made in Mildlandija

Kuo toliau, tuo dažniau pagalvoju, kad reikia viską užsirašyt… Ypač tai, kas gerai :) Aš čia apie receptus ir apie Mildlandiją. Vat taip ir būna per tuos tinginystės periodus – prisikaupia receptų, tokių jau su šaknim, o ne šiaip, kad kartą pabandžiau, patiko ir pagalvojau, kad reiks kada pakartot… čia apie tokius net kalba neina :) Tai štai tie įsišakniję ir išsimėtę šen bei ten ir neduoda man ramybės. Vis pagalvoju, o kas jeigu ims ir dings, mintinai tai neprisimenu visko. Bėda būtų… labai…

Tiesa, yra buvę ir tokių little preview visos šios situacijos :) vienas labai nesenas, kai sugebėjau išsitrinti visus užbookmarkintus puslapius iš savo telefono – ot šaunuolė! Nei pridėsi, nei atimsi… buvo ir nėra – dabar rankiojuosi iš naujo.

Dar yra knygos ir užrašai… o ten dar ir su paieška problematiška :) ypač žinant mano įprotį užsirašyt tik receptą – kam tas pavadinimas :) Tai štai medaus torto receptas yra ant tokio geltono post it’o, kuris jau seniai prie nieko neprisiklijuoja :)

Ir visais tais momentais, kai atrodo, kad viskas taip trapu ir gali bet kada dingti, man niekada nešauna į galvą, kad kas nors tokio galėtų nutikti čia – Mildlandijoje :) vat jeigu jau čia būsiu ką užrašius, tai amžiams :)

Šia pakilia gaida ir pristatau citrusinį tartą :) Tikrai yra ir labiau nutrintų bookmarkų iš mano sąrašiuko, bet vat taip gavosi, kad šiandien šis skanėstas papuola į Mildlandijos skanukų krepšelį. Šiaip jau pagal originalų receptą, tai turėtų būti naudojamos vien citrinos, ko pasekoje tartas būtų citrininis :) bet… ilgai galvojau, kad reikėtų, ir šį kartą leidau sau paimprovizuoti – naudojau greipfruto sultis ir  apelsino žievelę. Gavosi puikiai, todėl neabejoju, kad puikiai tiktų ir apelsinų sultys, ar bet kuris kitas citrusinis derinys :) Taip citrininis tartas tapo citrusiniu ir ilgai ir laimingai (ir teisingu dažniu) gyveno Mildlandijoje :) The End :)

Citrusinis tartas

Pagrindas visai toks, kaip riešutinio, va čia.

Įdarui

• 5 kiaušiniai,
• 200g cukraus,
• 120ml grietinėlės (manau galima apsieiti ir su riebesniu pienu),
• 1 nedidelio, bet sultingo greipfruto sultys (jei citrinų, tai dviejų),
• 1 apelsino (arba bet kurio kito :)) nutarkuota žievelė.

Tai štai pagrindą pasiruošiam ir iškepam pagal instrukciją, o kol jis kepa sumakaluojam įdarą. Tai reiškia, kad kiaušinius reikia išplakti su cukrumi, tada supilti grietinėlę. Vėl gerai išplakti. Sudėti tarkuotą žievelę ir supilti sultis ir paskutinį kartą perplakti. Supilti gautą skystimuką į iškeptą pagrindą ir kepti 140 laipsnių karštyje apie 25min. Patikrinimui reikėtų krestelėti kepinį – tada įdaras turėtų drebėti kaip želė. Jei taip ir yra – kepti gana. Šaltas šitas tartas tikrai skanesnis, todėl, pilnai atvėsintą, dar gerai būtų palaikyti šaldytuve. O jei nebijot, kad ims graužti rėmuo, galit ragauti ir šiltą.

