Pastaruoju metu tai šen tai ten pasirodantis pelėdos personažas anksčiau ar vėliau turėjo atsirasti ir mūsų namuose. Šią idėją sugeneravau jau prieš kurį laiką ir, kai tik tinkama proga atsirado, ėmiausi įgyvendinimo.

Turiu pastebėti, kad visos aplinkybės itin palankiai sukrito, nors beveik iki paskutinės minutės nežinojau, ar spėsiu iki dovanojimo akimirkos viską užbaigti… Todėl darbo metu fone vis sukosi mintys, kaip čia fail’o atveju reikės nors pusvaladukui išsiųst šeimą į virtuvę ir nepastebėtai pabaigt darbus. Dažniausiai, tiesa, viskas vyksta kita kryptimi – iš virtuvės :) bet būna ir išimčių :)

Bet… kaip jau minėjau viskas buvo puikiai – praktiškai įvyko planas A :) Per metus baigiu priprast, kad reikia turėti ne tik planą B, C, bet dažnai ir Č :) šitas man labiausiai nepatinka, nes dažnai būna taip toli nuo idėjos, kad net gėda – nu, bet o ką.. :)

Pora žodžių apie procesą ir medžiagas:

Naudojau lino atraižėles, kurių turiu begalybę ir tuo džiaugiuosi kiekvieną kartą, kai susigalvoju kokį panašų projektėlį (kas tikrai retai nutinka) :) Taip pat užpildui sunaudojau beveik visą flizeliną, kurio buvau nusipirkus visai kitam (taip ir neįvykusiam) projektui. Dar naudojau siuvimo mašiną :) ir siuvimo siūlus – gėda pelėda, bet keičiau tik viršutinį siūlą, pagal reikiamą spalvą, nes kas gi ten ardys tą pagalvę, kad tie balti apatiniai siūlai pasimatytų :P ten laisvai galėjo būt ir kokie raudoni, bet balti buvo likę nuo ano karto :) ir dar viena sėkmė – tie baltieji per visą projektą nesibaigė! Tai čia kaip kokioj loterijoj laimėt :)

O buvo taip… iš pradžių nusipiešiau šią porelę ant popieriaus, tada išsikirpau detales iš medžiagos. Visos detalės prisiūtos kaip aplikacijos ant pagrindo. Visas dvi minutes rinkausi kokią čia gudresnę siūlę panaudot, kad mandriau būtų, bet nusprendžiau, kad paprastinis zigzagas yra good enough :)

Apie klaidas, kurių netaisiau… :) Rasa, neskaityk šitos pastraipos :) Didžioji pelėda turi tokią nežymią širdies ydą – sunku ten tą siuvamąją suvaldyt ant smulkių detalių ir laiko prispautam… :) O mažajai panašiai su snapu nepasisekė. Dar galima įžvelgti, kad kai kur trūksta sparnų suvedimo :) Ne tai, kad aš būčiau ką nors taisius, net jei būčiau turėjus galimybę – gamtoje irgi ne visos pelėdos tobulos :) Tai sumoje gal čia koks planas Ą gavosi :)

Tai va, pelėdos dar vardų neturi, bet jaučiasi gerai ir buvo šiltai priimtos :) Jeigu pamatysiu mažąją labai dulkant kur kampe, atardysiu ir įsiūsiu tictac’o dėžutę su keliais žirniais – galės barškėt tada :)

Toks tad plunksnuotas mūsų Valentinas šiemet :)