made in Mildlandija

Šį kartą įžanga bus kur kas trumpesnė :) Pasakysiu tik tiek, kad ir taip gausiai skanus šokoladinis pyragas buvo upgrade’intas iki puikaus torto! Upgrade’as tikrai vykęs ir labai paprastas – plaktos grietinėlės pertepimas :) kaip ten sakoma apie tobulumą ir paprastumą…

Tai štai, gavosi kažkas panašaus į “Juodąjį mišką”… geras skonis – dar geresnis vaizdas :) ko daugiau reikia puikiam tortuliui? :)

Nukrypstant nuo temos… turiu išbandyti dar vieną tortulio receptuką ir jeigu viskas pavyks tai bus official – šiuos metus skelbsiu tortulių metais :) Neįtikėtina, turint omeny, kad visada galvojau, kad tortuliai yra kažkas tokio, ką aš neitin gerai sugebu :) nu išskyrus “Pensininką” :) bet čia beveik nesiskaito… anyway, noriu tik pasakyti, kad šiemet man visai sekasi su tortuliais… tfu tfu tfu, kad neprisisnekėčiau :)

Šokoladinis tortulis

• 200g miltų,
• 200g cukraus,
• 2 šaukštai kakavos,
• 2 šaukšteliai kepimo miltelių,
• šiek tiek vanilino arba vanilinio cukraus,
• 75g tirpinto margarino,
• 240ml šilto vandens,
• 1 šaukštas citrinos sulčių;
• Kremui – 450g grietinėlės (geriausia 36% riebumo), šaukšto cukraus pudros;
• Sulaistymui – 100ml vyšnių sirupo arba uogienės skystimo, šiek tiek vandens ir 3 šaukštų vyšnių trauktinės;
• Šokoladiniam glajui – 150g šokolado, ~100g sviesto.

Kepam biskvitą, t.y. pyragą :) Sumaišom miltus, cukrų, kakavą, kepimo miltelius ir vanilę. Tada į sausą masę pilam tirpintą margariną, vandenį ir citrinos sultis ir viską gerai išmaišome šakute. Įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių. Aš darau taip, išsikerpu apvalios kepimo formos dugno dydžio kepimo popieriaus apskritimą, įkloju jį į formą ir supilu tešlą – kepant kraštai atlimpa patys, o dugnas neprilimpa ir lengvai išsiima. Tai štai, šaunam į karštą orkaitę maždaug 35 minutėms, galima pasitikrinti su mediniu pagaliuku.

Iškepusį pyragą gerai atvėsinam (jeigu išeina ir per naktį) ant grotelių. O tada perpjaunam pusiau į du blynus.

Pirmiausia reikėtų pasiruošti šokoladinį glajų, kad jis spėtų pravėsti, kol bus tepamas. Tam ištirpiname šokoladą ir sviestą ant silpnos ugnies. Aš dar įpyliau šlakelį (apie 50g) grietinėlės – nuvogiau nuo kremo dalies :) Viską gerai išmaišome iki vientisos masės ir paliekame atvėsti.

Tada išplakame likusią grietinėlę su cukraus pudra. Aš tortulį iš karto dariau į lėkštę, kurioje jis buvo patiektas, nes jo purumas man nedavė ramybės ir nusprendžiau nerizikuoti su perkėlinėjimu :)

Tai štai dedame į lėkštę apatinį blynuką, sulaistome puse sumakaluoto skystimėlio ir aptepame 2/3 plaktos grietinėlės. Tada uždedame antrą blynuką, šiek tiek spustelim. Sulaistome likusiu skysčiu, aptepame likusia plakta grietinėle, jei reikia dar apkamšome ja šonus.

Galiausiai pasigalandame kantrybę ir aptepame visą tortulį atšalusiu šokoladiniu glajum. Sudėtingiausia dalis yra šonai – aš tam reikalui naudojau mažą šaukštelį ir šiek tiek laiko :) Nebijome, kad glajus skystokas – šaldytuve jis puikiai suaušta, o pjaustant visai nelūžinėja.

Puošyba priklauso nuo fantazijos ir nuotaikos. Man šį kartą gavosi gana prabangaus vaizdo tortulis :) Tam panaudojau medinį pagaliuką suraižymui ir šiek tiek “girtų” vyšnių :)

Skanus, riebus, sotus ir gražiai gražus :)

Manau, kad nebijoti eksperimentų virtuvėje yra geras ženklas :) Aišku, aš pati jaučiu, kad kartais perlenkiu lazdą… bet man atrodo mano šeimyna jau priprato prie mano sėkmių ir nesėkmių ir beveik tokiais pačiais patenkintais veidais jas sudoroja :)

Nežinau kodėl, bet neturiu baimės pabandyti kokią naujovę vietine proga :) Ir turiu pasakyti, kad visko būna.. tikrai visko :) nesuaušusių torto sluoksnių… nesusikaramelizavusio cukraus… į ledą sušalusios želė, kuri po to tampa želė salotomis, nes yra be šansų iškratyti ją iš formos viename gabale :) ir dar daug įvairių dalykų nutinka su tais “pirmais blynais”… bet aš kažkodėl nepasimokau.. ir vis ką nors pabandau, gal ne visai laiku ir ne visai vietoj :)

