made in Mildlandija

Tokios ilgos tos šventės buvo, kad net netilpo į vieną post’ą :) Kadangi visą esmę išdėsčiau aname post’e, tai čia lieka tik žiedeliai :)

O žiedeliai tokie, kad Nepriklausomybė nugalėjo Užgavėnes, blynų niekas nebenorėjo, nes buvo sotūs nuo pyrago :) nežinau dabar kiek čia ta žiema tam kieme dar trinsis… :) Bet aš stengiausi, negali sakyti… po prievarta iškepiau bulvinių blynų ir teko visiems juos valgyti :)

Tai štai nepriklausomas pyragiukas – varškės tart’as. Tiesą sakant, džiaugiuosi nepapost’inusi šio receptuko anksčiau, nes atrodo, kad kepu jį jau visą amžinybę :) Priežastis labai paprasta – visai neseniai atradau būdą, kaip šį nuostabų pyragiuką dar labiau priartinti prie nuostabiojo kreminio cheesecake’o, kuriam paprastai naudojamas kreminis sūris. O čia juk paprastų paprasčiausia varškė.. turbūt ir dėl to jis pas mus dar vadinamas Chesapeake’u :) O šį kartą kažkas pajuokavo, kad čia atrodo kaip Lietuvos vėliava mėnulyje :)

Varškės tartas

Pagrindui:

• 100g sviesto arba margarino,
• 1/2 stiklinės cukraus,
• 1 kiaušinis,
• 1 – 1 1/2 stiklinės miltų,
• 2 šaukštai nesaldintos kakavos miltelių;

Įdarui:

• 250g varškės (arba smulkiai tarkuoto varškės sūrio),
• 1/3 stiklinės grietinės (jei naudojame sūrį, grietinės reikėtų šiek tiek daugiau),
• 3 kiaušiniai,
• 4 šaukštai citrinos sulčių,
• 1/2 stiklinės cukraus,
• 1 1/2 šaukšto krakmolo,
• mažas indelis konservuotų ananasų gabalėlių, arba kriaušių, arba šiek tiek “girtų” vyšnių, arba dar ko nors įdomaus, arba visai nieko :)

Šio pyrago pagrindas yra visai toks pats, kaip marmurinio varškės tart’o. Trumpai tariant, margariną išsukame su cukrumi, įmušame kiaušinį, sudedame miltus ir kakavą ir užminkome tešlą. Tešla išklojame 26cm skersmens kepimo formą (aš naudoju formą žemu krašteliu, specialiai tart’ams). Nepamirštam visų reikalų su pupom! :) Pagrindą kepame 200 laipsnių karščio orkaitėje, kol apkepa.

Kol pagrindas kepa, pasiruošiame įdarą. Ir čia yra ta paslaptis – įdarui skirtus produktus (išskyrus konservuotus vaisius ar kitus priedus) reikia suplakti! Aš šiam reikalui naudoju blenderį ir gaunasi puikus kreminis įdaras. Kitaip tariant, esmė yra gerai sutrinti varškę, kad ten nebūtų gumuliukų. Aišku tą patį galima padaryti tiesiog mediniu šaukštu, gal tik užtruks kiek ilgiau :)

Tai štai, į iškepusį pagrindą dedame konservuotus vaisius, tolygiai paskirstome ir užpilame varškės įdaru. Kepame 175 laipsnių karštyje 30-40 min.

Turbūt niekas nenorės ginčytis, kad šį savaitgalį turėjom mažai progų švęsti :) o jei dar pridėsime keletą asmeninio gyvenimo momentėlių, kažkada aplink įvykusį Mildlandijos užgimimą ant interneto platybių… jaučiu švenčių būtų daugiau nei laisvų dienų :) o dar jei paskaičiuotume, kad kiekvienai šventei po tortą ar tai mažų mažiausiai pyragą – Užgavėnių persivalgymas daugiau nei garantuotas :)

Bet taip nebuvo… :) graži tradicija, reiškianti, kad kiekvienąmet panašų savaitgalį manęs nėra namie, šiemet buvo sulaužyta :( tikiuosi, kad tai nereiškia tradicijos išnykimo, nes būtų tikrai liūdna nudaigoti tokią gerą, o tuo labiau pačių sukurtą tradiciją. Šita tradicija dar man patinka tuo, kad jos laikas nėra griežtai apibrėžtas, kas yra geras link’as į daugumą rimtų mano gyvenimo įvykių :) Paimkime, kad ir Mildlandiją ir jos gimtadienį, kuris, kaip ir galite suprasti, yra kažkada :) t.y. kažkada žiemą… na gerai, tikriausiai tai buvo kažkada vasarį, bet as tikrai neatsimenu kada :) gal nereikėtų čia taip atvirauti, nemylėsite manęs po to… :) bet aij, ką čia slėpti :)