Toks maloniai rūgštelnas reikalas, labai skanu ir su plakta grietinėle ir su be nieko :)

Niekada nesakydavau morkvinė, anei morkinė, ir dabar nesakau, bet žodis juokingas, nepaneigiamai :) Bet čia gal labiau lietuviška nei sakyti “oranžinė”, nes gi morka tai iš daržo, o vat apelsinas tai iš užsienio :) Nors šiuo atveju, tai visai neverta gilintis, nes šitas post’as tiek apie morkas, tiek apie apelsinus.

Kažkaip pastebiu, kad su amžiumi manyje vis labiau prasimuša, nežinia iš kur atsiradęs, suvalkietiškas pradas :) Kai pagalvoji, tai kiek čia nuo to Kauno iki tos Marijampolės yra – ranka paduot :) O prasimuša tai tokiu būdu, kad man baisiai (ilgai galvojau koks čia turėtų būti tas tiksliai mano jausmus apibūdinantis žodis) skaudu išmesti gerą tokį lyg ir maistą – o va čia teisingas žodis būtų leftover, bet tokio žodžio nėra :) likučiai ne visai tai, nors kartais ir likučių man gaila :) Gerai, kad ir nemetu, nes jau turbūt būčiau susigraužus negyvai duotajam momentui :) Bet ir vėl čia ne apie tai…

Tai štai… ruduo… morkų sulčių metas – sveika ir labai skanu :) bet… tos vargšės morkų išspaudos… žinau, aš turbūt ne visai normali, nu bet, o ką? :) Tai va prisiminiau tokį receptą, kurį išbandžiau turbūt jau prieš kokius tris metus. Po to atsakingu momentu jis mane truputį nuvylė ir taip ir išsiskyrėm – trim metam :) Bet pirmas įspūdis buvo labai geras, todėl, išblėsus nuoskaudoms, nuspredžiau jį reabilituoti :) Kitas dalykas, kad pastaruoju metu man kažkas yra su keksiukais… kažkas yra – tai reiškia negaliu sustot :) Viskas prasidėjo ankstyvą rudenį, kai gausiai užderėjus kriaušėms už akių užkliuvo tokie, kaip vėliau paaiškėjo, puikūs keksiukai su kriaušėmis (bet apie juos kada kitą sykį). Kriaušės seniai baigėsi, o aš vis dar negaliu sustot :) Aną savaitę jau galvojau, kad viskas, praėjo ir užėjo nauja, sausainių, era, bet pasirodo tai buvo tiesiog lyrinis nukrypimas – kiek gi gali žmogus būt keksiukais gyvas :)

Šie keksiukai originaliai yra pyragas  :) bet nu ir kas – keksiukai irgi gaunasi puikūs, bet jei kažkam šiuo metu ne keksiukų manija, tai drąsiai verskit visą tešlą į kokių 26cm skersmens formą ir gausit puikų pyragiuką, kurį atvėsusį skanu apibarstyti cukraus pudra ir supjaustyti nedideliais kvadratėliais. Tai toks truputį lyg ir meduolis, o nuo tų apelsinų pakvimpa visų laikų geriausiais keksiukais, ir dar tos panaudotos morkų išspaudos… :)

Morkų keksiukai/pyragas

• 100g margarino,
• 200g rudojo cukraus (bet galima drąsiai dėti 150g paprasto),
• 3 kiaušiniai,
• 2 šaukštai medaus,
• 3 šaukštai aliejaus,
• 2 šaukšteliai tarkuotos aplesino žievelės,
• 1/2 šaukštelio meduolių prieskonių,
• 200g miltų,
• 2 šaukšteliai kepimo miltelių,
• 1 1/2 stiklinės smulkiai tarkuotų morkų (jei naudojate išspaudas, įpilkite šlakelį pieno).

Margariną ištrinti su cukrumi. Įmušti kiaušinius ir vėl išmaišyti. Tada sudėti medų, aliejų ir apelsino žievelę ir išmaišyti iki vientisos masės. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir prieskoniais ir įmaišyti į masę. Pabaigoje sudėti morkas ir paskutinį kartą permaišyti :)  Aš keksiukų formeles tešla užpildžiau maždaug iki pusės ir tai yra žymiai per mažai :) kitą kartą dėsiu 2/3 ar net 3/4. Šaunam į 180 laipsnių karščio orkaitę ir kepam apie 20min. Pyragas aišku kepa ilgiau, apie 45 min.

