Žiogas Žiogui

Sausra… atrodo pavasaris ir sulig kiekviena diena aplink vis daugiau žalumos ir gyvybės… ir tai džiugina, ir nuteikia prieš darbą :) ir už gamtą :) bet vat sausra… ir ne tik žemė sausa… mintys sausos… turbūt ne veltui žmonės ir gamta taip labai susieti nežinia kokiais nematomais saitais.

Ir visgi mane aplankė toks pradžioj truputį priverstinis įkvėpimas, kuris tapo nuostabiu, žalsvu ir pavasarišku, mėtomis kvepiančiu skanumynu :) Viena iš priemonių įkvėpimui prišaukti – mano nauja receptų knyga :) 500 pyragų ir pyragaičių receptų – just for me :) Taigi nuodėmė turint tokį gėrio šaltinį jo nepradėti semti.. tai nusprendžiau pradėti :) Juolab, kad reikia pasitreniruoti prieš artėjančią mamukų dieną :)

O dar svečiuose buvo Žiogas :) taigi penktadienio vakaras buvo turiningai suplanuotas išvykstamajam pyrago “Žiogas” kepimui. Tiesiai po darbo, susirinkusi visą reikalingą įrangą (kuri kaip vėliau paaiškėjo nebuvo tokia ir reikalinga :) gerai, kad buvo iš ko rinktis, bet ko tik tas mamukas neturi), dar įsigijus reikalingų produkčiukų, išvykau smagiai leisti penktadienio vakarą :)

metinis_pyragas_ziogas

Tai štai, kaip dažniausiai būna, receptas neapsiėjo be korekcijų :) bet aš jau didelė ir eksperimentų nebebijau, ir dar manau, kad turiu pakankamą kompetenciją įveikti visokius netikėtumus procese :) vat kaip gerai aš apie save galvoju :P

Šis pyragas tikrai patraukia dėmesį savo gaiviu žalumu, kuris neatrodo nenatūralus ar nepatrauklus, kaip tik atvirkščiai… ir aišku nuostabi nuotrauka knygoje works like a charm vaikams :) Nieko nuostabaus, kad šis pyragas įstrigo į atmintį ir buvo tas pirmasis iškilęs prieš akis prireikus pasirinkti penktadienio skanumyną… Ir ką gi, rezultatas nenuvylė, nors buvo visokių minčių, kaip man dažnai nutinka bandant ką nors naujo… gal todėl aš esu linkus bandyti vienumoje :) bet kartais imu ir surizikuoju… ir kartais ima ir pasiseka :) aš tvirtai tikiu, kad labai daug priklauso nuo nuotaikos ir tikėjimo tuo, ką darai… ir dar svarbu viską daryti pagal gerai apgalvotą planą, kad negaišti ir nepaskubėti ten, kur nereikia :) rašau kaip dainuoju :) kaip apie gyvenimą gal :)

Bet mes čia gi apie pyragą! Mano Žiogas užskaitė.. o kaip Jums?.. :)

Pyrago pagrindui:

  • 180g sausainių (t.y. 1 pakelis paprastųjų Gaidelių :) galima naudoti šokoladinius, tada nereikės dėti kakavos),
  • 70g sviesto,
  • 2 šaukštai kakavos,
  • 1 šaukštas cukraus.

Sausainius sumaliau mėsmale, sudėjau kakavą, cukrų, pjaustytą sviestą ir minkiau, kol gavosi tokia gana trupanti tešla. Gauta tešla išklojau nedidelės (~23 cm skersmens) formos pagrindą ir suformavau kelių centimetrų aukščio kraštą. Paruoštą pagrindą reikia kepti įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių.

Kremui:

  • 350ml grietinėlės,
  • 1 1/2 šaukštelio želatinos,
  • 55g cukraus,
  • 3 šaukštai mėtinio likerio,
  • 2 šaukšteliai mėtų tinktūros,
  • 4 kiaušinių trynių.

75ml grietinėlės sumaišyti su želatina ir palikti kelioms minutėms, kad išbrinktų. Tada į mišinį sudėti cukrų, mėtinius skystimėlius, kiaušinių trynius ir išplakti mikseriu. Tada mišinį supilti į nedidelį puodą ir virti maišant, kol ištirpsta želatina (apie 5 minutes). Puodą su kremu įstatyti į šaltą vandenį ir šaldyti, vis pamaišant, kad nesusidarytų plutelė, kol kremas pradeda tirštėti. Greitai išplakti likusią grietinėlę. Po truputį dėti grietinėlę į virtą kremą ir atsargiai įmaišyti. Supilti gautą kremą į keptą pagrindą ir dėti į šaldytuvą , kol kremas sustingsta (keletui valandų). Galima papuošti pyragą trupintu ar tarkuotu šokoladu. O tada jau mėgautis nuostabiu mėtiniu desertu :)

Ačiū dovalia. Pirma dalis

Čia aš be klaidų parašiau, jeigu ką :) Vienas Zuikis taip sakydavo, kai visai mažiukas buvo… Matyt, kad nepamirštų padėkot gavęs dovaną, kaip buvo mokomas :) Aš gi šitam posakiui noriu suteikti truputį kitą prasmę… žinot, kai reikia kam nors padėkoti… už gerus darbus…

Velykos nuostabios tuo, kad jos ne Kalėdos :) ir skolas galima grąžinti po jų, per daug nesigraužiant, kad pavėlavai. Taigi, oficialiai skelbiu skolų grąžinimo metą!

