Niekada nesakydavau morkvinė, anei morkinė, ir dabar nesakau, bet žodis juokingas, nepaneigiamai :) Bet čia gal labiau lietuviška nei sakyti “oranžinė”, nes gi morka tai iš daržo, o vat apelsinas tai iš užsienio :) Nors šiuo atveju, tai visai neverta gilintis, nes šitas post’as tiek apie morkas, tiek apie apelsinus.

Kažkaip pastebiu, kad su amžiumi manyje vis labiau prasimuša, nežinia iš kur atsiradęs, suvalkietiškas pradas :) Kai pagalvoji, tai kiek čia nuo to Kauno iki tos Marijampolės yra – ranka paduot :) O prasimuša tai tokiu būdu, kad man baisiai (ilgai galvojau koks čia turėtų būti tas tiksliai mano jausmus apibūdinantis žodis) skaudu išmesti gerą tokį lyg ir maistą – o va čia teisingas žodis būtų leftover, bet tokio žodžio nėra :) likučiai ne visai tai, nors kartais ir likučių man gaila :) Gerai, kad ir nemetu, nes jau turbūt būčiau susigraužus negyvai duotajam momentui :) Bet ir vėl čia ne apie tai…

Tai štai… ruduo… morkų sulčių metas – sveika ir labai skanu :) bet… tos vargšės morkų išspaudos… žinau, aš turbūt ne visai normali, nu bet, o ką? :) Tai va prisiminiau tokį receptą, kurį išbandžiau turbūt jau prieš kokius tris metus. Po to atsakingu momentu jis mane truputį nuvylė ir taip ir išsiskyrėm – trim metam :) Bet pirmas įspūdis buvo labai geras, todėl, išblėsus nuoskaudoms, nuspredžiau jį reabilituoti :) Kitas dalykas, kad pastaruoju metu man kažkas yra su keksiukais… kažkas yra – tai reiškia negaliu sustot :) Viskas prasidėjo ankstyvą rudenį, kai gausiai užderėjus kriaušėms už akių užkliuvo tokie, kaip vėliau paaiškėjo, puikūs keksiukai su kriaušėmis (bet apie juos kada kitą sykį). Kriaušės seniai baigėsi, o aš vis dar negaliu sustot :) Aną savaitę jau galvojau, kad viskas, praėjo ir užėjo nauja, sausainių, era, bet pasirodo tai buvo tiesiog lyrinis nukrypimas – kiek gi gali žmogus būt keksiukais gyvas :)

Šie keksiukai originaliai yra pyragas  :) bet nu ir kas – keksiukai irgi gaunasi puikūs, bet jei kažkam šiuo metu ne keksiukų manija, tai drąsiai verskit visą tešlą į kokių 26cm skersmens formą ir gausit puikų pyragiuką, kurį atvėsusį skanu apibarstyti cukraus pudra ir supjaustyti nedideliais kvadratėliais. Tai toks truputį lyg ir meduolis, o nuo tų apelsinų pakvimpa visų laikų geriausiais keksiukais, ir dar tos panaudotos morkų išspaudos… :)

Morkų keksiukai/pyragas

  • 100g margarino,
  • 200g rudojo cukraus (bet galima drąsiai dėti 150g paprasto),
  • 3 kiaušiniai,
  • 2 šaukštai medaus,
  • 3 šaukštai aliejaus,
  • 2 šaukšteliai tarkuotos aplesino žievelės,
  • 1/2 šaukštelio meduolių prieskonių,
  • 200g miltų,
  • 2 šaukšteliai kepimo miltelių,
  • 1 1/2 stiklinės smulkiai tarkuotų morkų (jei naudojate išspaudas, įpilkite šlakelį pieno).

Margariną ištrinti su cukrumi. Įmušti kiaušinius ir vėl išmaišyti. Tada sudėti medų, aliejų ir apelsino žievelę ir išmaišyti iki vientisos masės. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir prieskoniais ir įmaišyti į masę. Pabaigoje sudėti morkas ir paskutinį kartą permaišyti :)  Aš keksiukų formeles tešla užpildžiau maždaug iki pusės ir tai yra žymiai per mažai :) kitą kartą dėsiu 2/3 ar net 3/4. Šaunam į 180 laipsnių karščio orkaitę ir kepam apie 20min. Pyragas aišku kepa ilgiau, apie 45 min.

Su sąlyga, kad keksiukai gavosi žymiai per maži – nusprendžiau ištaisyti padėtį su… frosting’u? icing’u? šerkšnu? :) Čia esmė kambario temperatūros sviestas ir cukraus pudra (maždaug 100g sviesto ir stiklinė cukraus pudros). Dar įtarkavau šiek tiek apelsino žievelės ir įpyliau truputį apelsino sulčių. Pirmiausia reikėtų išplakti sviestą su cukraus pudra, o tada po šaukštą pilti sultis, kaskart išplakant, kol pasirodys, kad jau gana :) Na o jei keksiukai gavosi kaip tik reikiamo dydžio, tai juos galima tiesiog apibarstyti cukraus pudra, arba aptepti cukraus pudros ir apelsino sulčių glajumi arba nieko nedaryti, tik išsivirti arbatos ir kramsnoti :)