų gale viskas būtų juodu ant balto – juk viskas taip paprasta, jeigu tik pats to nori!

Tai štai tokiame paprastame gyvenime, paprastoje virtuvėje ir dar paprastesnėje orkaitėje (be ventiliatoriaus, lemputės, garų ir kitų “monų”) kepa paprastas kaip trys kapeikos pyragas :) O rytoj jis labai paprastai keliaus, nešamas paprastų rankų, į paprastą, bet labai mielą, ofisą pas įvairaus paprastumo kolegas :) Kurie, tikiuosi, kaip paprastai apsidžiaugs :)

Paprasto pyrago – paprasti ir ingredientai :)

• 8-10 obuolių,
• 2 stiklinės cukraus,
• 2 stiklinės miltų,
• 6 kiaušiniai,
• cinamono.

Kaip ir reikėtų tikėtis, pyrago kepybos procesas taip pat labai paprastas :) Sudėtingiausias darbas čia nulupti obuolius, išimti sėklas ir supjaustyti gabalėliais. Čia dar reikia paminėti, kad geriausiai pyragui tinka rūgštesni obuoliai (antaniniai, bogatyr).

Obuolių gabalėlius gausiai apibarstyti cinamonu, nes jis daro stebuklus – pyragą tada valgo net pyragų nevalgantys kolegos :) Sumaišyti obuolius, kad cinamonas pasiskirstytų tolygiai ir dėti į kepimo formą. Obuoliai turi padengti visą formos dugną. Mano vaikystėje, kai dar viskas nebuvo taip paprasta :) šis pyragas buvo kepamas žvaigždutės arba širdelės formoje, bet aš užaugau ir dabar kepu pyragą paprastoje stačiakampėje formoje :)

Toliau ruošiame labai jau paprastą tešlą :) Tam reikalui kiaušinius išplakame su cukrumi. Čia puikiai tinka naudoti paprastą mikserį, bet galima apsieiti ir su žymiai paprastesniu mediniu šaukštu. Plakti reikia, kol ištirpsta cukrus ir masės padaugėja :) Tada įplakame miltus ir that’s it!

Tešlą daugiau mažiau tolygiai užpilame ant obuolių ir šauname į įkaitintą 200 laipsnių karštumo orkaitę. Kepame apie 40 min. Iškepimo lygį paprastai galima patikrinti mediniu pagaliuku :)

CAUTION! Atšalęs pyragas turi labai skanią ir traškią plutelę – istorijoje yra buvę atvejų, kai be priežiūros palikto pyrago beveik visa plutelė dingo katulio nasruose :)

P.S. Kas rytoj iš ryto pacituos šitą post’ą – gaus dvigubą dozę pyrago :)

Nuostabiausias dalykas, kad šitas pyragas gali kvepėti kuo tik panorėsi… O aš panorėjau, kad šį kartą jis kvepėtų Kalėdom :) Ir dar neabejoju, kad norėsiu išbandyti visokių kitokių kvapų ir skonių ateityje.

O dabar padėkos ir dedikacijos :)

Ačiū Giedriui už užrodytą puikų receptą :)

Ačiū savo intuicijai, kad šį kartą pasirinkau apelsiną vietoj vyšnios…

Ir todėl galiu dedikuoti šį pyragą Kalėdoms :) ar bent jau jų pasiruošimui bei gi prieššventinėms skrandžių treniruotėms :)

Šiaip tai niekaip nesugalvočiau susieti varškės pyrago su Kalėdom, bet apelsinai daro stebuklus :) Be to juk reikia sudaryti konkurenciją cinamonui, gvazdikėliams, muskatui, kvapiesiems pipiriukams, imbierui ir t.t.

Taigi, prancūziškas varškės pyragas, kuris pirmą kartą man pasirodė toks prėskokas, bet vertas antro bandymo… akivaizdu :) Va taip ir būna, kai tik skaitai receptą ir nesižvalgai į šalis… po to reikia bandyti antrą kartą :) Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad nenurašiau šito pyrago į tą “nu gal dar kadanors…” sąrašą – iš jo labai retai kas nors būna išbrauktas :)

Dar vienas didelis šio kepinio pliusas – greitas ir baisiai nesudėtingas paruošimas… o ką jau kalbėti apie pagyrimus bei liaupses :) Man asmeniškai labiausiai patiko apelsino kvapas ir tas crunchy viršus… mmm…

Varškės pyragas

• 200g margarino kepiniams,
• 1/2 stiklinės cukraus,
• 2 stiklinės miltų,
• vanilinio cukraus,
• Įdarui: 0.5 kg varškės, 1/2 stiklinės cukraus, 3 kiaušiniai, 1 apelsino plonai nutarkuota žievelė, sauja apelsinų cukatų.

