made in Mildlandija

Aš laukiau laukiau, laukiau laukiau… laukiau laukiau… laukiau laukiau.. ir nifiga nieko neatsitiko :) Ir kai jau visai nieko nebelaukiau, ir kai supratau, kad jau tikrai nėra prasmės girtis apie Kalėdas su keturiais trijų rūšių tortais, ir apie tingų rekreacinį Naująmetį su Tinginiu ir Kibinais… Ir netgi mano registracija feizbūche (!) jau nieko naujo… Kaip tik tada, nosį švelniai pakuteno cinamono ir skrundančių riešutėlių kvapas… ir omg omg :) mano Mūza grįžo! nuostabiausių avižinių sausainių pavidalu… neįtikėtina :) daugiau nieko negaliu pridurti…

Su sąlyga, kad man grįžo noras girtis plačiajame internete apie tai, ką darau savo siaurojoje virtuvėje :) imsiu ir nesusiturėsiu :) Dabar aš jau galėčiau būti geriausia mama pasaulyje! Anksčiau būčiau negalėjusi to pasakyti, dėl labai žemiškos ir paprastos priežasties – aš nemokėjau kepti tobulų avižinių sausainių… O dabar jau moku :) nežinau kodėl, bet man tai tikrai labai svarbu ir aš savimi didžiuojuosi :) Nekuklu… bet ką gi :)

Šitas mano trūkumas jau seniai nedavė man ramybės.. ir aš vis laikas nuo laiko, progai pasitaikius, bandydavau taisyti padėtį.. bet vis veltui… Buvo tikrai nemažai avižinių sausainių mano gyvenime.. bet tobulų nebuvo… nors tu ką.. Nors negali sakyti, kad nebuvo – jie buvo, bet ne mano kepti, o receptas gilioje paslaptyje :( ir ką.. perki, kremti ir kremtiesi, kad pati taip nemoki… gilus liūdesys, trumpai tariant…

Tai nu ir va… vieną dieną bebrausindama “ką čia išsikepus skanaus”, prisiminiau, kad kažkur šūsnyje lapelių lapeliūkščių su įvairaus plauko receptais lentynos kamputyje, turėtų tūnoti ir kažkada vasarą atistiktinai užnaršytas avižinių sausainių receptas su virtualiu tageliu “reiktų pabandyti”. Ir ką Jūs sau manot – taigi ir bus jie, tie tikrieji, nuostabiausieji, tobulieji… traškūs, kvapnūs, didumo sulig delnu, su riešutėliais ir cukatėliais… mmm…

Šiandien jau trečią kartą namai pakvimpa tobulais avižiniais sausainiais, o pilna jų lėkštė jau aušta ant stalo, laukia fotografo :) Ir tai tikrai ne paskutinis kartas… dar tik pradžių pradžia :) mmjo.. o kita daina bus apie upę… kažkaip tokia gaida gavosi :)

Anyway, šitie sausainiai žymi mano sugrįžimą į Mildlandiją… kažkaip netikėtai pradėjo stumtis antrieji mūsų metai.. apie datų nesureikšminimą, ignoravimą ir panašius reikalus parašysiu kitame post’e… o dabar tegu tobulybė ateina ir Jūsų namus :)

Tobuli avižiniai sausainiai

• 250g margarino,
• 250g avižinių dribsnių,
• 400g all kinds of good (tai būtų saulėgražos, moliūgo sėklos, sezamo sėklos, smulkinti riešutai),
• sauja razinų,
• sauja cukatų,
• 2 kiaušininiai,
• 1 stiklinė cukraus,
• 1 šaukštas miltų,
• 1 šaukštas cinamono

Margariną ištirpinti dubenyje ir įmaišyti visus sausuolius (išskyrus razinas ir cukatus). Dar truputį pakaitinti, vis pamaišant, kad nepritrauktų prie dubens dugno. Padėtį į šalį, kad atvėstų. Tuo tarpu išsukti kiaušinius su cukrumi ir masę įmaišyti į atvėsusį sausuolių mišinį. Įberti cinamoną, razinas ir cukatus, miltus ir viską gerai išmaišyti. Masė gausis truputį byranti, bet taip ir turi būti. Vėliau, margarinui šąlant, ji vis labiau byrės, bet tai irgi nieko tokio :)

Taigi, gautą masę semiame su šaukštu, dedame į kepimo popieriumi išklotą skardą ir patapšnojam :) kad būtų blynukas. Galima dėti tiesiog kauburėlius, bet tada reikės šiek tiek ilgiau kepti. Sausainių dydį pasirinkite pagal norą, bet mano avižiniai sausainiai, kaip jau minėjau, turi būti delno dydžio – kitaip jie bus pusiau tobuli :)

Pilną skardą sausainių šaunam į 200 laipsnių karščio orkaitę ir kepam, kol gražiai parunda, o nosį ima kutenti svajonių kvapas, dar visą vakarą pleviansiąs po namus..

