Mano įsivaizuojamoje receptų knygoje plikyti pyragaičiai tikrai yra ties raide X – prie virtuvinių X failų :) O jų nėra tiek daug, kai gerai pagalvoji :) bet va plikytiniai…
Kai pirmą kartą sugalvojau kepti plikytinius, nei į galvą neatėjo, kad viskas gali baigtis ne taip sėkmingai, kaip planuota – o baigėsi :) Tiesa, su plikytiniais ta nesėkmė tokia… iš kurios pusės pažiūrėsi.. :) Ta prasme man dar nepavyko iškepti nevalgomų :) Bet jeigu jau žiūrėti pagal apibrėžimą, tai būtų gerai jei į iškeptą plikytinį būtų įmanoma įgrūst šaukštelį kitą kremuko :) o vat tai tikrai ne kiekvieną kartą pavyksta.
Visa mistika prasideda nuo to, kad aš tikrai nuoširdžiai nebežinau, kur mano bėda… maždaug prieš metus buvau taip užsikabliavus įvaldyti plikytą tešlą, kad bandydavau bent kartą per savaitę… ir nieko… tik tiek, kad dabar jau galiu pasakyti, kad išbandžiau turbūt viską, apie ką pagalvodavau po nesėkmingų bandymų ir vis tiek nežinau, ką daryti, kad užsitikrinti sėkmę :) Statistika maždaug tokia – vienas iš trijų bandymų būna tobulas; po sėkmės dažniausiai seka nesėkmė; dar nepavyko iškepti teisingų plikytinių iš dvigubos tešlos normos (bet čia greičiausiai todėl, kad paprastai bandau dvigubą normą įkvėpta paskutinio sėkmingo bandymo, žr. antrą punktą :)). Taip ir gyvenam :) Sakau, parašysiu post’ą, gal nuimsiu prakeiksmą :) O jei nepadės, tai ką… skambinsiu Mulderiui :)
Jei man niekada nebūtų pavykę iškepti teisingų plikytinių, tikrai kaltinčiau savo kreivas rankas ar dar ką, bet gi kartais ima ir pavyksta :) Prisiskaičiau įvairiausių receptų ir šiaip proceso aprašymų, galų gale žinau, kaip viską dariau tada, kai pavyko, and yet – tikrai žinau, kad nieko nežinau :) sako čia geras bruožas, bet mane jis kartais ima nervinti :) Dar reikia paminėti, kad tie visi sėkmingi ir nesėkmingi bandymai pastaruoju metu vyksta pagal tą patį receptą – dar vienas X failų požymis :)
Taigi, plikytinių, kurie kartais pavyksta, receptas :)
- 190g pieno arba vandens,
- 90g sviesto arba margarino,
- 1/2 šaukštelio cukraus,
- žiupsnelio druskos
- 150g miltų,
- 3 didesnių kiaušinių.
(Jeigu kam nors kyla klausimas, tai buvo išbandytos visos vandens/pieno/sviesto/margarino kombinacijos :))
Nedideliame puode užkaitinam pieną ir sviestą su druska ir cukrumi. Reikia, kad sviestas ištirptų ir pienas užvirtų. Tada sumažinam kaitrą, supilam miltus ir energingai maišom mediniu šaukštu, kol tešla sušoka į vieną gumulą ir nebelimpa prie puodo kraštų. Man tai beveik visada trunka itin trumpai. Beveik, nes buvo vienas kartas, kai reikėjo tikrai nuoširdžiai pamaišyti. Galvojau, gal čia taip iš tikro turi būti ir dabar jau pavyks, bet ne :) Greičiausiai, tiesiog paskubėjau supilti miltus, kol pienas nebuvo pakankamai įkaitęs. Beja, čia dėl to jie ir plikytiniai, nes miltai užplikomi karštu pienu.