Margariną sutarkuoti burokine tarka. Sudėti miltus, cukrų ir vanilinį cukrų ir suminkyti pirštais, kol gausis biri trupinių masė.

Įdarui sumaišyti visus ingredientus ir paskaninti, pasitarus su fantazija :) Kaip jau sakiau, manęs tikrai labai nenuvylė apelsininis pasirinkimas – vertas būti pakartotas dažnai ir po daug :) bet lygiai taip pat noriu pabandyti ir visokių kitokių skonių – man patinka receptai su galimybe pasireikšti fantazijai :)

Pusę tešlos trupinių beriame į kepimo skardą ir išlyginame. Tada supilame sumaišytą įdarą, o ant viršaus tolygiai paskleidžiame likusius tešlos trupinius.

Kepame 200 laipsnių karščio orkaitėje apie valandą. Palaukiam, kol atvėsta, ragaujam, džiaugiamės ir laukiam Kalėdų :)

…ir tai visada yra atsakymas į skanumyno klausimą :) Ir negali pykti…

Žinau, kad niekur nepabėgsiu nuo pasiaiškinimo, kur dingau… Gal tai tik man pačiai rūpi, mane tas nepasakytas pasiaiškinimas ir persekios…  O baisiausia, kad aš net nežinau, kas čia atsitiko.. vasara.. karštis.. minčių sausra, nesuskaičiuojami reikaliukai ir rimti reikalai… viskas!

Bet ateina ruduo… ateina kažkokia ramybė ir atrodo, kad viskas grįžta į savo vietas, o mano vieta čia… Mildlandija mano namai, gal kartais truputį paliekami be priežiūros, su sluoksneliu dulkių ant knygų lentynos, su kūrybine netvarka mažoje virtuvėje, su murkiančiu katinu ant palangės, su už lango krentančiais spalvotais lapais ir artėjančiu Kalėdų kvapu (nes užvakar kepiau meduolius – treniravausi)… su iš orkaitės žiūrinčiu “riešutiniu” :)

O dabar dar vienas prisipažinimas (kam užteko prieš tai buvusio, šitą pastraipą galite praleisti :))… Riešutinis jau senokai gyvena Mildlandijoje, tik pasirodo jis labai trumpam ir iš karto dingsta :) sunku jį pagauti… bet kartą jis buvo nutvertas ir įamžintas.. o dabar štai, nepraėjo nei pora metų, ir jis bus paviešintas :)

Prasidėjo viskas nuo kavos ir skanumyno prie kavos Vero Cafe :) Tas riešutinis ten toks nuostabiai nuostabus… ir tapo taip mėgiamas, kad neliko nieko kito, kaip išsiaiškinti riešutinio paslaptį :) Trumpai tariant, sekė keli bandymai, kurių kiekvienas buvo vis arčiau ir arčiau tiesos… ir ta-dam! Dabar aš moku kepti riešutinį ir progą atšviežinti  įgūdžius bent porą sykių per metus :) Reverse engineering rulez :)

Riešutinis tartas

Tartui

• 200g miltų,
• 125g sviesto,
• 50g cukraus pudros,
• 1 kiaušinis,
• 1 šaukštelis kepimo miltelių,
• 1 šaukštelis druskos.

Sviestą supjaustom gabaliukais (aš nepasididžiuoju naudoti ir margariną kepiniams, tik tada nededu druskos) ir supilam miltus su kepimo milteliais. Tada pirštukais sugniaužom sviestą su miltais, kol gaunasi trupiniai.

Padarom duobutę ir ten supilam išplaktą kiaušinį, cukrų (aš kartais dedu ir ne pudrą), druską. Greitai greitutėliai suminkom, bet nepersistiangiam – tešla gali pasidaryti kietoka. Surenkam tešlą į rutulį, dedam į maišelį arba maistinę plėvelę ir į šaldytuvą bent jau pusvalandžiui.

Atšaldytą tešlą iškočiojam arba tiesiog išlipdom tarto formą su krašteliais. Ant viršaus patiesiam kepimo popieriaus ir užpilam pupų (nevirtų aišku :)), kad krašteliai nenuslinktų ir išlaikytų formą.

Kepam iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol krašteliai gražiai pagelsta. Tada nuimame pupas ir popierių ir dar apkepame.

Riešutų – karamelės įdaras

• 1 1/4 stiklinės cukraus,
• 2/3 stiklinės plakamosios grietinėlės,
• 2 šaukštai sviesto,
• 1 šaukštas medaus,
• 1 stiklinė graikinių riešutų,
• 1/2 stiklinės lazdyno riešutų,
• 1/2 stiklinės migdolų.

