Monikos pyragas arba keksiukai

Kaip jau minėjau, pastaruoju metu esu truputį apsėsta keksiukų formato… švelniai tariant :) Žodžiu drąsiai į keksiukų formeles pilu įvairiausią tešlą ir žiūriu, kas gausis :) o gaunasi visai neblogai dažniausiai… o jei kažkas truputį ne taip, tai dažniausiai gali išgelbėti koks kremukas :)

Jei rimtai, tai keksiukai man atrodo labai patogus reikalas. Jie gerai atrodo sudėti į paprasčiausią lėkštę (ir ta lėkštė nebūna pilna trupinių, kaip nuo pyrago), juos patogu valgyti ir transportuoti (čia aišku galioja tiems, kur be kremuko, nors šiaip ne akmens amžius ir visokių priemonių yra :)). Aišku, reikia daugiau pamojuoti šaukštu gamybos procese, bet rezultatas dažnai geresnis nes pyrago – toks tas mano manijos pateisinimas :)

Dar galėčiau papasakoti apie tai, kaip manau, kad geri keksiukai (čia turėtų būti žodis cupcake) su kremuku and everything galėtų atstoti tortą… bet tortai man irgi labai ir vis dar patinka :) todėl, kol kas čia dar nieko nekeisim :)

Aha, o dabar apie Moniką ir jos pyragą :) ironiška, bet pirma teko susipažinti su pyragu o tik po to su Monika (tas pažintis skyrė geras pusdienis, bet vis tiek). Nei viena pažintis nenuvylė :) Pyragas tikrai puikus – purus ir pilnas skonio, todėl primygtinai rekomenduoju neatsisakyti recepte nurodyto alkoholio kiekio ir rūšies. Laipsniai kepant išgaruoja, o puikus skonis lieka :)

Kadangi leidimą publikuoti šitą receptą gavau jau seniai, tai galų gale prisiruošiau iškepti, įamžinti ir atsistėsti apie tai parašyti (neužtruko nei poros metų :)) Juokas juokais, bet… negaliu aš išsitraukti kažkokios, kad ir mėnesio senumo, nuotraukos ir lyg niekur nieko parašyti, kad štai vat aš čia kažką išviriau/iškepiau ir tai buvo žiauriai gerai ir visiem labai patiko… vat negaliu… man turi dar namai kvepėt ir emocijos būt visai šviežios, o visai tobula, kai rašant dar gali ir užsikąst tuo aprašomuoju :)

Pyragas-keksiukai

  • 1 stiklinė cukraus,
  • 100g margarino,
  • 2 šaukštai kakavos,
  • 3 šaukštai vandens,
  • 2 kiaušiniai,
  • 1 stiklinė miltų,
  • 1 šaukštelis kepimo miltelių,
  • 1/2 stiklinės romo arba brendžio,
  • saujos graikinių riešutų (nebūtinai),
  • žiupsnelis druskos.

Margariną, cukrų, kakavą ir vandenį pakaitinti ant silpnos ugnies, kol ištirps. Tada nukelti ir šiek tiek atvėsinus įmaišyti kiaušinių trynius. Sudėti miltus, druską, kepimo miltelius, supilti brendį/romą ir išmaišyti. Baltymus išplakti iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į tešlą. Man atrodo, kad graikiniai riešutai čia labai tinka, todėl rekomenduoju įmaišyti gerą saują :) Tada jau apsisprendimo klausimas – pyragas ar keksiukai?

Prisipažinsiu, šį kartą iki paskutinės akimirkos galvojau, kad bus pyragas, bet… keksiukai vis tiek prasimušė :) Ir čia mane pasitiko šioks toks nepatogumas – tešla gana skysta, todėl pildyti keksiukų formeles yra šioks toks iššūkis :) Bandžiau kelių dydžių samčius ir šaukštus, bet kitą kartą ko gero pilsiu tešlą į indą su snapeliu ir tada pilstysiu į formeles.

Orkaitę užkaičiam 180 laipsnių karščiui ir šaunam keksiukus. Keksiukai kepa apie 25 min., pyragas, aišku, ilgiau – nesunku pasitikrinti įsmeigus medinį pagaliuką.

Dar labai skanu dar šiltą pyragą aplieti tirpintu šokoladu (50g šokolado ištirpinti su šlakeliu pieno).

…Santa Claus is coming to town…

Kitaip tariant, laikas pradėti skaičiuoti dieneles :) O jos, kaip žinia, geriausiai skaičiuojasi kalendoriuje. Tiesa tokia, kad keli paskutiniai kalendoriai į Mildlandija nepateko – my bad :) kita vertus gal jie nebuvo ir labai įspūdingi. Bet tendencija aiški – dabar kalendoriai popieriniai :) Kažkaip tas lankstymas mane visai veža, o dar ta neaiški meilė popieriui… :)

Šių metų kalendorius irgi nėra tobulumo viršūnė (nors pažiūrėjus visai į ją panašus), bet aš šiemet didžiuojuosi tuo, kad jis buvo baigtas laiku ir šiandien, kaip priklauso, įteiktas interesantui :) Aišku, kaip visuomet, planai viršijo galimybes, todėl teko eiti į kompromisą su savimi, bet galų gale viskas baigėsi gerai :)

O dabar šis tas apie kalendoriaus skanukus… Visi nusipelno čia papulti ir stengsiuos, kad taip ir nutiktų, bet tie riešutėliai… :) Tokio paprastai pagaminamo ir neatsivalgomo dalyko nepaviešinti būtų nusikaltimas :)

Karamelizuoti sūdyti riešutai

  • 2 stiklinės riešutų (kol kas išbandžiau tik žemės, bet planuoju išbandyti ir kitokius – sėkme neabejoju :))
  • 1 stiklinė cukraus
  • 6 šaukštai vandens
  • 1/2 šaukštelio druskos
  • 1/2 šaukštelio cinamono

Imam platesnį puodą, sudedam riešutus, cukrų ir užpilame vandeniu. Kaitinam, kol cukrus ištirpsta. Tada verdam kunkuliuojantį sirupą dažnokai pamaišant, kol cukrus ima kristalizuotis ir aplimpa riešutus. Sumažinam kaitrą ir verdam toliau, kad pradėtų tirpti ir ruduoti likęs surikristalizavęs cukrus ant puodo dugno. Vis pamaišom, kad ištirpusia karamele apsiveltų riešutai – ir taip, kol visas cukrus ištirpsta ir apvelia riešutus. Tada užbarstom druską ir cinamoną, permaišom ir išpilam riešutus vienu sluoksniu ant skardos padengtos kepimo popieriumi. Ir viskas, palaukiam, kol atšąla, ir negalim sustot! :)
Ar jau laukiat Kalėdų? :)