made in Mildlandija

Štai ir atėjo metas ravioliams atsirasti Mildlandijoje… Čia toks vienas iš nedaugelio sūrumynų ir ko gero vienas iš tų dalykų, dėl kurių iš viso atsirado Mildlandija :) Atrodo nieko čia labai ypatingo, bet ravioliai man visada yra pasididžiavimo objektas ir aš būnu labai patenkinta… na bent jau juos valgydama :) nes gamybos procese kaip žinia visko nutinka… bet turiu pasakyti, kad visi bandymai pasibaigė sėkme… anksčiau ar vėliau :)

O jeigu taip dar nuoširdžiau, tai turbūt tai tiesiog virtiniai… bet man jie ravioliai, nes taip žymiai smagiau :) ir dar vienas prisipažinimas – šį kartą jie ne tokie kaip kad aš visada darau… šį kartą jie tokie truputį biškį ekperimentiniai, bet still labai geri :)

Dar vienas smagumas su ravioliais, kad jie gali būti (o pas mane visada ir būna) spalvoti :) Anksčiau jie visada būdavo ryškiai žaliu įdaru… o šį kartą nebuvo špinatų :( tai teko keisti spalvą :) the next best thing – oranžiniai ravioliai su baltu įdaru :)

Oranžinė tešla (ravioliams arba makaronams – abu totalus gėris)

• ~3 stiklinės kvietinių miltų,
• 3 dideli kiaušiniai,
• 70g pomidorų koncentrato,
• žiupsnelis druskos.

Miltus pilam ant stalo ir padarom viduryje duobutę. Į ją įmušam kiaušinius ir sudedam pomidorų tyrę. Iš pradžių maišom tešlą šakute, o kai pasidaro per sunku imamės minkymo rankomis. Tai tikrai nėra pats lengviausias užsiėmimas, bet rezultatas to vertas – patariu apie jį ir galvoti minkant :)

Tešla turi būti tinkama būti iškočiota labai plonai, todėl gali tekti įdėti daugiau miltų arba įpilti šlakelį vandens, jei atrodo per kieta. Geriausia kočiojimui naudoti makaronų darymo mašiną be makaroninio antgalio :) bet jeigu tokios neturite, teks iš peties pasidarbuoti kočėlu :) bet vis dar verta :)

Įdaras

• 500g saldaus pieno varškės (ricotta),
• 2 kiaušiniai,
• 2 šaukštai tarkuoto Džiugo sūrio,
• druskos, šviežiai maltų pipirų ir tarkuoto muskato.

Viską gerai sumaišyti. Tešlą iškočioti kiek įmanoma ploniau. Dėti po šaukštelį įdaro ir formuoti norimos formos virtinukus, naudojant formeles arba tiesiog iš akies :) Raviolius rikiuoti ant gausiai miltuoto padėklo ar į plastikinę dėžutę, jei ruošiatės šaldyti. Tokiu atveju raviolių sluoksnius reikėtų perdengti folija, o ją pabarstyti miltais. Po to kai ravioliai gerai sušąla šaldiklyje, juos galima perdėti į maišelius – tada jie jau nebesulips.

Patiekti

• tirpinto sviesto,
• tarkuoto Džiugo arba plonai pjaustyto lydyto sūrio,
• šviežio baziliko,
• juodų alyvuogių.

Raviolius dėti į pasūdytą verdantį vandenį ir virti apie 5 minutes. Po to nukošti, apipilti tirpintu sviestu su alyvuogėmis, apibarstyti sūrio drožlėmis ir papuošti šviežiu baziliku… Gausiai skanu su vynu :)

Šiandien Mildlandijoje švenčiama Ourilijos šventė :) Čia antra pagal mėgstamumą Mildlandijos gyventojų šalis, šalis – partnerė, ar kaip čia reikėtų sakyti :) Ekspertas bei Ourilijos kraštotyrininkas teigia, kad šios šalies vėliava yra iš trijų alyvinių juostų… ta proga – teminis pyragas :)

O jeigu jau taip surimtėjus… tai realiai mes nieko nešvenčiam… mes tiesiog gaminam (nu nes kepimu čia proceso nepavadinsi) pyragus, o po to jais mėgaujamės ir kartais dalinamės su itin gerais Mildlandijos ir Ourilijos draugais :)

Ourilija ir Mildlandija panašios tuo, kad abi yra fiction… o skiriasi gyventojų skaičiumi :) Priešingai nei Mildlandijoje, Ourilijoje gyvena labai daug žmonių, kurių dauguma apie tai nieko nežino :)

Gerai, o dabar apie spalvas… Aš supratau, o gal prisiminiau, ar tai dar kartą įsitikinau, kad vienas iš tų virtuvės stebuklų yra nuostabios spalvos, kurias galima išgauti pačiomis natūraliausiomis priemonėmis… ir toks rezultatas dar labiau džiugina… nes nu sorry, bet daugelio svajonių šalis (a.k.a. USA) man visada liks mėlynų tortų šalimi :) yak… tuos, kurie vis dar galvoja, kad mėlynės nudažo mėlynai, turiu nuvilti – taip gali atsitikti nebent Ourilijoje :)

Jau praktiškai galėčiau parašyt knyga… “Mildos virtuvės spalvos”… prisigrimuočiau, pasisiūčiau prijuostę pas dezainerį, pasidaryčiau išeiginę šukuoseną, pasiimčiau į rankas nei karto indų kempinėlės nemačiusį (supraskit, nesubraižytą) shiny and brand new bliūdą prikrautą dirbtinių špinatų lapų… ir prisifotografuočiau… už eglutės, prie krūmelio, už spintelės… aij tiesa pas mane spintelių nėra :) … bet kadangi nesu kokia tais įžymybė ar nacionalinė vertybė, tai tiesiog papostinsiu :)

Spalvas aš mėgstu ir, kaip turbūt pastebėjot, dažnai naudoju savo džiaugsmams ir nuotaikoms išreikšti – pavyzdžių toli ieškoti nereikia, užtenka pažiūrėti į prieš tai buvusį post’ą :) Kartais pavyksta geriau, kartais ne taip gerai kaip norėtųsi – vis tik daug kas priklauso nuo metų laiko ir šaldytuvo ar “atsargų spintelės” turinio :) Bet spalvos veža… ir tikiu, kad rasiu dar ne vieną tokią, kuri mane nudžiugins ir įkvėps :)

Tai vat štai, labai netikėtai Ourilijos garbei gavosi va toks pyragas tik fivoletinis (nuo pernykščių šaldytų trintų juodųjų serbentų) – kaip saulėlydis, tik žalias :)