Cukrų supilam į puodą ir užpilam maždaug 100ml vandens. Vandens gali reikėti šiek tiek daugiau, bet reikia žiūrėti pagal situaciją. Svarbus momentėlis – teisingo dydžio puodas! Vandenyje ištirpusio cukraus sluoksnis turėtų būti apie 1cm.

Tai štai, ant nedidelės ugnies ištirpinam cukrų vandenyje, kol gaunam skaidrų sirupėlį. Tada padidinam karštį ir nemaišant (!) verdam. Reikia prižiūrėti, kad nepradėtų per daug burbuliuoti, nes kylantys purslai pradeda kristalizuotis, o po to nebe ištirpsta… jei taip atsitinka, gali tekti viską pradėti iš naujo…

Taigi, verdam sirupą nemaišant, tik kartais pateliuškuojant visą puodą. Ant kraštų prilipusį sirupą kartais galima nuplauti vandenyje pamirkytu konditeriniu teptuku. Taip verdam, kol sirupas pasidaro tamsaus gintaro spalvos. Svarbu nepersistengti, nes pridegęs sirupas būna kartus. Žodžiu, nepatartina pasitraukti nuo puodo, kai sirupas ima geltonuoti.

Į tinkamos spalvos sirupą po truputį, maišant, pilam grietinėlę. Masė burbuliuos ir kils karšti garai – atsargiai.. Sudedame gabalėliais supjaustytą sviestą, medų, gerai išmaišome.

Į gautą masę sudedame riešutus. Dalį riešutų galima pasmulkinti, bet aš mėgstu whole :) Taip pat migdolus ir lazdynus (arba kuriuos nors) galima nulupti (prieš tai užpilti verdančiu vandeniu). Bet čia optional ir priklauso nuo poreikio bei laiko resursų :)

Riešutų – karamelės masę pilam į iškepusią tarto formą ir dar pakepame, kol karamelė pradeda burbuliuoti visame paviršiuje. Ištrauktas tartas atvėsinamas ant grotelių.

Nujaučiu, kad šis pyragas turi savybę ilgai galioti, tik mūsuose jam tai niekada nepavyksta :) Tiesa, vieną kartą jam yra tekę keliauti į Norvegiją ir atgal (picos dežėje :)), ir nieko – vis tiek buvo nenuginčijamai skanu :)

Tai štai koks tas da bestest :)

Tokios ilgos tos šventės buvo, kad net netilpo į vieną post’ą :) Kadangi visą esmę išdėsčiau aname post’e, tai čia lieka tik žiedeliai :)

O žiedeliai tokie, kad Nepriklausomybė nugalėjo Užgavėnes, blynų niekas nebenorėjo, nes buvo sotūs nuo pyrago :) nežinau dabar kiek čia ta žiema tam kieme dar trinsis… :) Bet aš stengiausi, negali sakyti… po prievarta iškepiau bulvinių blynų ir teko visiems juos valgyti :)

Tai štai nepriklausomas pyragiukas – varškės tart’as. Tiesą sakant, džiaugiuosi nepapost’inusi šio receptuko anksčiau, nes atrodo, kad kepu jį jau visą amžinybę :) Priežastis labai paprasta – visai neseniai atradau būdą, kaip šį nuostabų pyragiuką dar labiau priartinti prie nuostabiojo kreminio cheesecake’o, kuriam paprastai naudojamas kreminis sūris. O čia juk paprastų paprasčiausia varškė.. turbūt ir dėl to jis pas mus dar vadinamas Chesapeake’u :) O šį kartą kažkas pajuokavo, kad čia atrodo kaip Lietuvos vėliava mėnulyje :)

Varškės tartas

Pagrindui:

• 100g sviesto arba margarino,
• 1/2 stiklinės cukraus,
• 1 kiaušinis,
• 1 – 1 1/2 stiklinės miltų,
• 2 šaukštai nesaldintos kakavos miltelių;

Įdarui:

• 250g varškės (arba smulkiai tarkuoto varškės sūrio),
• 1/3 stiklinės grietinės (jei naudojame sūrį, grietinės reikėtų šiek tiek daugiau),
• 3 kiaušiniai,
• 4 šaukštai citrinos sulčių,
• 1/2 stiklinės cukraus,
• 1 1/2 šaukšto krakmolo,
• mažas indelis konservuotų ananasų gabalėlių, arba kriaušių, arba šiek tiek “girtų” vyšnių, arba dar ko nors įdomaus, arba visai nieko :)

Šio pyrago pagrindas yra visai toks pats, kaip marmurinio varškės tart’o. Trumpai tariant, margariną išsukame su cukrumi, įmušame kiaušinį, sudedame miltus ir kakavą ir užminkome tešlą. Tešla išklojame 26cm skersmens kepimo formą (aš naudoju formą žemu krašteliu, specialiai tart’ams). Nepamirštam visų reikalų su pupom! :) Pagrindą kepame 200 laipsnių karščio orkaitėje, kol apkepa.

