made in Mildlandija

Taip… tiesiog brownie, nes lietuviškai vadinti nesiverčia liežuvis :)

Kitas dalykas, kad brownie nelabai įsipaišo į lietuvišką deserto ar tai pyrago suvokimą. O jeigu taip realiai, tai mes net tinkamo apibūdinimo ar tai deserto tipo brownie’iui neturim. Labiausiai artimas pavadinimas yra “plytelė”, bet tai kažkaip nenuoširdžiai skamba, neįtikina ir tiek. Gal čia tik man taip atrodo, bet manau, kad tūlas lietuvis nesuabejojęs pavadintų jį “zakalcu” :) Ir aš pati negalėčiau paneigti, kad brownie turi to, mano jau nupasakoto, šokoladinių muffin’ų keistumo, bet… kad ir kaip ten būtų brownie yra labai skanu, labai šokoladas, labai sodrus skonis ir šiaip labai gerai :)

Mano pažintis su brownie įvyko už jūrų marių :) ir nežinau ar tos jūros ir marios mane taip veikė ar dar kažkas, bet šis desertas padarė man labai gerą ir ilgalaikį įspūdį. Visą laiką pagalvojus apie Amerikę, pirmiausia prisimenu brownie.. kuris buvo toks žiauriai skanus, toks tikras ir rimtas reikalas… galbūt tiesiog brownie buvo tai, ko man tada labai reikėjo… atsimenu, kaip užtaupiau pusę brownie’io kitai dienai… ir kaip jis buvo nepakartojamai skanus, išimtas iš šaldytuvo…

Nu ir ką… nepraėjo nei kokie 5 metai :) ir aš jau moku tai padaryti savo namuose :) ir vis tiek… kai valgau brownie man žemė slysta iš po kojų… nors aplink yra viskas, ko reikia – mylimi žmonės, mažas rainas ir plytelė tikro šokolado “skladuke”… teisingas desertas, ką čia  ir pasakysi :)

Chocolate brownie

• 140g juodojo šokolado,
• 100g margarino,
• 200g cukraus,
• 3 kiaušiniai,
• 2 šaukštai nesaldintos kakavos miltelių,
• 100g miltų,
• ~100g brendyje mirkytų džiovintų vyšnių arba baltojo,pieniško ar to paties juodojo šokolado,
• vanilės.

Margariną ir šokoladą ištirpiname dubenyje ant verdančio vandens. Nukeliame nuo vandens ir išmaišome. Dar įmaišome kakavą ir cukrų. Kai cukrus išsimaišo ir masė truputį atvėsta, po vieną įmaišome kiaušinius. Galiausiai įmaišome miltus ir vanilę. Dar pagardiname masę pasirinktais priedais.

Tešlą pilame į skardą (aš naudoju tart’o formą) ir šauname į 175 laipsnių orkaitę maždaug pusvalandžiui. Svarbus momentas – brownie neturi perkepti ir būti sausas kaip koks pyragas :) Brownie turi būti fudgy :) o tai reiškia, kad reikia vis pasitikrinti, įsmeigiant medinį pagaliuką į kepantį brownie. Pagaliukas neturi būti švarus ir sausas, ištrauktas iš kepinio vidurio. Jis turi būti šiek tiek apsivėlęs tešla ir prapjovus atrodyti kaip susmegęs pyragas :)

Brownie yra puiku patiekti šiltą (arba pašildytą :)) su plakta grietinėle arba vaniliniais ledais… mmm… skanumėlis :)

Nagi prisipažinkit, kas vaikystėje nesvajojo turėti pilno šaldytuvo ledų, kad galėtum valgyti kada panorėjęs ir kiek panorėjęs (šitam dar ir sveikatos atitinkamos reikia :)). Na jei ne šaldytuvo, tai bent jau pilnos kišenės kapeikų :) Tiesą sakant, mano vaikiška svajonė praktiškai išsipildė, tik pabaiga buvo ne visai džiugi… Guli sau per atostogas lovoj su begalybe temperatūros… net nežinau, kuris čia žodis labiau tiktų – gaila ar gerai – kad ta lova Nidoj :)

