Kalėdos beigi apskritai šventės yra metas, kai gauni ir dovanoji dovanas :) Ir greičiausiai ne tik todėl, kad taip reikia, ar, kad visi taip daro… Man asmeniškai – tai maloni istoriškai susiklosčiusi tradicija, kuri pradeda šmėsčioti man prieš akis jau gruodžio pradžioje. Skamba, kaip priekaištas, bet taip tik skamba :) Visi tie, kurie mane kartais mato ir kažkiek labiau pažįsta, darbar skaitydami prukščia į delną, anea?
Taigi, Jūsų džiaugsmui prisipažinsiu, kad prieš Kalėdas aš lengvai išprotėju… Kaip ten bebūtų, beprotystės rezultatas paprastai būna cinamonu kvepiantys namai, kūrybinė netvarka virtuvėje, vis labiau gąsdinantis suvokimas, kad laiko vis mažiau, ir kartais apkarpytas miego laiko biudžetas (čia skausmingiausia vieta). Čia kaip kokia siaubo pasaka su meduolių nameliu ir ant sniego žibančiomis raganos smegenimis :) …lyrinis nukrypimas… Kaip ten bebūtų, man svarbiausia rezultatas. Galima ilgai sekti siaubingas ir ne tokias siaubingas pasakas apie tai, koks svarbus yra procesas, patirtis (net ir nevykusi) ir t.t., ir pan., bet jeigu neturi, ką ištraukti iš spintos arba padėti ant stalo… kaip pasakytų Saulė “susiskrūjinai” ir aš jai pritariu :)
Po šitų ilgų išvedžiojimų turbūt labiausiai noriu pasakyti, kad visa mano Kalėdinė panika yra tikrai verta rezultato ir nepalieka jokių didesnių neigiamų emocijų, o tik šiltus prisiminimus, kuriuos nuo šiol prižadu dažniau fiksuoti, kad būtų ką čia Jums parodyti.
Taigi, dovanos… jos ir yra tikrų tikriausias rezultatas, kuris nuostaba ir netikėtumu suspindęs tik vienai mažai akimirkai Jūsų, mielieji, akyse yra pati nuostabiausia dovana man.. ir tada ateina Kalėdos…
O po to ateina Naujieji Metai – New Years Resolution – aš tikrai prižadu pasistengti išmokti blog’inti, nes niekada to nedariau, nors dažnai pagalvodavau :) O šitas blynas pirmas ir prisvilęs, by default :P