Kol pagrindas kepa, pasiruošiame įdarą. Ir čia yra ta paslaptis – įdarui skirtus produktus (išskyrus konservuotus vaisius ar kitus priedus) reikia suplakti! Aš šiam reikalui naudoju blenderį ir gaunasi puikus kreminis įdaras. Kitaip tariant, esmė yra gerai sutrinti varškę, kad ten nebūtų gumuliukų. Aišku tą patį galima padaryti tiesiog mediniu šaukštu, gal tik užtruks kiek ilgiau :)

Tai štai, į iškepusį pagrindą dedame konservuotus vaisius, tolygiai paskirstome ir užpilame varškės įdaru. Kepame 175 laipsnių karštyje 30-40 min.

Tai štai ir atėjo tortadienis į mano namus.. ir jau išėjo :) dabar ateis geri prisiminimai į Mildlandiją :) Turiu pasigirti, kad gavau daugybę gėrybių ir… komentarą Mildlandijoje :) Labai ačiū visiems dalyvavusiems :)

Neišvengiamai, kai ateina tortadienis, ateina ir svečiai :) o svečius, kaip žinia, reikia kuo nors pavaišinti. Taip jau atsitiko, kad šį kartą man teko būti atsakingai tik už “saldųjį stalą”. Nežinau kodėl, bet neturiu įkvėpimo siekti kažkokių konditerinių aukštumų, kai šventė mano – šedevrus maloniau dovanoti :) o be to mano tortinė patirtis daug gero nežada :)

Taigi, nuėjau paprastuoju keliu.. o jis visai neblogas – jei pabandysit, galėsit man paantrinti :) Dar jeigu pažiūrėsim į originalųjį skanėsto pavadinimą – “varškės apkepas”… na gerai “skaniausias varškės apkepas”, bet vis tiek apkepas :) Man apkepas asocijuojasi su varške ir makaronais, o va gimtadienis su makaronais nesiasocijuoja :) Laimei, šis apkepas labiau panašus į varškės pyragą, ar net tortą. Todėl manau, kad sprendimas pasirinkti jį tortadienio skanėstu, teisingas ir labai vykęs… svečiai irgi gali parašyt komentarų :)

Dar reikia pasakyti, kad gimtadienis vienos dienos (šventės) reikalu buvo jau labai seniai.. tik vaikystėje :) Šiais metais mano gimtadienis, kaip geros kaimiškos vestuvės, yra trijų dienų reikalas :) Todėl tik ką iš orkaitės ištraukiau trečiąjį skanumyną – pudingą, apie kurį papasakosiu kitą dieną :) o vakar valgiau pachlavą… receptą turiu jau senokai, o dabar turiu ir motyvacijos pabandyti :) coming soon, tskant :)

Varškės apkepas-pyragas-tortas arba tiesiog skanumynas :)

100g sviesto,

160g smulkintų riešutų, saulėgrąžų, moliūgų, sezamo sėklų, maltų džiūvėsėlių mišinio (manau tiktų ir kokie sausainukai sutrupinti),

1kg varškės arba šiek tiek mažiau varškės sūrio (sūrį reikia smulkiai sutarkuoti ir įpilti truputį pieno arba įdėti grietinės, kad gautųsi masė panaši į varškę :)),

200g cukraus,

4 kiaušinių,

1/2 citrinos,

saujelė aguonų,

vanilinio cukraus,

250g grietinės sumaišytos su pora šaukštų cukraus.

Galima patiekti su trintomis uogomis arba kokia uogiene, bet aš šį kartą patiekiau plain :)

Taigi, iš smulkintų reikalų ir ištirpinto sviesto išlipdome pagrindą, be jokių ten kraštelių – patašnojam ir tiek :) Aš naudoju (ir man atrodo labiausiai šiam reikalui tinka) susegamą tortinę formą – tokią, kur galima atsegti ir nuimti kraštą. Dar turiu paminėti, kad mano forma turi tokį apsauginį griovelį, kad koks skystimėlis netyčia neišsilietų į orkaitę, bet deja jis nėra pakankamas šiuo atveju :) Man vis tiek privarvėjo abu kartus :) Kitą kartą dėsiu po apačia skardą, tegu sau varva :) Taigi, paruoštą pagrindą šaunam į karštą (180) orkaitę ir kepam apie 10 minučių.