Tikriausiai labiausiai noriu pasakyti, kad švenčių buvo žymiai per daug, todėl reikėjo kažką rinktis, o apie kažką užsimerkti :) ir laukti kitų metų :) būtent taip atsitiko su Mildlandijos tortadieniu – torto nebuvo :) dabar kaip tik sugalvojau pasiteisinimą: kai leliui būna 1 metas tai būna baisus balius (aišku tėvų, nes ką tas pyplius ten atsimena), tada mamytės pasisiuva naglas sukneles, tėveliai prisiperka foto beigi video technikos ;) nes kaip čia neįamžinsi tokios svarbios progos… žodžiu visi viską suprato :) tai štai…

Tai vat jau reikia pradėti girtis, apie tas šventes, kurios šiemet nebuvo pamirštos… Valentino diena tikrai nėra kažkokia itin svarbi šventė mano gyvenime – nors gal kaip tik yra.. labai daug dalykų yra susijusių su šia data, netyčia :) Kaip ten bebūtų tai yra minėtina diena, aišku be tų visų barbinių spalvų pūkuotų nesąmonių :) nueini i MX, o ten raudona – net bloga, ir tie pūkai gerklę kutena :) gerai, kad retai einu…

Tai štai, Valentino skanumynas buvo visas kompleksas, visas pagal užsakymą :) ir labai jau netradicinis turiu pasakyti, jokių ten šokoladukų, braškiukų, blah blah blah :) Jūsų dėmesiui meduolis su kisieliumi! :)

Meduoliui reikia:

• 300g dirbtinio medaus (dėl kvapo galima įdėti ir šaukštą kitą tikro),
• 1 stiklinės cukraus,
• 200g margarino kepiniams,
• 6 šaukštų pieno,
• 2 šaukštų grietinės,
• 2 šaukštų aliejaus,
• 2 kiaušinių,
• meduolio prieskonių,
• mažo pakučio kepimo miltelių,
• miltų.

Margariną, medų ir dalį cukraus ištirpinti dubenyje virš karšto vandens. Įmaišyti prieskonius – gvazdikėlius, kvepiančius pipirus, cinamoną, muskatą, imbierą ir pan. Aš šį kartą naudojau karšto vyno prieskonius :) Kol ištirpintas mišinys, nukeltas nuo vandens, šąla, ištriname kiaušinius su likusiu cukrumi. Į medaus mišinį įmaišome grietinę, pieną, aliejų ir kiaušinius (svarbu, kad medaus mišinys nebūtų toks karštas, kad sutrauktų kiaušinius). Viską gerai sumaišome ir dedame šiek tiek miltų. Ant miltų užbarstome kepimo miltelius ir išmaišome. Miltų reikia dėti tiek, kad masė būtų grietinės tirštumo. Aš dar kartais įdedu smulkintų cukatų, bet ši kartą nedėjau. Įkaitiname orkaitę iki 175 laipsnių, tešlą supilame į formą ir kepame apie 40-50 min., kol įbestas ir ištrauktas medinis pagaliukas bus sausas ir švarus. Galima iškepusį meduolį aplieti šokoladiniu arba cukriniu glaistu, arba kitaip pagražinti, arba tiesiog atvėsinti ir mėgautis :)

Kisieliui išvirti didelio mokslo nereikia :) svarbu nepamiršti, kad litrui skystimo reikia dėti 2 šaukštus krakmolo :)

Pradalzhenyja sledujet…

Aš laukiau laukiau, laukiau laukiau… laukiau laukiau… laukiau laukiau.. ir nifiga nieko neatsitiko :) Ir kai jau visai nieko nebelaukiau, ir kai supratau, kad jau tikrai nėra prasmės girtis apie Kalėdas su keturiais trijų rūšių tortais, ir apie tingų rekreacinį Naująmetį su Tinginiu ir Kibinais… Ir netgi mano registracija feizbūche (!) jau nieko naujo… Kaip tik tada, nosį švelniai pakuteno cinamono ir skrundančių riešutėlių kvapas… ir omg omg :) mano Mūza grįžo! nuostabiausių avižinių sausainių pavidalu… neįtikėtina :) daugiau nieko negaliu pridurti…

