Mmm… ledai

Nagi prisipažinkit, kas vaikystėje nesvajojo turėti pilno šaldytuvo ledų, kad galėtum valgyti kada panorėjęs ir kiek panorėjęs (šitam dar ir sveikatos atitinkamos reikia :)). Na jei ne šaldytuvo, tai bent jau pilnos kišenės kapeikų :) Tiesą sakant, mano vaikiška svajonė praktiškai išsipildė, tik pabaiga buvo ne visai džiugi… Guli sau per atostogas lovoj su begalybe temperatūros… net nežinau, kuris čia žodis labiau tiktų – gaila ar gerai – kad ta lova Nidoj :)

Bet ledai buvo tikrai skanūs… kaip ir daug kas vaikystėje, jie turi tokio nesugadinto ir tikrovės beviltiškumo neįtakoto spindesio… mano akys tikrai nušvinta vaikišku naivumu atsistojus prie ledų šaldytuvo :) ir man patinka, kad mano gyvenime yra tokių dalykų, kurie nesikeičia žmogui augant – jie tampa tik brangesni ir šiltesni, nes su jais siejasi patys nuostabiausi prisiminimai.

Tai štai – ledai! Šokoladiniai, vaniliniai, karameliniai, plombyras, šerbetas, su uogiene, šokolado ir sausainių gabaliukais, traškiais riešutėliais, baltu ar kakaviniu glaistu, gerai apkepusiame vafliniame puodelyje ar ant dailiai figūrinio pagaliuko… mmm… seilės taškosi ant klaviatūros :)

Apie naminių ledų gamyba galvojau jau labai seniai, dar tada kai nebuvo Mildlandijos. Bet kaip ir visoms didžioms idėjos pritrūkdavo laiko, įkvėpimo, produktų, o iš tikrųjų, tai drąsos. Nežinia kodėl, bet kai labai sureikšmini kažkokį reikalą, staiga jam pradeda reikėti ypatingo pasiruošimo ir nusiteikimo… o realiai dažniausiai reikia teisingai sukritusių aplinkybių :) Taip atsitiko ir man… aplinkybės? liūdnas (nes galvoja, kad jį visi pamiršo) grietinėlės indelis šaldytuve ir žiaurus karštis ne tik už lango, verčiantis kuriam laikui atsisakyti bet kokio gyvybiškai nebūtino orkaitės įjungimo veiksmo. Rezultatai džiugina “po šiai dienai” :)

ledai2

750ml vaikystės svajonės Jūsų šaldytuve reikia:

  • 200ml grietinėlės,
  • 300ml pieno,
  • 4 kiaušinių trynių,
  • 150g cukraus,
  • vanilinio cukraus,
  • priedų, jeigu norisi (aš naudojau juodą šokoladą ir sausainius “Gaidelis” vulgaris :))

Pieną ir grietinėlę pašildyti puode su 75g cukraus. Trynius išsukti su likusiu cukrumi iki baltos purios masės, liaudyje vadinamos kogel-mogel. Galima naudotis elektroįranga arba rankine plakimo šluotele, čia kaip kam labiau patinka. Pieno mišinį po truputį, maišant supilti į trynių masę. Tada viską vėl supilti į puodą ir kaitinti ant silpnos ugnies, kad neužvirtų. Masė ima labai po truputį tirštėti ir tai yra ženklas liautis :) Tada viską reikia atšaldyti – geriausia tą daryti įmerkaint puodą į šalto vandens vonelę. Per tą laiką, dar galima atsišaldyti metalinį dubenį šaldiklyje. Į jį perpilti pravėsusią masę. Tada pats metas sudėti norimus priedus, kvapus ir t.t. Ir viską šaunam į šaldiklį.