Tada ruošiame varškės kremą… Varškę arba sūrio masę gerai ištrinam. Sudedame cukrų, aguonas, vanilinį cukrų, turputį citrinos žievelės, citrinos sultis ir kiaušinių trynius (!). Baltymus išplakame atskirai iki standžių putų. Išmaišome varškės masę ir tada atsargiai įmaišome plaktus baltymus. Varškės masę supilame ant iškepto pagrindo ir kepame tame pačiame karštyje dar apie 50 minučių.

Iškeptą pyragą ištraukiame iš orkaitės ir viršų aptepame grietinės ir cukraus mišiniu. Tada dar 10 minučių pakepame. Štai ir viskas, lieka atšaldyti, sveikintis ir vaišintis :)

Ar neatrodo, kad jis į Tave žiūri? :)

Nepatikėsit, bet aš ir vėl turiu pasiteisinimą.. šį kartą jis mažas, pūkuotas, rainas ir labai mielas :) Spėkit kas? Taip, tai naujoji Mildlandijos pilietė – Jos Švelnybė Burkina Faso :)

Tai štai mes maudomės, įsikūrinėjam, apsipirkinėjam, skiepijamės, o vat dabar laipiojam kėdės atkalte…Dabar namai tikri namai, nes tyla būna akimirksniu užpildoma murkimu arba akrobatiniais numeriais :) Švelnutėlis kailiukas kvepia šiluma, namais ir dar tas jausmas, kad tavęs visada kažkas laukia… Aišku nereikia nuvertinti ir žadintuvo funkcijos – garsaus murkimo tiesiai į ausį atsigulus ant pagalvės, plaukų laižymo ir šukavimo nagučiais :) Tai štai tokie mūsų nūdienos džiaugsmai :)

Bet mes čia apie sūrio derlių… Taigi, Mildlandijoje gausiai užderėjo varškės sūris.  Ir kai jau jo buvo atsivalgyta šviežio, su medumi, su uogiene, kepto su prieskoniais su kiaušiniene, virtinukuose ir t.t. ir pan. atėjo metas ieškoti kažko naujo :) Ironiška, bet pirmasis šios temos įrašas nėra one of the bestest pripažinto varškės sūrio sufle.. bet ateis ir jo eilė :)

Turiu įdomų užsiėmimą – kartais darau iš sūrio varškę :) nes receptas teigia, kad reikalinga varškė… taigi jami varškės sūrį, jį smulkiai sutarkuoji, įdedi gietinės, truputį pieno jei reikia ir vuolia – varškė :)

Jeigu kam nors netyčia irgi užderėjo sūriai, Jūsų dėmesiui tikrai neblogas varškės sūrio tart’as su mano mėgiamu varškės ir šokolado deriniu mmm…

Tart’o pagrindui reikia:

100g sviesto arba margarino,

1/2 stiklinės cukraus,

1 kiaušinio,

1 – 1 1/2 stiklinės miltų,

2 šaukštų kakavos.

Sviestą išsukti su cukrumi, įmušti kiaušinį ir gerai išmaišyti. Suberti miltus ir kakavą ir suminkyti tešlą. Tešla iškloti kepimo formą su krašteliu. Aš tai darau tiesiog pirštais išspaudydama tešlą ant formos – jokio kočiojimo ir terliojimosi :) Beje šis pagrindas yra one of my favorites su plačiomis panudojimo galimybėmis, pavadinkim :)

Tada reikėtų iškloti pyrago pagrindą kepimo popieriumi ir priberti ten pupų (!) – stebėtinai geras būdas apsaugoti kepamo tuščio pagrindo kraštus nuo suvarvėjimo į vieną blyną :) Taip pakepam apie 175 laipsnių karštyje maždaug 10 minučių. Tada išimam popierių su pupomis ir dar apkepam pagrindo viršų.

Marmuriniam įdarui reikia:

450g varškės sūrio,

3 šaukštų gietinės,

2 šaukštų cukraus,

250 ml moliūgų uogienės (aš naudojau savo pernykštę su apelsinais),

3 didelių kiaušinių,

3 šaukštų miltų,

1 arbatinio šaukštelio cinamono,

1/2 arbatinio šaukštelio malto imbiero,

žiupsnelio muskato,

žiupsnelio druskos,

85g šokolado.