Su sąlyga, kad man grįžo noras girtis plačiajame internete apie tai, ką darau savo siaurojoje virtuvėje :) imsiu ir nesusiturėsiu :) Dabar aš jau galėčiau būti geriausia mama pasaulyje! Anksčiau būčiau negalėjusi to pasakyti, dėl labai žemiškos ir paprastos priežasties – aš nemokėjau kepti tobulų avižinių sausainių… O dabar jau moku :) nežinau kodėl, bet man tai tikrai labai svarbu ir aš savimi didžiuojuosi :) Nekuklu… bet ką gi :)

Šitas mano trūkumas jau seniai nedavė man ramybės.. ir aš vis laikas nuo laiko, progai pasitaikius, bandydavau taisyti padėtį.. bet vis veltui… Buvo tikrai nemažai avižinių sausainių mano gyvenime.. bet tobulų nebuvo… nors tu ką.. Nors negali sakyti, kad nebuvo – jie buvo, bet ne mano kepti, o receptas gilioje paslaptyje :( ir ką.. perki, kremti ir kremtiesi, kad pati taip nemoki… gilus liūdesys, trumpai tariant…

Tai nu ir va… vieną dieną bebrausindama “ką čia išsikepus skanaus”, prisiminiau, kad kažkur šūsnyje lapelių lapeliūkščių su įvairaus plauko receptais lentynos kamputyje, turėtų tūnoti ir kažkada vasarą atistiktinai užnaršytas avižinių sausainių receptas su virtualiu tageliu “reiktų pabandyti”. Ir ką Jūs sau manot – taigi ir bus jie, tie tikrieji, nuostabiausieji, tobulieji… traškūs, kvapnūs, didumo sulig delnu, su riešutėliais ir cukatėliais… mmm…

Šiandien jau trečią kartą namai pakvimpa tobulais avižiniais sausainiais, o pilna jų lėkštė jau aušta ant stalo, laukia fotografo :) Ir tai tikrai ne paskutinis kartas… dar tik pradžių pradžia :) mmjo.. o kita daina bus apie upę… kažkaip tokia gaida gavosi :)

Anyway, šitie sausainiai žymi mano sugrįžimą į Mildlandiją… kažkaip netikėtai pradėjo stumtis antrieji mūsų metai.. apie datų nesureikšminimą, ignoravimą ir panašius reikalus parašysiu kitame post’e… o dabar tegu tobulybė ateina ir Jūsų namus :)

Tobuli avižiniai sausainiai

• 250g margarino,
• 250g avižinių dribsnių,
• 400g all kinds of good (tai būtų saulėgražos, moliūgo sėklos, sezamo sėklos, smulkinti riešutai),
• sauja razinų,
• sauja cukatų,
• 2 kiaušininiai,
• 1 stiklinė cukraus,
• 1 šaukštas miltų,
• 1 šaukštas cinamono

Margariną ištirpinti dubenyje ir įmaišyti visus sausuolius (išskyrus razinas ir cukatus). Dar truputį pakaitinti, vis pamaišant, kad nepritrauktų prie dubens dugno. Padėtį į šalį, kad atvėstų. Tuo tarpu išsukti kiaušinius su cukrumi ir masę įmaišyti į atvėsusį sausuolių mišinį. Įberti cinamoną, razinas ir cukatus, miltus ir viską gerai išmaišyti. Masė gausis truputį byranti, bet taip ir turi būti. Vėliau, margarinui šąlant, ji vis labiau byrės, bet tai irgi nieko tokio :)

Taigi, gautą masę semiame su šaukštu, dedame į kepimo popieriumi išklotą skardą ir patapšnojam :) kad būtų blynukas. Galima dėti tiesiog kauburėlius, bet tada reikės šiek tiek ilgiau kepti. Sausainių dydį pasirinkite pagal norą, bet mano avižiniai sausainiai, kaip jau minėjau, turi būti delno dydžio – kitaip jie bus pusiau tobuli :)

Pilną skardą sausainių šaunam į 200 laipsnių karščio orkaitę ir kepam, kol gražiai parunda, o nosį ima kutenti svajonių kvapas, dar visą vakarą pleviansiąs po namus..

P.S. ar pasiilgot manęs?.. :)