Tenka pripažinti – procesas ilgas… na bent jau su mano šaldikliu, rezultatas pasimatė tik kitą rytą :) Pagal aprašymą, gaminant ledus be ledų gaminimo mašinos, reikia juos 3-4 kartus perplakti jiems bešąlant. Kadangi aš gamyba pradėjau gerokai vakare ir mano šaldiklis nepasižymi greitąeiga, kitą rytą jau nebuvo jokios prasmės atšildyti ledų vien tam, kad juos suplakti. Nuo plakimo, masė turėtų darytis vientisesnė ir kremiškesnė, bet aš esu labiau nei patenkinta rezultatu, todėl ignoruosiu šį faktą.. bent jau iki kito karto :)

ledai1

O dabar aš svajoju apie ledų gamybos mašiną… su kibirėliu ledams, kuris tilptų į mano šaldiklį… mmm… :)

O tai gal grėtiniečiai?..

Beieškodama šio recepto (o realiai, tai kokio nors recepto su grietine :)) interneto platybėse, užmačiau tokią antraštę “Grietiniečiai ar grietinėčiai?”. Išsprogintomis akimis aplenkusi šį google’o išpuolį, susivaldžiau ir neužėjau… bet tai visiem aišku, ką galima rasti vaizduoklių ir skaitlių karalystėje :) dar senovės išmintis byloja, kad kai neturi ką pasakyti, geriau patylėti… gaila, kad ne visiems mūsų gimtosios kalbos ekspertams tas supratimas duotas…

Kaip ten bebūtų, tikiuosi, kad šitas netikėtas nuotaikos kepinys taps the next next next best thing :) po keksiukų, biskočių ir suflė (čia iš skyrelio “nu čia dar nėra” :)) Tuoj grįš ekspertas ir įvertins :) gal net komentarą suregz…

Beje, aš taip ir nesupratau, kodėl jie vadinasi apie grietinę :/ gal jie tikrai grėtiniečiai…

grietinieciai_1

Grėtiniečiai

  • 100g margarino kepiniams,
  • 100g cukraus,
  • 75g grietinės,
  • 1 kiaušinis + 1 mažas kiaušinis aptepimui,
  • 400g miltų,
  • šaukštelis kepimo miltelių;
  • įdarui: 250g varškės, 2 šaukštai cukraus, vanilinio cukraus, 1 šaukštas miltų, 1 kiaušinis.

Margariną ištrinti su cukrumi. Grietinę išplakti su kiaušiniu. Viską kartu sumaišyti. Atsargiai įmaišyti miltus su kepimo milteliais. Truputį paminkyti, kad gautųsi vientisa kočiojama tešla. Pagal rekomendaciją tešlą reiktų kočioti, išpjauti apskritimus, į kuriuos dėti įdarą ir t.t. Man šiandien buvo nekočiojimo nuotaika, tai tiesiog ėmiau po gabalėlį tešlos į delnus ir, kaip vienas kolega šiandien sakė, tapšnojau, kol gavosi blynukas :) Į blynuką dėjau po šaukštelį įdaro (gauto sumaišius visus įdaro komponentus) ir užspaudžiau “kibinas style”. Tokiu būdu man gavosi 14 vnt. Grėtiniečius aptepti plaktu kiaušiniu ir kepti 200 laipsnių kaitroje apie 20 min. arba kol gražiai pagelsta. Go grėtiniečiai!