Sūrį aišku sutarkuojame ir sumaišome su grietine. Sudedame cukrų, kiaušinius, moliūgų uogienę, miltus ir prieskonius ir gerai išplakame. Aš net pasinaudojau blenderio paslaugomis :) Šokoladą patirpiname dubenyje ant vandens. Daugiau nei pusę varškės masės sukrečiame ant iškepto pagrindo. Į likusią dalį įmaišome tirpintą šokoladą. Gautą mišinį šaukštu išdėliojame ant šviesios masės ir peiliu pavingiuojame per kremą taip, kad jis šiek tiek susimaišytų. Šauname į 175 laipsnių karščio orkaitę 45 minutėms. Iškepusį pyragą atvėsiname ant grotelių, o po to dar palaikome šaldytuve, kad sustingtų. O tada dovanojam ir ragaujam :)

Ironiška, bet atostogavo Mildlandija, ilsėjosi nuo manęs :) o Jūs turėjote progą gerai išanalizuoti visus iki šiol parašytus post’us, m? :) O aš tuo tarpu gyvenau realybėje, o atostogos dabar tik prasideda.. pseudo atostogos… geriau negu nieko. Čia aš esu dėkinga mūsų nustabiai šaliai, visai ne karalystei, bet… nebūtų Mindaugo – nebūtų atostogų :)
Taigi, turim vakarų kryptį, vakarėjantį dangų ir prasidedančio ilgo ilgai laukto savaitgalio džiugesį, dar truputį kirbantį realybės alsavimą į nugarą… bet jos vis tolsta ir darosi ramu ir giedra… kiek nedaug žmogui reikia, kai pagalvoji…
Jaučiu pareigą pasiteisinti… gal reikėtų sakyti jaučiu atsakomybę.. net ir interneto platybėse :) O jeigu rimtai, tai kaip ir sakiau, mane įtraukė real life… Ir turiu pasakyti, kad aš daugiau tuo džiaugiuosi nei gailiuosi. Realybė būna sudėtinga, būna sunki, būna ir nepakeliama, bet klaida yra net nebandyti jos pakelti, atsiriboti ir neišdrįsti pažiūrėti jai į akis…
Džiaugiuosi, kad man nereikia slėptis už iliuzijų, kurias žmonės susikuria tik tam, kad galėtų save pateisinti, “nurašyti” savo rūpesčius ir problemas. Man nereikia religijos, stebuklingai netikro virtualaus pasaulio, komunų ir dvasinių mokytojų ar lyderių… man per akis gana gyvenimo :)
Tai vat toks tas mano sugrįžimas… kurio gal būtų reikėję gerokai ilgiau palaukti… jei ne kolegos, Mildlandijos skaitytojai ir žiūrėtojai :) Ačiū Jums, mielieji, už švelnius spirtelėjimus į minkštą vietą… Kaip ten bebūtų, didžiausią motyvaciją sukėlė kolega iš užsienio, užklausdamas, ar ką nors iškepiau.. taip gėda pasidarė ir kažkaip nesmagu nuvilti.. užsienį :) aš praktiškai Lietuvos įvaizdžiu rūpinuosi :)
Tai štai… kad manęs čia nebuvo, tai dar nereiškia, kad aš nieko nenuveikiau :) Buvo daug ypatingų progų pasireikšti ir aš tikrai stengiausi nepraleisti progų… tik vieną praleidau :( shame on me, bet fiziškai nebesutilpau laike… žadu pasitaisyti…
O dabar smagiausia dalis – aš supratau, kad Mildlandija turi kelių kategorijų svečių. Tuo aš ir žadu pasinaudoti ši kartą…
Pirmoji kategorija – pavadinsime ją atradėjos vardu – Rasiniai :) Tie, kurie skaito viską iki recepto ir žiūri paveiksliukus :)
Antroji kategorija – -”- – Sauliniai :) Tie, kurie skaito viską ir žiūri viską, bet dažniausiai rezultatus pamato gyvai ir anksčiau negu jie atkeliauja iki Mildlandijos… o kai pamato, tai išsyk ir recepto pasiklausia :)
Trečioji kategorija – užsieniečiai :) Jie žiuri tik paveiksliukus, nes Mildlandija yra grynai lietuviškas reikalas (nedrįstu sakyti “kol kas”).
Ketvirtoji kategorija – aš :) o aš čia kaip ir superuser’is :) tai darau viską, ne tik skaitau, bet ir karpau, resize’inu, rašau ir t.t. ir pan. Tai štai, man smagu turėti čia visus receptukus, nes tai patogu ir smagu :) bet šiandien aš transliuoju iš mobilios darbo vietos :) ir nepasiėmiau savo talmudų ir nieko nežinau – man atostogos :)
Atsiprašau visų (jeigu aišku tokių yra), kurie nepateko į nei vieną iš kategorijų. Prašau Jus atsiliepti, ir aš sugalvosiu dar kategorijų :) kurios niekam nerūpi, tik man :) bet čia mano blog’as muhaha :) Dar atsiprašau, tų, kurie norėtų kažką tokio pasigaminti, bet šį kartą neras aprašymo kaip… Čia bus šantažas – parašykit komentarą, parašysiu receptą :)
Tai grožėkitės…

Gimtadieniškas keksas – citrininis su baltuoju šokoladu…

Tečio dienos skanumynas – pistacijų pyragas su citrininiu kremu ir kiviais…

Joninės-Nejoninės – pyragas su vaniliniu pudingu ir vaisiais…

Netikėtai, nelauktai atėjo metas antrai ačiū dovaliai :) I mean it! Ta prasme, kad jau kurį laiką galvojau, kad šita dovalia bus skirta kitam žmogui.. bet atsitiko, kaip atsitiko.

