made in Mildlandija

Taip… tiesiog brownie, nes lietuviškai vadinti nesiverčia liežuvis :)

Kitas dalykas, kad brownie nelabai įsipaišo į lietuvišką deserto ar tai pyrago suvokimą. O jeigu taip realiai, tai mes net tinkamo apibūdinimo ar tai deserto tipo brownie’iui neturim. Labiausiai artimas pavadinimas yra “plytelė”, bet tai kažkaip nenuoširdžiai skamba, neįtikina ir tiek. Gal čia tik man taip atrodo, bet manau, kad tūlas lietuvis nesuabejojęs pavadintų jį “zakalcu” :) Ir aš pati negalėčiau paneigti, kad brownie turi to, mano jau nupasakoto, šokoladinių muffin’ų keistumo, bet… kad ir kaip ten būtų brownie yra labai skanu, labai šokoladas, labai sodrus skonis ir šiaip labai gerai :)

Mano pažintis su brownie įvyko už jūrų marių :) ir nežinau ar tos jūros ir marios mane taip veikė ar dar kažkas, bet šis desertas padarė man labai gerą ir ilgalaikį įspūdį. Visą laiką pagalvojus apie Amerikę, pirmiausia prisimenu brownie.. kuris buvo toks žiauriai skanus, toks tikras ir rimtas reikalas… galbūt tiesiog brownie buvo tai, ko man tada labai reikėjo… atsimenu, kaip užtaupiau pusę brownie’io kitai dienai… ir kaip jis buvo nepakartojamai skanus, išimtas iš šaldytuvo…

Nu ir ką… nepraėjo nei kokie 5 metai :) ir aš jau moku tai padaryti savo namuose :) ir vis tiek… kai valgau brownie man žemė slysta iš po kojų… nors aplink yra viskas, ko reikia – mylimi žmonės, mažas rainas ir plytelė tikro šokolado “skladuke”… teisingas desertas, ką čia  ir pasakysi :)

Chocolate brownie

• 140g juodojo šokolado,
• 100g margarino,
• 200g cukraus,
• 3 kiaušiniai,
• 2 šaukštai nesaldintos kakavos miltelių,
• 100g miltų,
• ~100g brendyje mirkytų džiovintų vyšnių arba baltojo,pieniško ar to paties juodojo šokolado,
• vanilės.

Margariną ir šokoladą ištirpiname dubenyje ant verdančio vandens. Nukeliame nuo vandens ir išmaišome. Dar įmaišome kakavą ir cukrų. Kai cukrus išsimaišo ir masė truputį atvėsta, po vieną įmaišome kiaušinius. Galiausiai įmaišome miltus ir vanilę. Dar pagardiname masę pasirinktais priedais.

Tešlą pilame į skardą (aš naudoju tart’o formą) ir šauname į 175 laipsnių orkaitę maždaug pusvalandžiui. Svarbus momentas – brownie neturi perkepti ir būti sausas kaip koks pyragas :) Brownie turi būti fudgy :) o tai reiškia, kad reikia vis pasitikrinti, įsmeigiant medinį pagaliuką į kepantį brownie. Pagaliukas neturi būti švarus ir sausas, ištrauktas iš kepinio vidurio. Jis turi būti šiek tiek apsivėlęs tešla ir prapjovus atrodyti kaip susmegęs pyragas :)

Brownie yra puiku patiekti šiltą (arba pašildytą :)) su plakta grietinėle arba vaniliniais ledais… mmm… skanumėlis :)

Jūs manęs nepažįstat, bet aš žinau, kad šiandien Jūsų gimtadienis :) Sveikinimai iš Mildlandijos!

O dabar apie tuos muffinus ir jų keistumą.. Kaip šokolado ir panašaus gėrio gerbėjai, man turbūt negalėtų būti nieko geriau už šokoladinius muffinus, bet.. nu kažkaip jie man nelimpa :) Ta proga aš kartais darau eksperimentus su žmonėmis – kepu šokoladinius muffinus ir atiduodu daugiau ar mažiau pažįstamų žmonių teismui :) Kiek pamenu, muffinai visada būna išteisinami :)

Bet kažkas su jais vis tiek yra… tokio keisto :) Ir negaliu pasakyti, kad jie neskanūs ar kažką… gali būti, kad jie iškepę nesuteikia man tiek džiaugsmo, kiek vilčių aš į juos sudedu…

Tarkim šokoladinių muffinų tešla yra turbūt tobuliausios konsistencijos ir taip žiauriai skaniai kvepia… mmm.. vaikyste… šokoladiniu plombyru… yami :) o po to jie iškepa ir pradeda kitaip skaniai kvepėti.. skaniai, bet kitaip :/ tai nu ir va… gal tame ir paslaptis :)