P.S. ar pasiilgot manęs?.. :)

Tai štai ir atėjo tortadienis į mano namus.. ir jau išėjo :) dabar ateis geri prisiminimai į Mildlandiją :) Turiu pasigirti, kad gavau daugybę gėrybių ir… komentarą Mildlandijoje :) Labai ačiū visiems dalyvavusiems :)

Neišvengiamai, kai ateina tortadienis, ateina ir svečiai :) o svečius, kaip žinia, reikia kuo nors pavaišinti. Taip jau atsitiko, kad šį kartą man teko būti atsakingai tik už “saldųjį stalą”. Nežinau kodėl, bet neturiu įkvėpimo siekti kažkokių konditerinių aukštumų, kai šventė mano – šedevrus maloniau dovanoti :) o be to mano tortinė patirtis daug gero nežada :)

Taigi, nuėjau paprastuoju keliu.. o jis visai neblogas – jei pabandysit, galėsit man paantrinti :) Dar jeigu pažiūrėsim į originalųjį skanėsto pavadinimą – “varškės apkepas”… na gerai “skaniausias varškės apkepas”, bet vis tiek apkepas :) Man apkepas asocijuojasi su varške ir makaronais, o va gimtadienis su makaronais nesiasocijuoja :) Laimei, šis apkepas labiau panašus į varškės pyragą, ar net tortą. Todėl manau, kad sprendimas pasirinkti jį tortadienio skanėstu, teisingas ir labai vykęs… svečiai irgi gali parašyt komentarų :)

Dar reikia pasakyti, kad gimtadienis vienos dienos (šventės) reikalu buvo jau labai seniai.. tik vaikystėje :) Šiais metais mano gimtadienis, kaip geros kaimiškos vestuvės, yra trijų dienų reikalas :) Todėl tik ką iš orkaitės ištraukiau trečiąjį skanumyną – pudingą, apie kurį papasakosiu kitą dieną :) o vakar valgiau pachlavą… receptą turiu jau senokai, o dabar turiu ir motyvacijos pabandyti :) coming soon, tskant :)

Varškės apkepas-pyragas-tortas arba tiesiog skanumynas :)

100g sviesto,

160g smulkintų riešutų, saulėgrąžų, moliūgų, sezamo sėklų, maltų džiūvėsėlių mišinio (manau tiktų ir kokie sausainukai sutrupinti),

1kg varškės arba šiek tiek mažiau varškės sūrio (sūrį reikia smulkiai sutarkuoti ir įpilti truputį pieno arba įdėti grietinės, kad gautųsi masė panaši į varškę :)),

200g cukraus,

4 kiaušinių,

1/2 citrinos,

saujelė aguonų,

vanilinio cukraus,

250g grietinės sumaišytos su pora šaukštų cukraus.

Galima patiekti su trintomis uogomis arba kokia uogiene, bet aš šį kartą patiekiau plain :)

Taigi, iš smulkintų reikalų ir ištirpinto sviesto išlipdome pagrindą, be jokių ten kraštelių – patašnojam ir tiek :) Aš naudoju (ir man atrodo labiausiai šiam reikalui tinka) susegamą tortinę formą – tokią, kur galima atsegti ir nuimti kraštą. Dar turiu paminėti, kad mano forma turi tokį apsauginį griovelį, kad koks skystimėlis netyčia neišsilietų į orkaitę, bet deja jis nėra pakankamas šiuo atveju :) Man vis tiek privarvėjo abu kartus :) Kitą kartą dėsiu po apačia skardą, tegu sau varva :) Taigi, paruoštą pagrindą šaunam į karštą (180) orkaitę ir kepam apie 10 minučių.

Tada ruošiame varškės kremą… Varškę arba sūrio masę gerai ištrinam. Sudedame cukrų, aguonas, vanilinį cukrų, turputį citrinos žievelės, citrinos sultis ir kiaušinių trynius (!). Baltymus išplakame atskirai iki standžių putų. Išmaišome varškės masę ir tada atsargiai įmaišome plaktus baltymus. Varškės masę supilame ant iškepto pagrindo ir kepame tame pačiame karštyje dar apie 50 minučių.

Iškeptą pyragą ištraukiame iš orkaitės ir viršų aptepame grietinės ir cukraus mišiniu. Tada dar 10 minučių pakepame. Štai ir viskas, lieka atšaldyti, sveikintis ir vaišintis :)

Ar neatrodo, kad jis į Tave žiūri? :)

Stačiai pavydu, kai pamėgtuose blog’uose kaip kokie rudeniniai lapai įkrenta vienas įrašas po kito – iš kur tie žmonės turi tiek laiko :) Matyt tų lapų jau tokia krūva susikaupė, kad darosi sunku kvėptelti – pribrendo post’as :)

Apskritai, ruduo jokia ne depresija.. Ruduo – idėjų metas :) Manau, kad naujieji metai turėtų būti rudenį… Gal tai kažkaip susiję su mokslo metų pradžia, bet turbūt pasąmoningai. Dėl artėjančio šaltojo sezono norisi imtis mezginių ir papildomai pasišildyti, kepant kokį tais pyragiuką :) Liūdesys tik toks, kad visi reikalai nenusireset’ina :)

