made in Mildlandija

Nuostabiausias dalykas, kad šitas pyragas gali kvepėti kuo tik panorėsi… O aš panorėjau, kad šį kartą jis kvepėtų Kalėdom :) Ir dar neabejoju, kad norėsiu išbandyti visokių kitokių kvapų ir skonių ateityje.

O dabar padėkos ir dedikacijos :)

Ačiū Giedriui už užrodytą puikų receptą :)

Ačiū savo intuicijai, kad šį kartą pasirinkau apelsiną vietoj vyšnios…

Ir todėl galiu dedikuoti šį pyragą Kalėdoms :) ar bent jau jų pasiruošimui bei gi prieššventinėms skrandžių treniruotėms :)

Šiaip tai niekaip nesugalvočiau susieti varškės pyrago su Kalėdom, bet apelsinai daro stebuklus :) Be to juk reikia sudaryti konkurenciją cinamonui, gvazdikėliams, muskatui, kvapiesiems pipiriukams, imbierui ir t.t.

Taigi, prancūziškas varškės pyragas, kuris pirmą kartą man pasirodė toks prėskokas, bet vertas antro bandymo… akivaizdu :) Va taip ir būna, kai tik skaitai receptą ir nesižvalgai į šalis… po to reikia bandyti antrą kartą :) Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad nenurašiau šito pyrago į tą “nu gal dar kadanors…” sąrašą – iš jo labai retai kas nors būna išbrauktas :)

Dar vienas didelis šio kepinio pliusas – greitas ir baisiai nesudėtingas paruošimas… o ką jau kalbėti apie pagyrimus bei liaupses :) Man asmeniškai labiausiai patiko apelsino kvapas ir tas crunchy viršus… mmm…

Varškės pyragas

• 200g margarino kepiniams,
• 1/2 stiklinės cukraus,
• 2 stiklinės miltų,
• vanilinio cukraus,
• Įdarui: 0.5 kg varškės, 1/2 stiklinės cukraus, 3 kiaušiniai, 1 apelsino plonai nutarkuota žievelė, sauja apelsinų cukatų.

Margariną sutarkuoti burokine tarka. Sudėti miltus, cukrų ir vanilinį cukrų ir suminkyti pirštais, kol gausis biri trupinių masė.

Įdarui sumaišyti visus ingredientus ir paskaninti, pasitarus su fantazija :) Kaip jau sakiau, manęs tikrai labai nenuvylė apelsininis pasirinkimas – vertas būti pakartotas dažnai ir po daug :) bet lygiai taip pat noriu pabandyti ir visokių kitokių skonių – man patinka receptai su galimybe pasireikšti fantazijai :)

Pusę tešlos trupinių beriame į kepimo skardą ir išlyginame. Tada supilame sumaišytą įdarą, o ant viršaus tolygiai paskleidžiame likusius tešlos trupinius.

Kepame 200 laipsnių karščio orkaitėje apie valandą. Palaukiam, kol atvėsta, ragaujam, džiaugiamės ir laukiam Kalėdų :)

…tokį klausimą dar visai neseniai išgirdau kitame “laido” gale… ir supratau, kad įdirbis buvo ne veltui :) Šiemet, jei teisinga mano matematika, jau penktas (čia kaip jubiliejinis:)) kalendorius!

Tiems, kas neskaito Mildlandijos naujienų (!), paaiškinimas, kas tas kalendorius do daiktas :) Advento kalendorius skirtas vaikų džiaugsmui ir dienų iki Kalėdų skaičiavimui nuo gruodžio 1-osios iki pat Kūčių. Kiekvieną dieną reikia “atrasti, išraizgyti, atrišti ir pasidžiaugti” – taigi, kalendorius ne kažką skiriasi nuo realybės :)

Jau antri metai kalendorius daugiau mažiau susivalgomas ir, kad ir kaip būtų keista, kuo toliau tuo mažiau edukacinis reikalas :) Bet svarbiausia, kad jis teikia džiaugsmą :)

Taigi vakar namai pakvipo meduoliais, o tuo pačiu ir Kalėdom… kaip visada darbas užsitęsė iki išnaktų, bet rezultatas man visai mielas :) Tikiuosi patiks ir Jums… jeigu sukils idėjos, dar visa naktis iki tos gruodžio 1-osios :)

Kadangi rašau plačiai primerktomis akimis (o tai tikrai nėra lengva!), tai tiesiog trumpai post’telsiu arba, kitaip tariant, pasigirsiu savo naujais darbais :)