Bet ledai buvo tikrai skanūs… kaip ir daug kas vaikystėje, jie turi tokio nesugadinto ir tikrovės beviltiškumo neįtakoto spindesio… mano akys tikrai nušvinta vaikišku naivumu atsistojus prie ledų šaldytuvo :) ir man patinka, kad mano gyvenime yra tokių dalykų, kurie nesikeičia žmogui augant – jie tampa tik brangesni ir šiltesni, nes su jais siejasi patys nuostabiausi prisiminimai.

Tai štai – ledai! Šokoladiniai, vaniliniai, karameliniai, plombyras, šerbetas, su uogiene, šokolado ir sausainių gabaliukais, traškiais riešutėliais, baltu ar kakaviniu glaistu, gerai apkepusiame vafliniame puodelyje ar ant dailiai figūrinio pagaliuko… mmm… seilės taškosi ant klaviatūros :)

Apie naminių ledų gamyba galvojau jau labai seniai, dar tada kai nebuvo Mildlandijos. Bet kaip ir visoms didžioms idėjos pritrūkdavo laiko, įkvėpimo, produktų, o iš tikrųjų, tai drąsos. Nežinia kodėl, bet kai labai sureikšmini kažkokį reikalą, staiga jam pradeda reikėti ypatingo pasiruošimo ir nusiteikimo… o realiai dažniausiai reikia teisingai sukritusių aplinkybių :) Taip atsitiko ir man… aplinkybės? liūdnas (nes galvoja, kad jį visi pamiršo) grietinėlės indelis šaldytuve ir žiaurus karštis ne tik už lango, verčiantis kuriam laikui atsisakyti bet kokio gyvybiškai nebūtino orkaitės įjungimo veiksmo. Rezultatai džiugina “po šiai dienai” :)

750ml vaikystės svajonės Jūsų šaldytuve reikia:

• 200ml grietinėlės,
• 300ml pieno,
• 4 kiaušinių trynių,
• 150g cukraus,
• vanilinio cukraus,
• priedų, jeigu norisi (aš naudojau juodą šokoladą ir sausainius “Gaidelis” vulgaris :))

Pieną ir grietinėlę pašildyti puode su 75g cukraus. Trynius išsukti su likusiu cukrumi iki baltos purios masės, liaudyje vadinamos kogel-mogel. Galima naudotis elektroįranga arba rankine plakimo šluotele, čia kaip kam labiau patinka. Pieno mišinį po truputį, maišant supilti į trynių masę. Tada viską vėl supilti į puodą ir kaitinti ant silpnos ugnies, kad neužvirtų. Masė ima labai po truputį tirštėti ir tai yra ženklas liautis :) Tada viską reikia atšaldyti – geriausia tą daryti įmerkaint puodą į šalto vandens vonelę. Per tą laiką, dar galima atsišaldyti metalinį dubenį šaldiklyje. Į jį perpilti pravėsusią masę. Tada pats metas sudėti norimus priedus, kvapus ir t.t. Ir viską šaunam į šaldiklį.

Tenka pripažinti – procesas ilgas… na bent jau su mano šaldikliu, rezultatas pasimatė tik kitą rytą :) Pagal aprašymą, gaminant ledus be ledų gaminimo mašinos, reikia juos 3-4 kartus perplakti jiems bešąlant. Kadangi aš gamyba pradėjau gerokai vakare ir mano šaldiklis nepasižymi greitąeiga, kitą rytą jau nebuvo jokios prasmės atšildyti ledų vien tam, kad juos suplakti. Nuo plakimo, masė turėtų darytis vientisesnė ir kremiškesnė, bet aš esu labiau nei patenkinta rezultatu, todėl ignoruosiu šį faktą.. bent jau iki kito karto :)

O dabar aš svajoju apie ledų gamybos mašiną… su kibirėliu ledams, kuris tilptų į mano šaldiklį… mmm… :)