O džiaugsmas tas, kad varškės sūris vis dar gerai dera.. sako jau neilgai… bet visiems reikia poilsio :)

Dar reikia pridurti, kad čia gi vienas iš bestest reikalų :) Ypač tinka, kai reikia sunaudoti varškės sūrį ir kiaušinius :)

Varškės sūrio sufle

500g varškės sūrio,

10 kiaušinių,

1 stiklinė grietinės,

8 šaukštai cukraus,

2 šaukšteliai citrinos sulčių,

citrinos žievelės,

vanilinio cukraus,

druskos,

brendyje mirkytų džiovintų vyšnių arba razinų.

Atskirti kiaušinių trynius ir baltymus. Trynius išsukti su cukrumi, grietine, citrinos sultimis, žievelėmis, vaniliniu cukrumi. Varškės sūrį sutarkuoti, smulkia trintuve. Sumaišyti sūrį su kiaušinių mase, įdėti uogų. Baltymus su žiupsneliu druskos išplakti iki labai standžių putų ir atsargiai įmaišyti į sūrio masę. Kepti iki 200 laipsnių ikaitintoje orkaitėje apie 30 minučių. Aš kepu stiklinėje formoje – tada gerai matosi, ar jau iškepė iki pat apačios.

Labai paprastas ir greitai pagaminamas gardumynas :) Lengvas ir šifoninis, tikrai nebus per daug :)

Nepatikėsit, bet aš ir vėl turiu pasiteisinimą.. šį kartą jis mažas, pūkuotas, rainas ir labai mielas :) Spėkit kas? Taip, tai naujoji Mildlandijos pilietė – Jos Švelnybė Burkina Faso :)

Tai štai mes maudomės, įsikūrinėjam, apsipirkinėjam, skiepijamės, o vat dabar laipiojam kėdės atkalte…Dabar namai tikri namai, nes tyla būna akimirksniu užpildoma murkimu arba akrobatiniais numeriais :) Švelnutėlis kailiukas kvepia šiluma, namais ir dar tas jausmas, kad tavęs visada kažkas laukia… Aišku nereikia nuvertinti ir žadintuvo funkcijos – garsaus murkimo tiesiai į ausį atsigulus ant pagalvės, plaukų laižymo ir šukavimo nagučiais :) Tai štai tokie mūsų nūdienos džiaugsmai :)

Bet mes čia apie sūrio derlių… Taigi, Mildlandijoje gausiai užderėjo varškės sūris.  Ir kai jau jo buvo atsivalgyta šviežio, su medumi, su uogiene, kepto su prieskoniais su kiaušiniene, virtinukuose ir t.t. ir pan. atėjo metas ieškoti kažko naujo :) Ironiška, bet pirmasis šios temos įrašas nėra one of the bestest pripažinto varškės sūrio sufle.. bet ateis ir jo eilė :)

Turiu įdomų užsiėmimą – kartais darau iš sūrio varškę :) nes receptas teigia, kad reikalinga varškė… taigi jami varškės sūrį, jį smulkiai sutarkuoji, įdedi gietinės, truputį pieno jei reikia ir vuolia – varškė :)

Jeigu kam nors netyčia irgi užderėjo sūriai, Jūsų dėmesiui tikrai neblogas varškės sūrio tart’as su mano mėgiamu varškės ir šokolado deriniu mmm…

Tart’o pagrindui reikia:

100g sviesto arba margarino,

1/2 stiklinės cukraus,

1 kiaušinio,

1 – 1 1/2 stiklinės miltų,

2 šaukštų kakavos.

Sviestą išsukti su cukrumi, įmušti kiaušinį ir gerai išmaišyti. Suberti miltus ir kakavą ir suminkyti tešlą. Tešla iškloti kepimo formą su krašteliu. Aš tai darau tiesiog pirštais išspaudydama tešlą ant formos – jokio kočiojimo ir terliojimosi :) Beje šis pagrindas yra one of my favorites su plačiomis panudojimo galimybėmis, pavadinkim :)

Tada reikėtų iškloti pyrago pagrindą kepimo popieriumi ir priberti ten pupų (!) – stebėtinai geras būdas apsaugoti kepamo tuščio pagrindo kraštus nuo suvarvėjimo į vieną blyną :) Taip pakepam apie 175 laipsnių karštyje maždaug 10 minučių. Tada išimam popierių su pupomis ir dar apkepam pagrindo viršų.

Marmuriniam įdarui reikia:

450g varškės sūrio,

3 šaukštų gietinės,

2 šaukštų cukraus,

250 ml moliūgų uogienės (aš naudojau savo pernykštę su apelsinais),

3 didelių kiaušinių,

3 šaukštų miltų,

1 arbatinio šaukštelio cinamono,

1/2 arbatinio šaukštelio malto imbiero,

žiupsnelio muskato,

žiupsnelio druskos,

85g šokolado.

