Galvojot, kad dingau ir jau negrįšiu? :) Galvojot, kad čia čirviniai blynai?.. :)
Nei viena, nei kita :) Šiaip jau man patinka, kai daiktai vadinami tikrais vardais. Pvz.: grietinė yra grietinė, o ne grietinė su aliejumi; pienas irgi yra pienas, o ne tas baltos spalvos vanduo, kuris gaunamas išskalavus pieno bidoną ir pagaminus naują pakuotę su užrašu “1% rieb.”. Ir kodėl žmonėms kartais norisi save (ir kitus) įtikinti priešingai?.. Aš suprantu, gamintojai irgi žmonės, bet jie turi tokią neartą dirvą fantazijai reikšti… :) ir kalbininkai darbo turėtų :)
Yra štai žodis margarinas – puikus produkto pavadinimas. Tai kodėl parduotuvės lentynoj aš turiu žiūrėti į svietą su augaliniais riebalais? Kodėl ne į margariną su gyvuliniais riebalais? :) arba aliejų su sviestu?
Tai aišku, nes sviestas yra gėris savaime… ir visi prie to gėrio šlietis nori.. nes gėrį parduoti lengva, o pirkti brangu… o jeigu gauni pusvelčiu, tai kažkaip nepadoru imti, nes žinai kainą… Taip ir yra su ta gėrio prekyba – baisiai nepelningas reikalas, jeigu turi nedresuotą sąžinę :)
Tai vat man labai nemalonu šituos čirvinius pavadinti vafliais ant viso plataus interneto, bet tokia tiesa :) Mano pasiteisinimui, tai visas turinys ir savybės yra autentiškos, tik vat su išvaizda yra niuansėlių :) Bet jeigu Jūs turit tikrinę vaflinę, tai mano moralinės kančios Jums negresia :) o jeigu jūsiškė tokia pati kaip mano, na ką gi, pakentėsit, nes kam dabar lengva.. arba valgykit užsimerkę :)
Kita vertus, kadangi Mildlandijoj švilpavo vėjai per Užgavėnes, tai galima tai traktuoti kaip duoklę šitai nepažymėtai šventei. Nors kaip prisimenu, tai žymėjom ją tikrai gausiai šiemet – dažnai ir po daug – gal todėl tas pavasaris taip neužtruko.. eh, viskas tik į gerą… taip ir galvosiu :) nes taip reikia…
Paprasti tikriniai vafliai (galėtų būti netgi susukti ir prikišti kokio tais kremo, jeigu tik ta vaflinė būtų vaflinė , o ne blyninė :) ir šiaip viskas būtų gerai, jeigu būtų teisybė pasauly :))
- 5 kiaušiniai,
- 200g sviesto arba margarino,
- 200g cukraus,
- 200g miltų.
Ištirpinam riebalus ir šiek tiek atvėsinam, jei labai užkaito. Sudedam cukrų ir išmaišom. Kiaušinių baltymus atskiriam. Trynius įmaišom į cukraus-riebalų masę. Baltymus išplakti iki standžių putų. Į masę įmaišom miltus, po to, ne taip energingai, įmaišom išplaktus baltymus.
Na ką gi, laikas kaisti vaflinę :) ar ką Jūs ten turit… Atsimatuojam, kuris namų šaukštas optimaliai atitinką “kepyklę” ir darbuojamės, kol baigiasi tešla. Valgom užsimerkę, nes mėgaujamės arba baisu, kad tie čirviniai vaflių skonio :)
P.S. aš pasižadu ateityje atlikti bandymus su tikra vafline ir gal net apie tai parašysiu, po kokio pusmečio gero :)