Net nežinau ar smagu jaustis skolinga. Vienareikšmiškai čia kalba ne apie pinigus ir kitus materialius reikalus. Paaiškinimas: kepiniai ir skanumynai nėra materialūs reikalai, nes Midlandijoje jie pagaminti iš meilės :) Čia kaip kokia reklama :P taip man ir reikia. Tai štai ir nežinau, kaip čia geriau būti ar nebūti skolinga?!

Turbūt reiktų atsakyti, kad geriau būti, be išimčių – būti skolinga, būti reikalinga, būti darbinga, būti laiminga, būti teisinga, būti išmintinga, būti… nes kai būni, tai ir kitiem kažkaip lengviau būnasi :) Ir dar tai skatina galvoti ir norėti, įgyvendinti visokias kulinarines fantazijas arba šiaip lengvai praleisti laiką jaukiausioje namų vietoje – virtuvėje, tobulinant senus gerus receptukus…

Vat taip ir atsitiko šį kartą, nes ilgai vartant visokias receptų knygas bei šiaip kontempliuojant, nieko gero nesusikontempliavo :) o dar laiko, kaip visada nepasirodė per daug – taigi reikėjo kažko paprasto, patikrinto ir kaip tik to, ko reikia :)

Jeigu rimtai, tai neįtikėtina, kad šito receptuko dar nėra Mildlandijoje. Turbūt buvau taip užsiėmusi naujovių paieškomis ir bandymais, kad retai sugrįždavau prie senų gerų receptų. Ir visai be reikalo!

Taigi, keksas paprastasis – nuostabusis :) Šitas kepinys yra puiki ačiū dovalia, kurią galima dovanoti ir dovanoti, net tam pačiam žmogui, nes yra tiek daug įvairių priedų ir jų derinių, kad niekada nenusibosta jais žaisti :)

Keksas Vulgaris :)

• 4 kiaušiniai,
• 1 stiklinė cukraus,
• 100g margarino kepiniams,
• 2 šaukštai grietinės,
• 6 šaukštai pieno,
• 11 šaukštų miltų,
• pakelis kepimo miltelių (prancūziškų iš IKI :))
• vienam iš žaidimo variantų: šį kartą žaidžiau su kokoso riešutais, kakava (ale marmurinis keksas, kurio Jūs deja nepamatysit dėl suprantamų priežaščių) ir brendyje mirkytomis vyšniomis. Užuominos kitiems kartams: riešutai, šokoladas, džiovinti vaisiai (man asmeniškai jak, bet čia Jūsų teisė rinktis :)), aguonos, švieži obuoliai ir/ar slyvos ir turbūt viskas, ką galima sugalvoti. Esmė yra nepersistengti ir nepridėti visko tiek, kad keksas neiškiltų :)

Greitasis maišymas: kol kas bus užstatome tirpintis margariną ir pažiūrime, kad jis neužvirtų, o kai tik išsilydo, nukeliame ant šalto paviršiaus. Tuo tarpu gerai išsukame kiaušinius su cukrumi. Į kiaušinių masę pilame pravėsusį margariną, pamaišome, įdedame grietinę, išmaišome, pilame pieną, išmaišome. Tada atskaičiuojame reikiamą kiekį miltų, ant jų užbarstome kepimo miltelius ir viską gerai sumaišome. O tada jau laikas priedams, viską sudedame ir išmaišome. Šiek tiek gudrumo yra su kakava, kadangi pirmiausia reiktų įpilti pusę tešlos į kepimo formą, tada į likusią tešlą įdėti kakavos (porą šaukštų), gerai išmaišyti ir pilti ant baltos tešlos arba dėti po šaukštą. Jei kakavimė tešla labai sunkiai maišosi, galima įpilti dar šiek tiek pieno. Ši tešla yra sunkesnė, todėl ji nuskęsta prieš tai įpiltoje tešloje ir gaunasi gražus margumas :) Tai vat tiek – kepam apie 1val., pyragą dedam į tik pradėjusią šilti orkaitę. Patikrinam mediniu pagaliuku. Paprasta, anea? :)

Sausra… atrodo pavasaris ir sulig kiekviena diena aplink vis daugiau žalumos ir gyvybės… ir tai džiugina, ir nuteikia prieš darbą :) ir už gamtą :) bet vat sausra… ir ne tik žemė sausa… mintys sausos… turbūt ne veltui žmonės ir gamta taip labai susieti nežinia kokiais nematomais saitais.