Sūrį aišku sutarkuojame ir sumaišome su grietine. Sudedame cukrų, kiaušinius, moliūgų uogienę, miltus ir prieskonius ir gerai išplakame. Aš net pasinaudojau blenderio paslaugomis :) Šokoladą patirpiname dubenyje ant vandens. Daugiau nei pusę varškės masės sukrečiame ant iškepto pagrindo. Į likusią dalį įmaišome tirpintą šokoladą. Gautą mišinį šaukštu išdėliojame ant šviesios masės ir peiliu pavingiuojame per kremą taip, kad jis šiek tiek susimaišytų. Šauname į 175 laipsnių karščio orkaitę 45 minutėms. Iškepusį pyragą atvėsiname ant grotelių, o po to dar palaikome šaldytuve, kad sustingtų. O tada dovanojam ir ragaujam :)

Beieškodama šio recepto (o realiai, tai kokio nors recepto su grietine :)) interneto platybėse, užmačiau tokią antraštę “Grietiniečiai ar grietinėčiai?”. Išsprogintomis akimis aplenkusi šį google’o išpuolį, susivaldžiau ir neužėjau… bet tai visiem aišku, ką galima rasti vaizduoklių ir skaitlių karalystėje :) dar senovės išmintis byloja, kad kai neturi ką pasakyti, geriau patylėti… gaila, kad ne visiems mūsų gimtosios kalbos ekspertams tas supratimas duotas…

Kaip ten bebūtų, tikiuosi, kad šitas netikėtas nuotaikos kepinys taps the next next next best thing :) po keksiukų, biskočių ir suflė (čia iš skyrelio “nu čia dar nėra” :)) Tuoj grįš ekspertas ir įvertins :) gal net komentarą suregz…

Beje, aš taip ir nesupratau, kodėl jie vadinasi apie grietinę :/ gal jie tikrai grėtiniečiai…

Grėtiniečiai

• 100g margarino kepiniams,
• 100g cukraus,
• 75g grietinės,
• 1 kiaušinis + 1 mažas kiaušinis aptepimui,
• 400g miltų,
• šaukštelis kepimo miltelių;
• įdarui: 250g varškės, 2 šaukštai cukraus, vanilinio cukraus, 1 šaukštas miltų, 1 kiaušinis.

Margariną ištrinti su cukrumi. Grietinę išplakti su kiaušiniu. Viską kartu sumaišyti. Atsargiai įmaišyti miltus su kepimo milteliais. Truputį paminkyti, kad gautųsi vientisa kočiojama tešla. Pagal rekomendaciją tešlą reiktų kočioti, išpjauti apskritimus, į kuriuos dėti įdarą ir t.t. Man šiandien buvo nekočiojimo nuotaika, tai tiesiog ėmiau po gabalėlį tešlos į delnus ir, kaip vienas kolega šiandien sakė, tapšnojau, kol gavosi blynukas :) Į blynuką dėjau po šaukštelį įdaro (gauto sumaišius visus įdaro komponentus) ir užspaudžiau “kibinas style”. Tokiu būdu man gavosi 14 vnt. Grėtiniečius aptepti plaktu kiaušiniu ir kepti 200 laipsnių kaitroje apie 20 min. arba kol gražiai pagelsta. Go grėtiniečiai!