Na gerai, mamukų diena gal ir ne pati geriausia proga eksperimentams :) čia net man aišku :) bet manieji šį kartą buvo labai nuoširdžiai natūralūs ir visai ne prisiverstiniai ar dar kokie… Turbūt tai ir buvo didelės sėkmės paslaptis :)

Esu gausiai laiminga turėdama nemažai ką šia proga pasveikinti :) Todėl man prireikė net dviejų eksperimentų :) Tiesą sakant, abu buvo tokie pusiniai, tai du po pusę galima suskaičiuoti į vieną, bet still… :)

Pirmasis, jau kartą bandytas, o antro karto proga ir paekperimentuotas :) netikėtai itališkas Tiramisu :) Vienas mamukas buvo taip sužavėtas pirmuoju bandymu, kad neturėjau jokių kitų minčių šia proga :)

Na gal ne visai tiesa… minčių šiek tiek turėjau… pavadinkim jas patobulinimais :) Pradėti reikia nuo to, kad vienas iš gana pagrindinių šio gėrio komponentų yra mascarpone, kas yra riebu + brangokoka (tokiais kiekiais, kurie reikalingi)… Mascarpone  galima ir pasigaminti, namų sąlygomis.. tik pirmam požymiui tai neturės jokios įtakos, o antram turės tokią nelabai pajuntamą :)

Aš nusprendžiau šitam reikalui panaudoti naminę saldžią varškę :) Rezultatai tokie – gausiai mažiau riebu (čia kam pliusas, kam minusas :)), skoninės savybės praktiškai nenukenčia, bet kad ir kiek stengiausi varškytę pertrinti, galima pajusti tokią labai švelnią, bet vis tiek varškės konsistenciją (mažulyčius grūdelius).  Aš nelinkusi laikyti to minusu :) ir ko gero kitą kartą darysiu lygiai analogiškai :) na nebent rasiu super-duper akciją mascarponei ir riebiai mėgstančią valgytojų kompaniją (čia ta paprastoji reikalo dalis) ;)

Dar vienas nuostabumas, kad pasidaro šis skanumynas nuostabiai greitai (na, kai turi paruoštus visus reikalingus produktus, kuriuos galima pirkti arba pasigaminti! – dar vienas pliusas).

Tiramisu

• 7 kiaušinių tryniai,
• 1/2 stiklinės cukraus,
• 1/2 + 1/2 stiklinės Marsalos (itališko likerinio vyno),
• 600g saldžios varškės,
• 450g  grietinėlės (geriausia 36% riebumo),
• apie 40vnt. biskvitinių sausainių “Lady fingers” (čia priklauso, kokio dydžio indą naudosite),
• didelio puodelio geros stiprios kavos (šiek tiek atvėsintos),
• šiek tiek kakavos.

Viskas prasideda nuo to, kad reikia sudėti kiaušinio trynius ir cukrų į dubenį ir kaitinti virš silpnai verdančio vandens, vis pamaišant plakimo šluotele. Taip pat į masę supilame pusę stiklinės Marsalos. Tai verdame, kol cukrus visai ištirpsta ir masė ima tirštėti. Tada dubenį išimame ir panardiname į šalto vandens vonelę atvėsti. Nepamirštame vis pamaišyti masę, kad greičiau šaltų ir nususidarytų plėvelė. Tuo tarpu sutriname varškę. Aš tryniau kartu su kiaušinių mase, kad mano blenderis nepaspringtų :)

Labai gerai išplakame grietinėlę. Tik nereikia persistengti – žinom, kas tada būna :) Plaktą grietinėlę įmaišome į kiaušinių ir varškės masę ir kremukas jau paruoštas :)

Tada pasiruošiame formą. Turėkime omeny, kad su ja reikės ir patiekti, todėl naudotinas ne pats baisiausias turimas indas :) Į dubenį sumaišome kavą ir likusią Marsalą (galima pilti ir daugiau, tiesiog labiau jausis Tiramisu skonis, nepersistengiam – kaip ne kaip alkogolis :))

Taigi, jamam po vieną pirštelį ir merkiam į kavą, labai trumpam, o tada bandom labai glaudžiai užkloti visą formos dugną, kad liktų kuo mažiau ir kuo mažesnių plyšelių :) Pirštelių sluoksnį užklojame puse kremo ir vėl dėliojam sluoksnį pirštelių. Ant viršaus vėl sluoksnis kremo.

Įdomioji dalis – keletą kartų trinktelim indą su turiniu į stalviršį, kad užsipildytų oro tarpeliai :) Idną uždengiam folija ir dedame į šaldytuvą nakčiai.

Prieš patiekiant, apibarstome kakava. Ir mmm.. ragaujam :)

O antras eksperimentas jau laukia eilėje būti papostint’as :)