Dar vienas dalykas – šokoladiniai muffinai yra labai fotogeniški :) tie paviršiaus sukeldėjimai tokie… gražūs ir daug žadantys :) atrodo, imsi, perlauši ir pasipils šokolado upė… :) ir dar tas tamsumas, ant kurio puikiai matosi visi priedai ir spalvos… gražu :)

Tai štai, jeigu neatmušiau entuziazmo, galite pabandyti :)

Šokoladiniai muffinai

• 225g miltų,
• 2 geri šaukštai kakavos su šokoladu (arba šiek tiek daugiau paprastos kakavos),
• 2 šaukšteliai kepimo miltelių,
• 125g ištirpinto margarino kepiniams,
• 100g cukraus,
• 2 kiaušiniai,
• 180ml pieno,
• brendyje mirkytų vyšnių.

Viename inde sumaišome miltus, kakavą ir kepimo miltelius. Kitame inde suplakame ištirpintą ir atvėsintą margariną, kiaušinius ir cukrų. Į šią masę dalimis įplakame miltų mišinį ir pieną.

Pasiruošiame muffinų formeles ir popierėlius, paskirstome tešlą į juos. Prismaigstome “girtų” vyšnių ir šauname į 190 laipsnių karščio orkaitę. Kepame apie 20 min., kol pradeda skeldėti, o įsmeigtas ir ištrauktas medinis pagaliukas būna sausas.

Klausimas tik, ar tas puodelis pusiau tuščias, ar pusiau pilnas?.. :) Ir taip visada, kol gyvi būsim… Kažkaip šiandien dviejų medalio pusių, pusiau pilnų ir tuščių stiklinių bei gi reliatyvumo pojūtis mane persekioja.. tiesiog šiaip, bet pasidarė įdomu :)

Nežinau, kaip Jūs, bet aš akivaizdžiai turiu (net nežinau kaip pavadinti) polinkį ar tai gebėjimą, tą patį dalyką matyti skirtingai… Sakykime tas dalykas yra gyvenimas, ar tai laikas… ir štai atsikeli vieną rytą ir galvoji, arba labiau tiktų sakyti, jauti “viskas puikiai.. aij čia dar reikia šį bei tą nuveikti, apie tą ir kitą pagalvoti, šen bei ten nueiti.. bet jau kai tik viską padarysiu (o būtinai padarysiu!), tai bent pagyvensiu, gi laiko marios, tikrai užteks…”

Ir tada būna kitoks rytas, kitos kojos :) tos kuri matyt turi kažkokių rimtesnių matematinių gabumų, arba turi skaitliukus :) ir dar ji (ta koja) akivaizdžiai moka traukti per dantį tą kitą (koją :))… ir kas gi tada galvojasi?.. “ou really?.. ar čia tikrai to laiko marios.. na gal ir marios, bet jos gi ne tavo, jos bendro naudojimo :) kiekvienas semia kiek gali, kol gali.. o po to pasideda kibirą ir eina ilsėtis.. į dykumą.. kur semti gali tik smėliuką, saujom (nes kibiras liko ten prie marių)… sunkus reikalas…”

Tai vat štai… bet kita vertus gerai, kad yra šokoladas :) gerai, kad į galą žiemos, ima po truputį atsibosti arbata, bet vis dar norisi pagurkšnoti ko nors šilto… gerai, kad šokoladas gali suteikti laimės jausmą, nors mažą ir trumpą, bet juk nieko nėra amžino :)

Ir dar gerai, kad kartais reikia tiek nedaug.. net kai labai skubi ir labai nėra kada, ir labai reikia daryti kažką kito, gali skirti penkias minutes pasigaminti puodelį šilumos ir laimės :) o puodeliai čia gaunasi du (beje) :)

Vienam pusiau pilnam ir vienam pusiau tuščiam puodeliui karšto šokolado

• 3 šaukštai grietinės,
• 4 šaukštai cukraus,
• 2 šaukštai kakavos miltelių,
• 50ml riebios grietinėlės,
• 50g juodojo šokolado.

Nedideliame puodelyje ant vidutinės kaitros maišome grietinę, grietinėlę ir cukrų, kol cukrus ištirpsta. Tada įdedame kakavą ir gerai išmaišome, kad neliktų gumuliukų. Dar į masę prilaužome šokolado, ir maišome, kol jis ištirpsta. Vuolia, pilstome į dailius stiklinius puodelius ir džiaugiamės su riešutais, cukatais… arba tiesiog džiaugiamės :)