Ironiška, bet atostogavo Mildlandija, ilsėjosi nuo manęs :) o Jūs turėjote progą gerai išanalizuoti visus iki šiol parašytus post’us, m? :) O aš tuo tarpu gyvenau realybėje, o atostogos dabar tik prasideda.. pseudo atostogos… geriau negu nieko. Čia aš esu dėkinga mūsų nustabiai šaliai, visai ne karalystei, bet… nebūtų Mindaugo – nebūtų atostogų :)
Taigi, turim vakarų kryptį, vakarėjantį dangų ir prasidedančio ilgo ilgai laukto savaitgalio džiugesį, dar truputį kirbantį realybės alsavimą į nugarą… bet jos vis tolsta ir darosi ramu ir giedra… kiek nedaug žmogui reikia, kai pagalvoji…
Jaučiu pareigą pasiteisinti… gal reikėtų sakyti jaučiu atsakomybę.. net ir interneto platybėse :) O jeigu rimtai, tai kaip ir sakiau, mane įtraukė real life… Ir turiu pasakyti, kad aš daugiau tuo džiaugiuosi nei gailiuosi. Realybė būna sudėtinga, būna sunki, būna ir nepakeliama, bet klaida yra net nebandyti jos pakelti, atsiriboti ir neišdrįsti pažiūrėti jai į akis…
Džiaugiuosi, kad man nereikia slėptis už iliuzijų, kurias žmonės susikuria tik tam, kad galėtų save pateisinti, “nurašyti” savo rūpesčius ir problemas. Man nereikia religijos, stebuklingai netikro virtualaus pasaulio, komunų ir dvasinių mokytojų ar lyderių… man per akis gana gyvenimo :)
Tai vat toks tas mano sugrįžimas… kurio gal būtų reikėję gerokai ilgiau palaukti… jei ne kolegos, Mildlandijos skaitytojai ir žiūrėtojai :) Ačiū Jums, mielieji, už švelnius spirtelėjimus į minkštą vietą… Kaip ten bebūtų, didžiausią motyvaciją sukėlė kolega iš užsienio, užklausdamas, ar ką nors iškepiau.. taip gėda pasidarė ir kažkaip nesmagu nuvilti.. užsienį :) aš praktiškai Lietuvos įvaizdžiu rūpinuosi :)
Tai štai… kad manęs čia nebuvo, tai dar nereiškia, kad aš nieko nenuveikiau :) Buvo daug ypatingų progų pasireikšti ir aš tikrai stengiausi nepraleisti progų… tik vieną praleidau :( shame on me, bet fiziškai nebesutilpau laike… žadu pasitaisyti…
O dabar smagiausia dalis – aš supratau, kad Mildlandija turi kelių kategorijų svečių. Tuo aš ir žadu pasinaudoti ši kartą…
Pirmoji kategorija – pavadinsime ją atradėjos vardu – Rasiniai :) Tie, kurie skaito viską iki recepto ir žiūri paveiksliukus :)
Antroji kategorija – -”- – Sauliniai :) Tie, kurie skaito viską ir žiūri viską, bet dažniausiai rezultatus pamato gyvai ir anksčiau negu jie atkeliauja iki Mildlandijos… o kai pamato, tai išsyk ir recepto pasiklausia :)
Trečioji kategorija – užsieniečiai :) Jie žiuri tik paveiksliukus, nes Mildlandija yra grynai lietuviškas reikalas (nedrįstu sakyti “kol kas”).
Ketvirtoji kategorija – aš :) o aš čia kaip ir superuser’is :) tai darau viską, ne tik skaitau, bet ir karpau, resize’inu, rašau ir t.t. ir pan. Tai štai, man smagu turėti čia visus receptukus, nes tai patogu ir smagu :) bet šiandien aš transliuoju iš mobilios darbo vietos :) ir nepasiėmiau savo talmudų ir nieko nežinau – man atostogos :)
Atsiprašau visų (jeigu aišku tokių yra), kurie nepateko į nei vieną iš kategorijų. Prašau Jus atsiliepti, ir aš sugalvosiu dar kategorijų :) kurios niekam nerūpi, tik man :) bet čia mano blog’as muhaha :) Dar atsiprašau, tų, kurie norėtų kažką tokio pasigaminti, bet šį kartą neras aprašymo kaip… Čia bus šantažas – parašykit komentarą, parašysiu receptą :)
Tai grožėkitės…

Gimtadieniškas keksas – citrininis su baltuoju šokoladu…

Tečio dienos skanumynas – pistacijų pyragas su citrininiu kremu ir kiviais…

Joninės-Nejoninės – pyragas su vaniliniu pudingu ir vaisiais…

Negaliu pasigirti, kad pažįstu daugybę žmonių. Bet tų, kuriuos pažįstu, įvairovė kartais stebina ir mane pačią :) Negali pasirinkti, kokius žmones sutikti, gali pasirinkti bendravimą arba nebendravimą… O mane šitoks pasirinkimo momentas ištinka itin retai :) ir nežinia, kas dėl to kaltas – tolerancija, simpatija, ar kaip tik apatija?..

Šiandien kaip tik buvo viena tų džiugių-liūdnų dienų, kai kažkas baigiasi – džiugu, kad pasiektas dar vienas tikslas, įkoptas kalnas, liūdnoka, kad reikia atsisveikinti su žmogumi, buvusiu vedliu toje kelionėje. Kažkaip per daug liūdnai čia nuskambėjo… bet iš tikrųjų labiau linksma nei liūdna :) O dar man dabar linksma, kad šitas post’as bus vienas tų savalaikių, kuris turi nuotaiką ir dar šiltą emociją.

Taigi, aš mėgstu sakyti “ačiū ir iki pasimatymo” gražiai.. ir skaniai :) o kas čia yra the bestest visomis progomis?!?

Tai tiek apie “ačiū”, o dabar apie piarą :) Šis itin slaptas interneto kampelis buvo paviešintas mano mieloms kelionės bendražygėms! :) Bet reklama dar niekam nepakenkė, ar kaip ten yra sakoma. Tikiuosi neištrypsit dar labai gležnų Mildlandijos daigelių ir pasijausite čia jaukiai ir maloniai bei rasite kur akeles paganyti :) Ganykitės į sveikatą! :)

Gal ir netinkama proga skųstis… tikriausiai netinkama.. bet skundas susijęs, todėl leisiu sau šį kartą pasiskųsti net ir tokia gražia proga. Bėda ta, kad ši proga juvo jau prieš kurį laiką… t.y. praėjusį savaitgalį, o man atrodo, kad jau amžinybė praėjo, ir aš tik dabar prisiruošiau apie tai parašyti… tikra gėda ir negana to – galvos skausmas. O kaip gražu būtų iškepti tortą ir gimtadienio išvakarėse papost’inti… bet kur tau… čia ne tai kad ne išvakarėse… čia visai bala žino kada gaunasi… ir kas čia kaltas?

