made in Mildlandija

Kažkada, senokai :) buvo tokie puikūs metai, kai labai gerai užderėjo šparaginės pupelės. Buvo jų visos dvi lysvės :) pilnos pilnutėlės… Puikūs buvo metai :) Taip nuskambėjo, kaip apie kokį vyną būčiau pašnekėjus :)

Tai štai, tais puikiais metais mūsų gyvenime ir virtuvėje atsirado šis apkepas… Dabar tai skamba kažkaip labai iškilmingai, o tada buvo labai didelė neviltis dėl to už durų stovinčio kibiro pilno pupelių :) pupelės baigėsi, puikūs metai taip pat, o apkepas vis dar kvepia mūsų namuose :) Čia vėl vienas iš tų neįtikėtinų atvejų – nežinau kodėl tik dabar atėjo laikas šitam receptui atsirasti Mildlandijoje… bet svarbu, kad atėjo :) O ir apkepas per tą laiką subrendo, užsiėmė garbingą poziciją mūsų valgiaraštyje :)

Beje šis receptas taip pat yra dar ir įrodymas, kad tobulumas slypi paprastume :) Rodos nieko ypatingo, nieko sudėtingo, nieko stebuklingo – bet visi kas ragauja, dar ilgai prisimena, mini geruoju ir prašo pakartot :)

Šparaginių pupelių apkepas

• ~500g šparaginių pupelių (arba tiek kiek turit :)),
• 5 kiaušiniai,
• 200g fermentinio sūrio,
• 1 didelės skiltelės česnako,
• druskos, pipirų,
• šiek tiek sviesto

Pupeles (nuskabius uodegėles :)) reikia išvirti pasūdytame vandenyje. Keptuvėje ištirpinti truputį sviesto, išspausti arba smulkiai sukapojus pakepinti česnaką. Tada sudėti išvirtas pupeles, ir dar truputį pakepti. Apibarstyti druska ir pipirais. Kiaušinius gerai suplakti ir į palkinį įmaišyti smulkiai sutarkuotą sūrį.

Kepimo indą ištepti sviestu. Sudėti apkeptas pupeles ir užpilti kiaušinių ir sūrio plakiniu. Kepti apie 40 min. 200 laipsnių karštyje. Kepimo laikas priklauso nuo apkepo dydžio ir storio. Dėl to man labai patinka mano stiklinis kepimo indas, per kurį puikiai matosi kepimo procesėlis :)

Apkepą galima valgyti šiltą, pašildytą arba šaltą – visada puikus :)

Čia toks labiau rudeninis receptukas, bet kažkaip pas mus šiemet obuoliai užderėjo ir pavasarį :) Tai dėl to ir rašau apie šį apkepą tokią gražią pavasinę pavakarę…

O jei rimtai, tai šis apkepas yra my favorite nuo tada, kai jį pirmą kartą iškepė mama :) man jis skanesnis už visus varškinius reikalus, be to gana greit paruošiamas ir galima juo maitintis kelias dienas, kaip mano kolegos jau pastebėjo :) Ir kaip sakant what’s not to like?!.. ryžiai? – good.. obuoliai? – gooood… riešutai? – gooooooood :)

Taigi, prieš keletą dienų užderėjus obuolių.. nuspredžiau, kad laikas apkepui… o šiandien, kaip pareiginga blogerė, nusprendžiau, kad laikas apie tai parašyti :)

Reikia:

• 1 stiklinės apvalių(!) ryžių,
• 3 stiklinių pieno,
• 3 kiaušinių,
• ~5 šaukštų cukraus,
• ~5 šaukštų manų kruopų,
• 4-5 obuolių,
• geros saujos lazdyno (bet aš kartais naudoju graikinius) riešutų.

O tada:

Užverdam pieną, supilam gerai nuplautus ryžius, paskaninam druskyte ir verdam, kol išverda ryžių košė. Obuolius nulupam, išpjaunam sėklas, supjaustom gabalėliais ir sudedam į išvirusią košę. Kiaušinius išplakam su cukrum (galima ir vanilinio šiek tiek įdėti). Kadangi niekada nematuoju, kiek to cukraus dedu, tai būna įvairiai :) Plakinį supilam į košę su obuoliais ir išmaišom, o tada dedam manų kruopas. Čia irgi reikia žiūrėti, kiek jų reikia. O reikia jų tiek, kad nebūtų labai skysta ir kad apkepas po to gerai pjaustytųsi :) Tada dar sumetam riešutukus, išmaišom.

Gautą masę reiktų dėti į sviestuku patepliotą formą ir šauti orkaitėn (~200 laipsnių) maždaug valandai. Kepimo laikas priklauso nuo to, kokio storio bus apkepas. Aš kepu stiklinėj formoj, tai gerai matosi, kada iškepa, o šiaip naudokit intuiciją :)