made in Mildlandija

Kaip jau minėjau, pastaruoju metu esu truputį apsėsta keksiukų formato… švelniai tariant :) Žodžiu drąsiai į keksiukų formeles pilu įvairiausią tešlą ir žiūriu, kas gausis :) o gaunasi visai neblogai dažniausiai… o jei kažkas truputį ne taip, tai dažniausiai gali išgelbėti koks kremukas :)

Jei rimtai, tai keksiukai man atrodo labai patogus reikalas. Jie gerai atrodo sudėti į paprasčiausią lėkštę (ir ta lėkštė nebūna pilna trupinių, kaip nuo pyrago), juos patogu valgyti ir transportuoti (čia aišku galioja tiems, kur be kremuko, nors šiaip ne akmens amžius ir visokių priemonių yra :)). Aišku, reikia daugiau pamojuoti šaukštu gamybos procese, bet rezultatas dažnai geresnis nes pyrago – toks tas mano manijos pateisinimas :)

Dar galėčiau papasakoti apie tai, kaip manau, kad geri keksiukai (čia turėtų būti žodis cupcake) su kremuku and everything galėtų atstoti tortą… bet tortai man irgi labai ir vis dar patinka :) todėl, kol kas čia dar nieko nekeisim :)

Aha, o dabar apie Moniką ir jos pyragą :) ironiška, bet pirma teko susipažinti su pyragu o tik po to su Monika (tas pažintis skyrė geras pusdienis, bet vis tiek). Nei viena pažintis nenuvylė :) Pyragas tikrai puikus – purus ir pilnas skonio, todėl primygtinai rekomenduoju neatsisakyti recepte nurodyto alkoholio kiekio ir rūšies. Laipsniai kepant išgaruoja, o puikus skonis lieka :)

Kadangi leidimą publikuoti šitą receptą gavau jau seniai, tai galų gale prisiruošiau iškepti, įamžinti ir atsistėsti apie tai parašyti (neužtruko nei poros metų :)) Juokas juokais, bet… negaliu aš išsitraukti kažkokios, kad ir mėnesio senumo, nuotraukos ir lyg niekur nieko parašyti, kad štai vat aš čia kažką išviriau/iškepiau ir tai buvo žiauriai gerai ir visiem labai patiko… vat negaliu… man turi dar namai kvepėt ir emocijos būt visai šviežios, o visai tobula, kai rašant dar gali ir užsikąst tuo aprašomuoju :)

Pyragas-keksiukai

• 1 stiklinė cukraus,
• 100g margarino,
• 2 šaukštai kakavos,
• 3 šaukštai vandens,
• 2 kiaušiniai,
• 1 stiklinė miltų,
• 1 šaukštelis kepimo miltelių,
• 1/2 stiklinės romo arba brendžio,
• saujos graikinių riešutų (nebūtinai),
• žiupsnelis druskos.

Margariną, cukrų, kakavą ir vandenį pakaitinti ant silpnos ugnies, kol ištirps. Tada nukelti ir šiek tiek atvėsinus įmaišyti kiaušinių trynius. Sudėti miltus, druską, kepimo miltelius, supilti brendį/romą ir išmaišyti. Baltymus išplakti iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į tešlą. Man atrodo, kad graikiniai riešutai čia labai tinka, todėl rekomenduoju įmaišyti gerą saują :) Tada jau apsisprendimo klausimas – pyragas ar keksiukai?

Prisipažinsiu, šį kartą iki paskutinės akimirkos galvojau, kad bus pyragas, bet… keksiukai vis tiek prasimušė :) Ir čia mane pasitiko šioks toks nepatogumas – tešla gana skysta, todėl pildyti keksiukų formeles yra šioks toks iššūkis :) Bandžiau kelių dydžių samčius ir šaukštus, bet kitą kartą ko gero pilsiu tešlą į indą su snapeliu ir tada pilstysiu į formeles.

Orkaitę užkaičiam 180 laipsnių karščiui ir šaunam keksiukus. Keksiukai kepa apie 25 min., pyragas, aišku, ilgiau – nesunku pasitikrinti įsmeigus medinį pagaliuką.

Dar labai skanu dar šiltą pyragą aplieti tirpintu šokoladu (50g šokolado ištirpinti su šlakeliu pieno).

Nu su praėjusiom ir Jus… :)

Eilinis naujas metas liko neatžymėtas Mildlandijoj… kaip ir antrasis gimtadienis… ir nieko :) saulė šviečia, žemė sukasi, o namai kvepia muffin’ais :) Gal čia dėl teisingai pradėtų naujų metų – kaip ir planuota, visą pirmą metų dieną slampinėjau su pižama, kaip reikiant numigau, pažiūrėjau įdomų filmą, iškepiau picą ir sausainių… Done! Done! Done! :) Tikiuosi taip ir toliau pildyti planus :)

Pavadinimas muffin’ams buvo sugalvotas spontaniškai, lygiai per fotosesiją nepaprastojo ir įgaliotojo Mildlandijos fotografo :) tai negi paliksi dabar žmogų už kadro :)

Bet, kas mane labiausiai nustebino ir galima sakyti grąžino tikėjimą šokoladiniais muffin’ais, tai tikrai neblogas skonis. Jeigu netyčia nesusigaudote apie ką aš čia, siūlau paskaityti senesnį post’ą apie šokoladinius muffin’us (tuos su marcipaninėm gėlytėm). Tai štai, galima sakyti, kad čia kažkaip priešingai gavosi, nes tešla atrodė taip ne itin.. o vat paragavus, neatėjo tas keistas nusivylimas… bet gal čia viskas kaip ir turi būti :) o gal čia ta varškė pataisė reikalus :)

Kadangi paskutinėmis dienomis labiau draugavau su virbalais nei su šaukštais ir keptuvėm, tai šiems muffin’ams teko truputį luktelti “ant lentynos”. Bet gal ir verta buvo – susigulėjo ir paaiškėjo, kad aš tikrai noriu juos išbandyti :) Dar vieni irgi šokoladiniai, o be to dar ir mėtiniai, vis dar laukia savo eilės – gal pavyks ir jiems :)

Receptulis

• 4 kiaušiniai,
• 250g cukraus,
• 100g tirpinto margarino kepiniams,
• 200g varškės,
• 50ml espresso kavos,
• 375g miltų,
• 4 šaukštai kakavos,
• mažas maišelis kepimo miltelių (aš naudojau pamėgtus prancūziškus),
• “Plėmams kaip karvės”: 85g cukraus pudros ir šlakelis stiprios kavos.

Kiaušinius plakti su cukrumi, kol šis ištirpsta. Atvėsusį tirpintą margariną ir kavą sumaišyti su varške. Atskirai sumaišyti miltus, kakavą ir kepimo miltelius. Į varškės masę įmaišyti kiaušinių masę ir įsijoti miltų mišinį. Viską sumaišyti. Tada dalinti tešlą į formeles ir šauti į įkaitintą 180 laipsnių karščio orkaitę. Kepti 20-30 min. (priklausomai nuo formelių dydžio), galim patikrinti mediniu pagaliuku.

Papuošimui sumaišom cukraus pudrą su kava, kad gautųsi tokia tirštoka masė. Aptepam muffin’us kaip karvytes ar kaip nors kitaip :) Palaukiam, kol sustingsta, ir vaišinam kolegus :)