Gal aš be reikalo graužiuosi… gal reiktų tiesiog post’inti ir nesileisti į smulkmenas, kad tai buvo senokai ar ne visai taip, kaip papasakoju… ką Jūs žinot, galų gale :) bet negarbinga taip… tame blog’o žavesys – užrašyti akimirkos džiaugsmą, emociją… nes po kiek laiko jos išblėsta, atrodo ne tokios svarbios, o post’as būna lėkštas, apie pienes ir bites… Bet o ką daryt, kai geriausios mintys užpuola ryte besivalant dantis, ar per kavos pertraukėlę darbe?.. aišku, galima turėt kišenėj blonknotėlį ir pieštukėlį, kur viską išsyk užsirašytum, bet… tai turbūt ne man :)

Nu ir ką daryt?.. meluot nenoriu… memuarų užsirašinėt irgi nenoriu… tada, kai turiu ką šviežiai pasakyt, neturiu galimybių rašyt… tam, kas pasiūlys genialią išeitį, atiduosiu pusę karalystės :)

Tai ką, gyvenam kaip gyvenom :)

Buvo tortadienis, kuris nusipelnė ypatingo kepinio. Po to, kai jis iškepė (o tiksliau, po to, kai tapo tuo, kuo tapo), aš jau nebedrįsau vadinti jo tortu :) bet… kitą kartą turbūt jis bus panašesnis į tortą :) Kad ir kaip ten būtų, ne tame buvo esmė. O buvo ji nuo senų senovės mano barndintoje idėjoje – tobuloje tortulio vizualizacijoje :)

Nereikia slėpti, kad rezultatas buvo labai toli nuo fantazijos, nes vis tiek rankos truputį kreivos :) Kaip ir galima buvo tikėtis, sprendimai gimė tiesiog vietoje, real time taip sakant :) nes pavyzdžiui fantazijoj suręsti sausainių namelį, tai kaip “du pirštu…”, o vat realiai tam reikalingos dvi poros rankų + kalno ramybė + kosmonauto kantrybė ir dar truputi-biški smegeno beigi tuščia šaldytuvo lentyna :) o po tokio žygdarbio, tai jau viskas normaliai :)

Dar kartą SU GIMTADIENIU, Zuiki :)

Tortulis

Biskvitui:

• 3 kiaušiniai,
• 250ml cukraus,
• 200g grietinės,
• 150g medaus,
• 500ml miltų,
• kupinas šaukštelis kepimo miltelių,
• gera sauja reišutų (geriausia turbūt graikiniai, o aš dėjau lazdynus bei migdolus, truputį pakapotus).

Kremui:

• 1 indelis “RuDuDu”,
• 400g grietinėlės.

Grožiui:

• kelių spalvų kietos želė (tai reiškia, kad gaminant želė, reikia miltukus skirtus 0.5l vandens, panaudoti maždaug 0.25l vandens),
• sausanių (galima naudoti pirktinius, o aš išsikepiau pusę kiekio šitų),
• šokoladinio glajaus (2 šaukštai vandens, 125ml cukraus, 1 šaukštas sviesto, 2 šaukštai kakavos) arba tiesiog tirpinto šokolado,
• karamelinių saldainiukų (aš naudojau “Werther’s Original”, bet manai gražiai atrodytų ir mūsiškieji “Cool”, ar kaip ten jie vadinasi),
• …

Tai nu ir va :) Pasigaminam biskvitą, kuris beje man labai patiko, ir manau, kad jį drąsiai galima naudoti bet kokio tortulio gamybai. Kiaušinius ištrinam su cukrumi ir kepimo milteliais, dedam grietinę ir medų (jei jis kietas, tai ištirpinam ir atvėsinam, o tik tada dedam :)), pamaišom. Tada beriam miltus ir riešutus, gerai sumaišom ir kepam karštoje orkaitėje apie 20 min. Iškeptą biskvitą atvėsinam ir perpjaunam.