Kiekvienais metais kažin kaip per vėlai susizgrimbu, kad vienam piliečiui reikia gi Advento kalendoriaus!!11 Ir tada gimsta daugybė pačių nerealiausių idėjų,kurių įgyvendinimui tikrai neužtektų tos savaitės, likusios iki gruodžio 1. Ir dar tikrai neužtektų tik mano rankų prikišimo ir tik mano galvos pasukimo :) Ir taip kiekvienais metais tie grand planai yra nukeliami “kitiems” metams.. bet aš tikiu, kad kadanors tai tikrai bus įgyvendinta ir tada aš savimi didžiuosiuos :) ir leisiu Jums mano sėkme (?) grožėtis :)

Viskas prasidėjo nuo to, kad tie Advento kalendoriai su paveikslėliais ir langeliais, ir šokoladukais tapo baisiai jau nuvalkioti.. Stačiai slykštu žiūrėti į Advento kalendorių su kokia ten Barbe ar tai Spiderman’u, sakykit ką norit, bet nesąmonė… Ne tai, kad Adventas man būtų labai svarbus, bet kažkam tai turi prasmę, ir turi ją pakankamai seniai, kad būtų nekorektiška iš to tyčiotis. Negana to, tie pseudo Advento kalendoriai dar ir kainuoja brangiau už tuos tradicinius su “old good Santa” paveiksliukais. Kai man jie dar buvo reikalingi, tas malonumas kainuodavo 20Lt! O tai reiškė, kad turėjai jį, džiaugeisi, kad turi pakankamai vyresnę sesę su kuria nebereikia juo dalintis :) ir laukei, kaip didžiausio prieškalėdinio stebuklo.. Koks stebuklas atsiprašau už 3Lt?!? Kai tėveliams negaila tau juos xot 5 nupirkt… liūdesys…

Tai štai… tada aš supratau, kad noriu, kad Advento kalendorius būtų šiltas ir kažką reikštų, kad jis būtų mažas, bet tikras, naminis stebuklas. Pirmieji mano gaminti kalendoriai buvo pasiūti, su mažais maišeliais saldainiams ir papildomomis užduotimis ugdymui :) Kadangi augame ir paveikslėliai nebe taip svarbu, tai šiemet kalendorius tiesiog suvalgomas, dar prieš tai gali pabūti Kalėdine žvakide, jei spėja :)

Jūs dar irgi galite spėti… :)

Statyboms reikia visai nedaug… Statybinė medžiaga – mėgstami sausainiai, šokoladas ir cukraus ir citrinos sulčių glajus.. na ir dar visokie saldainiukai, etc., etc. ir svarbiausia daug fantazijos :)

Kalėdos beigi apskritai šventės yra metas, kai gauni ir dovanoji dovanas :) Ir greičiausiai ne tik todėl, kad taip reikia, ar, kad visi taip daro… Man asmeniškai – tai maloni istoriškai susiklosčiusi tradicija, kuri pradeda šmėsčioti man prieš akis jau gruodžio pradžioje. Skamba, kaip priekaištas, bet taip tik skamba :) Visi tie, kurie mane kartais mato ir kažkiek labiau pažįsta, darbar skaitydami prukščia į delną, anea?

Taigi, Jūsų džiaugsmui prisipažinsiu, kad prieš Kalėdas aš lengvai išprotėju… Kaip ten bebūtų, beprotystės rezultatas paprastai būna cinamonu kvepiantys namai, kūrybinė netvarka virtuvėje, vis labiau gąsdinantis suvokimas, kad laiko vis mažiau, ir kartais apkarpytas miego laiko biudžetas (čia skausmingiausia vieta). Čia kaip kokia siaubo pasaka su meduolių nameliu ir ant sniego žibančiomis raganos smegenimis :) …lyrinis nukrypimas… Kaip ten bebūtų, man svarbiausia rezultatas. Galima ilgai sekti siaubingas ir ne tokias siaubingas pasakas apie tai, koks svarbus yra procesas, patirtis (net ir nevykusi) ir t.t., ir pan., bet jeigu neturi, ką ištraukti iš spintos arba padėti ant stalo… kaip pasakytų Saulė “susiskrūjinai” ir aš jai pritariu :)

Po šitų ilgų išvedžiojimų turbūt labiausiai noriu pasakyti, kad visa mano Kalėdinė panika yra tikrai verta rezultato ir nepalieka jokių didesnių neigiamų emocijų, o tik šiltus prisiminimus, kuriuos nuo šiol prižadu dažniau fiksuoti, kad būtų ką čia Jums parodyti.

Taigi, dovanos… jos ir yra tikrų tikriausias rezultatas, kuris nuostaba ir netikėtumu suspindęs tik vienai mažai akimirkai Jūsų, mielieji, akyse yra pati nuostabiausia dovana man.. ir tada ateina Kalėdos…

O po to ateina Naujieji Metai – New Years Resolution – aš tikrai prižadu pasistengti išmokti blog’inti, nes niekada to nedariau, nors dažnai pagalvodavau :) O šitas blynas pirmas ir prisvilęs, by default :P