grietinieciai_2

Truputį biškį atostoga

Ironiška, bet atostogavo Mildlandija, ilsėjosi nuo manęs :) o Jūs turėjote progą gerai išanalizuoti visus iki šiol parašytus post’us, m? :) O aš tuo tarpu gyvenau realybėje, o atostogos dabar tik prasideda.. pseudo atostogos… geriau negu nieko. Čia aš esu dėkinga mūsų nustabiai šaliai, visai ne karalystei, bet… nebūtų Mindaugo – nebūtų atostogų :)
Taigi, turim vakarų kryptį, vakarėjantį dangų ir prasidedančio ilgo ilgai laukto savaitgalio džiugesį, dar truputį kirbantį realybės alsavimą į nugarą… bet jos vis tolsta ir darosi ramu ir giedra… kiek nedaug žmogui reikia, kai pagalvoji…
Jaučiu pareigą pasiteisinti… gal reikėtų sakyti jaučiu atsakomybę.. net ir interneto platybėse :) O jeigu rimtai, tai kaip ir sakiau, mane įtraukė real life… Ir turiu pasakyti, kad aš daugiau tuo džiaugiuosi nei gailiuosi. Realybė būna sudėtinga, būna sunki, būna ir nepakeliama, bet klaida yra net nebandyti jos pakelti, atsiriboti ir neišdrįsti pažiūrėti jai į akis…
Džiaugiuosi, kad man nereikia slėptis už iliuzijų, kurias žmonės susikuria tik tam, kad galėtų save pateisinti, “nurašyti” savo rūpesčius ir problemas. Man nereikia religijos, stebuklingai netikro virtualaus pasaulio, komunų ir dvasinių mokytojų ar lyderių… man per akis gana gyvenimo :)
Tai vat toks tas mano sugrįžimas… kurio gal būtų reikėję gerokai ilgiau palaukti… jei ne kolegos, Mildlandijos skaitytojai ir žiūrėtojai :) Ačiū Jums, mielieji, už švelnius spirtelėjimus į minkštą vietą… Kaip ten bebūtų, didžiausią motyvaciją sukėlė kolega iš užsienio, užklausdamas, ar ką nors iškepiau.. taip gėda pasidarė ir kažkaip nesmagu nuvilti.. užsienį :) aš praktiškai Lietuvos įvaizdžiu rūpinuosi :)
Tai štai… kad manęs čia nebuvo, tai dar nereiškia, kad aš nieko nenuveikiau :) Buvo daug ypatingų progų pasireikšti ir aš tikrai stengiausi nepraleisti progų… tik vieną praleidau :( shame on me, bet fiziškai nebesutilpau laike… žadu pasitaisyti…
O dabar smagiausia dalis – aš supratau, kad Mildlandija turi kelių kategorijų svečių. Tuo aš ir žadu pasinaudoti ši kartą…
Pirmoji kategorija – pavadinsime ją atradėjos vardu – Rasiniai :) Tie, kurie skaito viską iki recepto ir žiūri paveiksliukus :)
Antroji kategorija – -”- – Sauliniai :) Tie, kurie skaito viską ir žiūri viską, bet dažniausiai rezultatus pamato gyvai ir anksčiau negu jie atkeliauja iki Mildlandijos… o kai pamato, tai išsyk ir recepto pasiklausia :)
Trečioji kategorija – užsieniečiai :) Jie žiuri tik paveiksliukus, nes Mildlandija yra grynai lietuviškas reikalas (nedrįstu sakyti “kol kas”).
Ketvirtoji kategorija – aš :) o aš čia kaip ir superuser’is :) tai darau viską, ne tik skaitau, bet ir karpau, resize’inu, rašau ir t.t. ir pan. Tai štai, man smagu turėti čia visus receptukus, nes tai patogu ir smagu :) bet šiandien aš transliuoju iš mobilios darbo vietos :) ir nepasiėmiau savo talmudų ir nieko nežinau – man atostogos :)
Atsiprašau visų (jeigu aišku tokių yra), kurie nepateko į nei vieną iš kategorijų. Prašau Jus atsiliepti, ir aš sugalvosiu dar kategorijų :) kurios niekam nerūpi, tik man :) bet čia mano blog’as muhaha :) Dar atsiprašau, tų, kurie norėtų kažką tokio pasigaminti, bet šį kartą neras aprašymo kaip… Čia bus šantažas – parašykit komentarą, parašysiu receptą :)
Tai grožėkitės…

keksas

Gimtadieniškas keksas – citrininis su baltuoju šokoladu…

pyragas_su_kiviais

Tečio dienos skanumynas – pistacijų pyragas su citrininiu kremu ir kiviais…

pyragas_su_pudingu

Joninės-Nejoninės – pyragas su vaniliniu pudingu ir vaisiais…