Kremą reikia daryti prieš sutepant tortą (nes aš biskvitą išsikepiau iš vakaro). O darosi taip: išplakam grietinelę, rududu truputį patirpinam ant garų, bet tik vos vos, kad išsileistų, bet nebūtų šiltas. Jei truputį sušilo, reikia palikti pastovėti, kad atvėstų. O tada atsargiai po šaukštą įmaišyti jį i plaktą grietinėlę. Tada kremas žiauriai suskystėja ir pradeda atrodyti, kad nieko gero čia jau negali gautis :) bet gaunasi… kremas susigeria į biskvitą, todėl jis ir pasidaro nebepanašus į tortą, bet skoniu tikrai niekam nenusileidžia :) čia aišku galėjo būti mano asmeninė problema, t.y. reikėjo kepti mažesnio ploto biskvitą, bet čia pabandysim kita kartą :)

Taigi, kad jau sutepėm tortą (laikom jį šaldytuve), galim užsiimti puošyba… O pasakoti čia kaip ir nėra ką, tiesiog pasibalnojau fantaziją ir pirmyn! Tai nu ir va…

Netikėtai, nelauktai atėjo metas antrai ačiū dovaliai :) I mean it! Ta prasme, kad jau kurį laiką galvojau, kad šita dovalia bus skirta kitam žmogui.. bet atsitiko, kaip atsitiko.

Net nežinau ar smagu jaustis skolinga. Vienareikšmiškai čia kalba ne apie pinigus ir kitus materialius reikalus. Paaiškinimas: kepiniai ir skanumynai nėra materialūs reikalai, nes Midlandijoje jie pagaminti iš meilės :) Čia kaip kokia reklama :P taip man ir reikia. Tai štai ir nežinau, kaip čia geriau būti ar nebūti skolinga?!

Turbūt reiktų atsakyti, kad geriau būti, be išimčių – būti skolinga, būti reikalinga, būti darbinga, būti laiminga, būti teisinga, būti išmintinga, būti… nes kai būni, tai ir kitiem kažkaip lengviau būnasi :) Ir dar tai skatina galvoti ir norėti, įgyvendinti visokias kulinarines fantazijas arba šiaip lengvai praleisti laiką jaukiausioje namų vietoje – virtuvėje, tobulinant senus gerus receptukus…

Vat taip ir atsitiko šį kartą, nes ilgai vartant visokias receptų knygas bei šiaip kontempliuojant, nieko gero nesusikontempliavo :) o dar laiko, kaip visada nepasirodė per daug – taigi reikėjo kažko paprasto, patikrinto ir kaip tik to, ko reikia :)

Jeigu rimtai, tai neįtikėtina, kad šito receptuko dar nėra Mildlandijoje. Turbūt buvau taip užsiėmusi naujovių paieškomis ir bandymais, kad retai sugrįždavau prie senų gerų receptų. Ir visai be reikalo!

Taigi, keksas paprastasis – nuostabusis :) Šitas kepinys yra puiki ačiū dovalia, kurią galima dovanoti ir dovanoti, net tam pačiam žmogui, nes yra tiek daug įvairių priedų ir jų derinių, kad niekada nenusibosta jais žaisti :)

Keksas Vulgaris :)

• 4 kiaušiniai,
• 1 stiklinė cukraus,
• 100g margarino kepiniams,
• 2 šaukštai grietinės,
• 6 šaukštai pieno,
• 11 šaukštų miltų,
• pakelis kepimo miltelių (prancūziškų iš IKI :))
• vienam iš žaidimo variantų: šį kartą žaidžiau su kokoso riešutais, kakava (ale marmurinis keksas, kurio Jūs deja nepamatysit dėl suprantamų priežaščių) ir brendyje mirkytomis vyšniomis. Užuominos kitiems kartams: riešutai, šokoladas, džiovinti vaisiai (man asmeniškai jak, bet čia Jūsų teisė rinktis :)), aguonos, švieži obuoliai ir/ar slyvos ir turbūt viskas, ką galima sugalvoti. Esmė yra nepersistengti ir nepridėti visko tiek, kad keksas neiškiltų :)

Greitasis maišymas: kol kas bus užstatome tirpintis margariną ir pažiūrime, kad jis neužvirtų, o kai tik išsilydo, nukeliame ant šalto paviršiaus. Tuo tarpu gerai išsukame kiaušinius su cukrumi. Į kiaušinių masę pilame pravėsusį margariną, pamaišome, įdedame grietinę, išmaišome, pilame pieną, išmaišome. Tada atskaičiuojame reikiamą kiekį miltų, ant jų užbarstome kepimo miltelius ir viską gerai sumaišome. O tada jau laikas priedams, viską sudedame ir išmaišome. Šiek tiek gudrumo yra su kakava, kadangi pirmiausia reiktų įpilti pusę tešlos į kepimo formą, tada į likusią tešlą įdėti kakavos (porą šaukštų), gerai išmaišyti ir pilti ant baltos tešlos arba dėti po šaukštą. Jei kakavimė tešla labai sunkiai maišosi, galima įpilti dar šiek tiek pieno. Ši tešla yra sunkesnė, todėl ji nuskęsta prieš tai įpiltoje tešloje ir gaunasi gražus margumas :) Tai vat tiek – kepam apie 1val., pyragą dedam į tik pradėjusią šilti orkaitę. Patikrinam mediniu pagaliuku. Paprasta, anea? :)

