Esu įsitikinusi, kad visiems būna tokių progų-neprogų, kai reikia dovanos-nedovanos :) Tokia proga kaip tyčia buvo mano sesės vardadienis, kurį buvo nuspręsta paminėti šeimynine išvyka į vietinės reikšmės piceriją :) Taip pat buvo nuspręsta, kad šiemet nutraukiama vardadienio dovanų tradicija, taigi – šeimyniniai pietūs picerijoje…
Neabejoju, kad populiariausia dovana-nedovana yra gėlytės – tai gražu, šilta, neįpareigoja ir reiškia dėmesį… ir dar daugybė dalykų, kuriuos norime pasakyti įvairiausiomis progomis. Taip būtų atsitikę ir man… tiesa, kaip priedas prie tikrosios dovanos-nedovanos :) bet… turbūt nebuvo lemta, arba tiesiog reikia mokėti kainą už norą “ant greičio stabtelt prie gėlių pardės centre” :) Pasirodo, tai nėra įmanoma niekuo neypatingo šeštadienio priešpietį.
Taigi, vietoj žiaurios panikos ir nusivylimo, jaučiausi galinti atkišti pirštą nežinia kam ir pasakyti “ha ha” :) Jūsų dėmesiui ir teismui mano kukli dovana-nedovana – Jų Didenybės Triufeliai
Apie tai, kaip tai galima padaryti patiems galima paskaityti šiame nuostabiame ir mano pastaruoju metu labai pamėgtame puslapiuke TastyArt.lt (prie jo aš dar neabejotinai grįšiu). Galiu tik pasigirti, kad išplėčiau “pavoliojimus” nuo kakavos ir kokoso drožlių iki kapotų riešutų (mmm… tie geruliai), rudojo cukraus, sezamo sėklų… fantazijai ribų nėra :)