Tai grįžtam prie tešlos, kuri vienam gabale guli puode ir truputį atvėsta, kol, pavyzdžiui, nusiplausite kiaušinius. Čia būna įvairių pasiūlymų, tokių, kaip perkelti tešlą į dubenį, bet aš taip nedarau… nors ir bandžiau :) Dar kažkur skaičiau, kad su šaldymu persistengti nereikia, nes formuojant pyragėlius ji dar turi būti šilta. Aišku, jei tešla bus per karšta, sukeps įmuštas kiaušinis, o tai irgi nieko gero :) Žodžiu, reikia, kad tešla būtų teisingos temperatūros :)
Kai jau turim teisingos temperatūros tešlą, įmušam vieną kiaušinį ir energingai maišom tuo pačiu mediniu šaukštu, kol vėl turim vientisą tešlą. Tas pirmas kiaušinis tikrai reikalauja pastangų ir gali atrodyti, kad nieko čia gero nesigauna, bet Jūs maišykite, mašykite :) Tada vėl mušam kiaušinį ir vėl maišom. Ir dar žiūrim, kas gaunasi :) Čia tas labiausiai mane gluminantis momentas – nepatikėsit, bet tešla turi būti teisingos konsistencijos :) Žodžiu taip, pastačius šaukštu kauburėlį jis turi turėti viršūnėlę, kad ir kiek nulinkusią, bet daugiau mažiau išlaikančią formą. Gali pasirodyti, kad jau įmaišius vieną kiaušinis viskas puiku, bet taip tikrai nėra, nes kiaušiniai čia tas daiktas, kuris duoda tešlai kilimą, tai vieno jo tikrai mažai. Čia gerai turėti visokių dydžių kiaušinių ir elgtis pagal situaciją. Jeigu kiaušiniai labai dideli, tai trijų gali būti per daug – tešla bus per skysta, nelaikys formos ir neiškils. Bet dviejų gali būti mažoka, todėl gal verta įmušti dar vieną nediduką. Nu tai vat taip ir žaidžiu :) O jei rimtai, tai šiam vykusiam bandymui aš sunaudojau 4 vidutinio dydžio kiaušinius.
Kai jau nusprendžiat, kad tešla “teisinga”, laikas formuoti pyragaičius. Tą galima daryti naudojant konditerinį maišą arba tiesiog šaukštą. Aš dėlioju 3-4 cm skersmens pyragėlius palikdama maždaug 5 cm tarpus skardoje, išklotoje kepimo popieriumi. Tokio dydžio pyragėliai kepa įkaitintoje iki 200 laipsnių orkaitėje apie 20min. Čia vėl verta stebėti padėtį ir svarbiausia nepaskubėti atidaryti orkaitės durelių per anksti. Jokių tikrinimų pagaliukais! :)
Per šitiek bandymų išsiugdžiau negalvojimą apie įdarą, kol nelaikau rankoje viso puikiai iškepusio plikytinio (tai, kad jie puikiai atrodo orkaitėje ir “dar porą minučių ir trauksiu” dar tikrai nieko nereiškia :)). O kai pavyksta tai dažnai tenka improvizuoti – gerai, kad plikytiniai turbūt ir buvo sugalvoti fantazijai lavinti :) Prie jų tinka viskas, nes pats kepinys nesaldus, o toks maloniai sūrstelnas :) Taigi, kas labiau patinka ar, ko yra šaldytuve, tas ir tiks :) Galima įtėti pikantiškos mišrainės, varškės su žolelėmis ar džiovintais pomidoriais, sviestinio ar plikyto kremo, arba tiesiog plaktos grietinėlės… ir dar daug įvairiausių variantų… Na, o jei atsitinka tas kartas, kai nepavyksta, tai tiesiog pasibarstom cukraus pudra ir valgom :)
Aš šį kartą sugavojau panaudoti savo atšalusį karštą šokoladą. Receptas labai paparastas ir itin tinkamas, kai norisi ko nors skanaus :)
Šokoladas
- 6 šaukštai cukraus,
- 6 šaukštai grietinės,
- 3 šaukštai kakavos.
Nedideliame puode ištirpinam ir pašildom cukrų ir grietinę. Sudedam kakavą ir gerai išmaišom, kad neliktų gumuliukų. Tadam! :)
Atvėsusį šokoladą supyliau į konditerinį maišą su specialiu kimšimo antgaliu ir pripūčiau į kiekvieną pyragiuką. O galima tiesiog įpjauti ir įdaro įdėti šaukšteliu.
Ir viskas :) Valgom :) O aš eisiu bandyti vėl :P
P.S. o čia šokoladas tikrai atrodo kaip tas black oil iš X failų… Sutapimas?.. :)