Su sąlyga, kad keksiukai gavosi žymiai per maži – nusprendžiau ištaisyti padėtį su… frosting’u? icing’u? šerkšnu? :) Čia esmė kambario temperatūros sviestas ir cukraus pudra (maždaug 100g sviesto ir stiklinė cukraus pudros). Dar įtarkavau šiek tiek apelsino žievelės ir įpyliau truputį apelsino sulčių. Pirmiausia reikėtų išplakti sviestą su cukraus pudra, o tada po šaukštą pilti sultis, kaskart išplakant, kol pasirodys, kad jau gana :) Na o jei keksiukai gavosi kaip tik reikiamo dydžio, tai juos galima tiesiog apibarstyti cukraus pudra, arba aptepti cukraus pudros ir apelsino sulčių glajumi arba nieko nedaryti, tik išsivirti arbatos ir kramsnoti :)

Nuostabiausias dalykas, kad šitas pyragas gali kvepėti kuo tik panorėsi… O aš panorėjau, kad šį kartą jis kvepėtų Kalėdom :) Ir dar neabejoju, kad norėsiu išbandyti visokių kitokių kvapų ir skonių ateityje.

O dabar padėkos ir dedikacijos :)

Ačiū Giedriui už užrodytą puikų receptą :)

Ačiū savo intuicijai, kad šį kartą pasirinkau apelsiną vietoj vyšnios…

Ir todėl galiu dedikuoti šį pyragą Kalėdoms :) ar bent jau jų pasiruošimui bei gi prieššventinėms skrandžių treniruotėms :)

Šiaip tai niekaip nesugalvočiau susieti varškės pyrago su Kalėdom, bet apelsinai daro stebuklus :) Be to juk reikia sudaryti konkurenciją cinamonui, gvazdikėliams, muskatui, kvapiesiems pipiriukams, imbierui ir t.t.

Taigi, prancūziškas varškės pyragas, kuris pirmą kartą man pasirodė toks prėskokas, bet vertas antro bandymo… akivaizdu :) Va taip ir būna, kai tik skaitai receptą ir nesižvalgai į šalis… po to reikia bandyti antrą kartą :) Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad nenurašiau šito pyrago į tą “nu gal dar kadanors…” sąrašą – iš jo labai retai kas nors būna išbrauktas :)

Dar vienas didelis šio kepinio pliusas – greitas ir baisiai nesudėtingas paruošimas… o ką jau kalbėti apie pagyrimus bei liaupses :) Man asmeniškai labiausiai patiko apelsino kvapas ir tas crunchy viršus… mmm…

Varškės pyragas

• 200g margarino kepiniams,
• 1/2 stiklinės cukraus,
• 2 stiklinės miltų,
• vanilinio cukraus,
• Įdarui: 0.5 kg varškės, 1/2 stiklinės cukraus, 3 kiaušiniai, 1 apelsino plonai nutarkuota žievelė, sauja apelsinų cukatų.

Margariną sutarkuoti burokine tarka. Sudėti miltus, cukrų ir vanilinį cukrų ir suminkyti pirštais, kol gausis biri trupinių masė.

Įdarui sumaišyti visus ingredientus ir paskaninti, pasitarus su fantazija :) Kaip jau sakiau, manęs tikrai labai nenuvylė apelsininis pasirinkimas – vertas būti pakartotas dažnai ir po daug :) bet lygiai taip pat noriu pabandyti ir visokių kitokių skonių – man patinka receptai su galimybe pasireikšti fantazijai :)

Pusę tešlos trupinių beriame į kepimo skardą ir išlyginame. Tada supilame sumaišytą įdarą, o ant viršaus tolygiai paskleidžiame likusius tešlos trupinius.

Kepame 200 laipsnių karščio orkaitėje apie valandą. Palaukiam, kol atvėsta, ragaujam, džiaugiamės ir laukiam Kalėdų :)