O plano kaip ir nebuvo… :) tiksliau turbūt planų buvo tiek daug, kad nežinojau, ko čia griebtis. Ta proga prisipirkau įvairių produktų iš sąrašo “gali prireikti”. Tai va užtat šiandien viriau makaronus su grietinele :) nes taip ir neprireikė… Čia aišku jokia bėda, nes paprastai tai teisingi, plačiai panaudojami produktai :)

Taigi, šaldytuvas pilnas, o geniali mintis neateina… perverčiau visas turimas receptų knygas… po tris kartus… ir nieko… Turbūt tokia ypatinga proga labai įpareigoja.. norisi kažko tobulo ir nuostabaus, kažko, kas būtų verta nors mažojo Mamuko pirštelio :) Ir niekas nėra pakankamai nuostabu ir dėl to ima panika…

Kaip ir reikėjo tikėtis viską išsprendė laikas :) tai reiškia – turim penktadienio vakarą ir žiaurų poreikį jau rytoj turėti kokį nors skanumyną. Pasirinkau gražuolius pyragaičius, kurie niekada nenuvilia, labai gražiai atrodo ir yra tikrai skanūs. Dar galiu pasididžiuoti, kad čia toks truputį mano išradimas, kuris apvainikavo desperatiškus bandymus pagaminti klasika tapusius sviestinius “Tulpės” pyragaičius (šiais laikais juos gamina “Alkava”, jie vadinasi “Miško pasaka” ir yra žiauriai overpriced).

Aišku, nėra ko ir tikėtis, kad pavyks aplieti pyragaitį su svietiniu bokšteliu plonu šokolado sluoksniu… nes tas šokoladas tai išvirtas… ant ugnies :) supraskit, karštas, o sviestas tai lydosi… Laimė aš visas šitas frustracijas apturėjau pirmojo bandymo metu (kas buvo seniai seniai, kai Mildlandijos dar nebuvo ant interneto :)), tai šį kartą buvo aišku, ką daryti galima ir ko ne :) Tai gal ir pradėkim…

Gražuoliai pyragaičiai

Sausainiams:

• 125g margarino,
• 75g cukraus,
• 2 kiaušinių,
• šaukštelis kepimo miltelių,
• žiupsnelis druskos,
• 250g miltų (gali prireikti ir truputį daugiau, reikia žiūrėti, kaip minkosi).

Margariną, cukrų ir kiaušinius ištrinti iki purios masės. Įberti druskos, išmaišyti. Tada užberti miltus ir kepimo miltelius ir suminkyti tešlą. Jei tešla labai limpa prie rankų, dar įdėti šiek tiek miltų. Patartina tešlą minkyti kuo trumpiau, tik tiek, kiek reikia. Iš suminkytos tešlos suformuoti rutulį, įvynioti į maistinę plėvelę ir padėti į šaldytuvą pusvalandžiui.

Atšalusią tešlą iškočioti į 3-4mm storio lakštą, gėlytės formele išspausti sausainius ir kepti skardoje, išklotoje kepimo popieriumi, kol gražiai pagelsta.

Kremui:

• 75g cukraus,
• 2 kiaušinių trynių,
• 125g sviesto,
• 50g juodojo šokolado.

Į puodą įpilti 60ml vandens, suberti cukrų ir kaitinti ant vidutinės ugnies. Šiltą sirupą įpilti į gerai išplaktus kiaušinių trynius. Šią masę reikia kaitinti dubenyje ant puodo su silpnai verdančiu vandeniu. Virti reikia ilgokai… į tą tarpą aš bent porą kartų spėjau pagalvoti, kad čia nesąmonė ir nieko nesigaus, ir niekas ten netirštėja ir iš viso… :) bet kremas tikrai pradeda tirštėti, po kurio laiko :) Kai jau jis sutirštėja ir gražiai bėga nuo šaukšto, dubenį reikia įstatyti į šaltą vandenį arba ledą, kad atšaltų. Tuo tarpu sviestą išplakti iki purumo ir sudėti į atvėsusį kremą. Šokoladą ištirpinti taip pat ant verdančio vandens – tirpinti tik tiek, kad šokoladas suminkštėtų, bet neįkaistų, ir sudėti į kremą .Viską gerai sumaišyti, kad neliktų sviesto gabaliukų.

O tada jau prasideda kūryba… Jamam konditerinį švirkštą ir liejam fantaziją ant sausainukų kremo pavidalu :) Aij dar reiktų papasakot apie tą šokoladą… galima išsitirpinti šokolado arba išsivirti glajaus, bet naudoti jį pataru tik gerokai pravėsusį. Greičiausiai nepavyks jo tolygiai užtepti ar užlieti, todėl vėl patariu naudoti konditerinį švirkštą ir fantaziją. Mane šį kartą su glaistu truputį ištiko nesėkmė, todėl aš dariau šokolado kąsnelius ir naudojau juos puošybai. Dar naudojau vieną kitą riešutą bei perlinį cukrų…

O po to visi džiaugėsi, grožėjosi ir ragavo :) Buvo graži ir saulėta Mamukų diena!