…I’m on fire!.. ar ką.. jau antras post’as šiandien :)

Taigi, pirmoji ačiū dovalia geram draugui, kolegai, anonimui jis pats žino už ką, nėr čia ko plačiajam pasauliui skelbti :) Ką čia slėpsi, šita dovalia truputį įtakota įvairių velykinių skanumynų, kai lieka truputis kremo ir daugybė fantazijos… o iki kitų Velykų dar toli :)

Kaip jau kažkada esu minėjusi, saldainiai man atrodo puiki dovana. O dar puikesnė ji būna tada, kai saldainiai yra hand made :) Nėr čia ką slėpt, pastangų aišku reikia, bet jos malonios, galvojant, kaip galima nudžiuginti žmogų rankų šiluma suformuoto šokolado gabalėliu.

saldainiai

Vienas dalykas yra skolos jausmas, kai jauti, kad reiktų kažkaip atsilyginti, bet niekaip negimsta ta geniali mintis. Tada dažniausiai viskas baigiasi tuo, kad nueini į parduotuvę ir nuperki plytelę šokolado… bet būna taip, kad mintis kirba galvoje dar net nežinant, kad jai teks būti įgyvendintai. Ir tokie darbai būna patys lengviausi, geriausiai pasisekę ir suteikiantys pasididžiavimo savimi. Šitais saldainiais aš didžiuojuosi ir aš visai ne persistengiau :P

Hand made saldainiams reikia:

  • juodojo šokolado,
  • šiek tiek įvairių riešutukų,
  • karamelinio kremo (maniškis buvo ir velykinių kiaušinių įdaras :) jis virtas iš kondensuoto pieno, cukraus, sviesto ir dirbtinio medaus),
  • kelių brendyje mirkytų vyšnių,
  • dar būtų gerai turėti tam skirtų formelių, bet jei yra pakankamai noro ir ryžto, tai užtenka ir stikliukų bei folijos :)
  • nemažas kiekis rankų darbo :)

saldainiai2

Viskas vyko maždaug taip: apdengi stikliuką folija, aptepi šaukšteliu tirpintą šokoladą, statai į šaldymo kamerą. Kai šokoladas suaušta, atsargiai nuimi gautus puodelius (kurie btw galėtų būti puikūs valgomi stikliukai kokiam skaniam gėrimėliui) ir šaldai kitą partiją :) Po kurio laiko, kai jauti, kad jau turi pakankamai šokoladinių formelių, prasideda kūryba. Vienas formeles pripildžiau kremu ir pagražinau riešutais, į kitas pridėjau smulkintų riešutų ir vyšnių bei apliejau tuo pačiu tirpintu šokoladu. Tikrai manau, kad čia yra plačios lankos fantazijai ir aš tikrai po tas lankas dar pagrybausiu :)

saldainiai3

Kam patiko – sugalvokit, kaip priversti mane įsiskolinti ir gal Jums pavyks :)

Ryžių apkepas su obuoliais

Čia toks labiau rudeninis receptukas, bet kažkaip pas mus šiemet obuoliai užderėjo ir pavasarį :) Tai dėl to ir rašau apie šį apkepą tokią gražią pavasinę pavakarę…

O jei rimtai, tai šis apkepas yra my favorite nuo tada, kai jį pirmą kartą iškepė mama :) man jis skanesnis už visus varškinius reikalus, be to gana greit paruošiamas ir galima juo maitintis kelias dienas, kaip mano kolegos jau pastebėjo :) Ir kaip sakant what’s not to like?!.. ryžiai? – good.. obuoliai? – gooood… riešutai? – gooooooood :)

Taigi, prieš keletą dienų užderėjus obuolių.. nuspredžiau, kad laikas apkepui… o šiandien, kaip pareiginga blogerė, nusprendžiau, kad laikas apie tai parašyti :)

apkepas

Reikia:

  • 1 stiklinės apvalių(!) ryžių,
  • 3 stiklinių pieno,
  • 3 kiaušinių,
  • ~5 šaukštų cukraus,
  • ~5 šaukštų manų kruopų,
  • 4-5 obuolių,
  • geros saujos lazdyno (bet aš kartais naudoju graikinius) riešutų.

O tada:

Užverdam pieną, supilam gerai nuplautus ryžius, paskaninam druskyte ir verdam, kol išverda ryžių košė. Obuolius nulupam, išpjaunam sėklas, supjaustom gabalėliais ir sudedam į išvirusią košę. Kiaušinius išplakam su cukrum (galima ir vanilinio šiek tiek įdėti). Kadangi niekada nematuoju, kiek to cukraus dedu, tai būna įvairiai :) Plakinį supilam į košę su obuoliais ir išmaišom, o tada dedam manų kruopas. Čia irgi reikia žiūrėti, kiek jų reikia. O reikia jų tiek, kad nebūtų labai skysta ir kad apkepas po to gerai pjaustytųsi :) Tada dar sumetam riešutukus, išmaišom.

apkepas2

Gautą masę reiktų dėti į sviestuku patepliotą formą ir šauti orkaitėn (~200 laipsnių) maždaug valandai. Kepimo laikas priklauso nuo to, kokio storio bus apkepas. Aš kepu stiklinėj formoj, tai gerai matosi, kada iškepa, o šiaip naudokit intuiciją :)

apkepas3

Velykai

Oij kaip nesekasi man post’inti reguliariai :) bet aš turiu pasiteisinimą! cha! Velykos – tai mini Kalėdos, o tą istoriją jau visi žino :) Tai ta proga daug ir nerašysiu.. ir dar todėl, kad noriu miego jau :P Tik labai jaučiu pareigą pasigirti velykiniais grožiais of all kinds :)

Margieji…

velykos6

velykos3

velykos5

velykos4

Tortulis… t.y. pusės tortulio kompozicija ft.hand-made šokoladiniai kiaušiniai :) (o tie mažiuliai tai iš pardės :P)

velykos2

velykos

Jeigu kas klaustų, tai tortulis yra Napoleonas, the real one :)