Ir visgi mane aplankė toks pradžioj truputį priverstinis įkvėpimas, kuris tapo nuostabiu, žalsvu ir pavasarišku, mėtomis kvepiančiu skanumynu :) Viena iš priemonių įkvėpimui prišaukti – mano nauja receptų knyga :) 500 pyragų ir pyragaičių receptų – just for me :) Taigi nuodėmė turint tokį gėrio šaltinį jo nepradėti semti.. tai nusprendžiau pradėti :) Juolab, kad reikia pasitreniruoti prieš artėjančią mamukų dieną :)

O dar svečiuose buvo Žiogas :) taigi penktadienio vakaras buvo turiningai suplanuotas išvykstamajam pyrago “Žiogas” kepimui. Tiesiai po darbo, susirinkusi visą reikalingą įrangą (kuri kaip vėliau paaiškėjo nebuvo tokia ir reikalinga :) gerai, kad buvo iš ko rinktis, bet ko tik tas mamukas neturi), dar įsigijus reikalingų produkčiukų, išvykau smagiai leisti penktadienio vakarą :)

Tai štai, kaip dažniausiai būna, receptas neapsiėjo be korekcijų :) bet aš jau didelė ir eksperimentų nebebijau, ir dar manau, kad turiu pakankamą kompetenciją įveikti visokius netikėtumus procese :) vat kaip gerai aš apie save galvoju :P

Šis pyragas tikrai patraukia dėmesį savo gaiviu žalumu, kuris neatrodo nenatūralus ar nepatrauklus, kaip tik atvirkščiai… ir aišku nuostabi nuotrauka knygoje works like a charm vaikams :) Nieko nuostabaus, kad šis pyragas įstrigo į atmintį ir buvo tas pirmasis iškilęs prieš akis prireikus pasirinkti penktadienio skanumyną… Ir ką gi, rezultatas nenuvylė, nors buvo visokių minčių, kaip man dažnai nutinka bandant ką nors naujo… gal todėl aš esu linkus bandyti vienumoje :) bet kartais imu ir surizikuoju… ir kartais ima ir pasiseka :) aš tvirtai tikiu, kad labai daug priklauso nuo nuotaikos ir tikėjimo tuo, ką darai… ir dar svarbu viską daryti pagal gerai apgalvotą planą, kad negaišti ir nepaskubėti ten, kur nereikia :) rašau kaip dainuoju :) kaip apie gyvenimą gal :)

Bet mes čia gi apie pyragą! Mano Žiogas užskaitė.. o kaip Jums?.. :)

Pyrago pagrindui:

• 180g sausainių (t.y. 1 pakelis paprastųjų Gaidelių :) galima naudoti šokoladinius, tada nereikės dėti kakavos),
• 70g sviesto,
• 2 šaukštai kakavos,
• 1 šaukštas cukraus.

Sausainius sumaliau mėsmale, sudėjau kakavą, cukrų, pjaustytą sviestą ir minkiau, kol gavosi tokia gana trupanti tešla. Gauta tešla išklojau nedidelės (~23 cm skersmens) formos pagrindą ir suformavau kelių centimetrų aukščio kraštą. Paruoštą pagrindą reikia kepti įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių.

Kremui:

• 350ml grietinėlės,
• 1 1/2 šaukštelio želatinos,
• 55g cukraus,
• 3 šaukštai mėtinio likerio,
• 2 šaukšteliai mėtų tinktūros,
• 4 kiaušinių trynių.

75ml grietinėlės sumaišyti su želatina ir palikti kelioms minutėms, kad išbrinktų. Tada į mišinį sudėti cukrų, mėtinius skystimėlius, kiaušinių trynius ir išplakti mikseriu. Tada mišinį supilti į nedidelį puodą ir virti maišant, kol ištirpsta želatina (apie 5 minutes). Puodą su kremu įstatyti į šaltą vandenį ir šaldyti, vis pamaišant, kad nesusidarytų plutelė, kol kremas pradeda tirštėti. Greitai išplakti likusią grietinėlę. Po truputį dėti grietinėlę į virtą kremą ir atsargiai įmaišyti. Supilti gautą kremą į keptą pagrindą ir dėti į šaldytuvą , kol kremas sustingsta (keletui valandų). Galima papuošti pyragą trupintu ar tarkuotu šokoladu. O tada jau mėgautis nuostabiu mėtiniu desertu :)